Raseinių meras žino, kaip suvaldyti šildymo kainas

Sigitas GUDŽIŪNAS [1]

Savivaldybės atstovas ryšiams su visuomene

Raseiniškiams šiluma jau atpigo 

Praėjusį šildymo sezoną Raseinių rajono gyventojai už šilumos kilovatvalandę mokėjo 23,15 ct ir pagal šilumos kainos dydį respublikoje buvo 17-oje vietoje. Žiniasklaida trimituoja, kad per vasarą gamtinių dujų kaina padidėjo beveik 35 proc., panašiai pabrango ir mazutas. Kadangi  anksčiau minėtų energetikos išteklių kainos ženkliai ūgtelėjo, tai 20 proc. padidėjo ir biokuro kaina. Dėl to nuo šių metų spalio 1 d. šilumos kaina šalyje padidėjo net 14 proc. Bet Raseiniuose šildymo kaina nekilo. Maža to, po smarkaus kuro kainų
šuolio, Raseiniai pagal šilumos kainą iš 17 vietos pakilo į 11-ąją. Vadinasi, galima pagrįstai teigti, kad raseiniškiams šiluma 14 proc. jau … atpigo! Ir štai dėl ko. „Jei praėjusių metų pradžioje Raseinių katilinė už vienos MWh pagaminimą kuro tiekėjams mokėjo po 55 Lt, tai jau sezono gale – 59. O šiemet dar gražiau – visi biokuro pardavėjai siūlė tiekti vieną megavatvalandę šilumos už 77 – 86 Lt, – aiškino Raseinių r. savivaldybės meras Remigijus Ačas. – Tačiau nutraukus senąjį kuro tiekimo konkursą ir paskelbus naują, nors biokuras šalyje ir brango smarkiai, nepaisant to, jį pavyko nupirkti po 51 Lt už MWh. Neslėpsiu, jog derybos su kuro tiekėjais buvo labai sunkios. Bet, kaip matote, pavyko nusiderėti. Tai teikia vilčių, kad šilumos kainą ateityje keliais procentais mes dar galėsime ir atpiginti“. 

Kainą mažintų biokuras  ir pastatų renovacija 

 UAB „Raseinių šilumos tinklai“ direktorius Stanislovas Barkus neslepia, jog rajono mokyklų šildymas įmonei – lyg akmuo po kaklu.   „Ruošdami šildymo sezonui rajono mokyklų katilines, turėjome investuoti per 100 tūkst. Lt. Be to, dar per 100 tūkst. Lt nuostolių patyrėme šildydami Raseinių „Kalno“ vidurinę mokyklą ir Viduklės Simono Stanevičiaus gimnaziją, kadangi jų katilai kūrenami skystu kuru“, – neslėpė kartėlio S. Bartkus. 

 Raseinių r. savivaldybės meras R. Ačas nepamiršo savo priešrinkiminių pažadų. Todėl išlaidų šilumai mažinimo klausimas – šiandien pagrindinis jo rūpestis. Dėl toR. Ačas kartu su mero pavaduotoju Sigitu Vaičiumi ir UAB „Raseinių šilumos tinklai“ valdybos pirmininku Raimondu Jazdausku lankėsi Raseinių bei Ariogalos katilinėse ir ieškojo papildomų rezervų šilumos kainos sumažinimui.  

Šiuo metu Raseinių miesto katilinė naudoja tik 76 proc. biokuro. Aplinkos temperatūrai nukritus iki minus 5 laipsnių šalčio, pradedamas deginti mazutas, kuris yra du su puse karto brangesnis už biokurą. 

„Kad galėtume atsisakyti šildymo mazutu, Raseinių katilinėje reikėtų pastatyti dar vieną 5 MW galingumo biokuro katilą, kuris kainuotų apie 4,5 – 5 mln. Lt“, – sako R. Ačas. Anot jo, dar blogesnė pagalingumo biokuro katilas, nors verkiant reikėtų bent du kartus galingesnio. Raseinių šilumos tinklų valdybos pirmininkas R. Jazdauskas sako, kad iš biokuro pagaminta šilumos kilovatvalandė kainuoja 5,7 ct, o iš mazuto – 14,5 ct.  

 „Per sezoną Raseinių šilumos tinklai sukūrena mazuto už 2,2 mln. Lt. Vadinasi, jei visą šiluminę energiją gamintume kūrendami biokurą, tai šilumos kaina galėtų sumažėti 2 – 3 ct, o šilumos tinklai per šildymo sezoną kuro įsigijimo išlaidas sumažintų milijonu“, – kalbėjo R. Ačas. – Todėl manau, kad pagrindinė priemonė, kuri leistų sumažinti šilumos kainą – biokuro naudojimas Raseinių miesto ir Ariogalos katilinėse“.       

Rodo kaimynų pavyzdžiai 

Kad tai ne iš piršto laužti teiginiai, rodo kaimynų pavyzdžiai. Spalio 1 d. už Raseinių šilumos tinklų kainą, kuri siekia 23,15 ct, šilumos kaina buvo mažesnė tik Molėtuose (18,89 ct/kwh). Mūsų kaimynai radviliškiečiai gyventojams šilumą parduoda po 20,69 ct/kwh, tauragiškiai – po 20,87 ct/kwh, o kelmiškiai – jau po 23,33 ct/ kwh, nors Kelmės šilumos tinklai kurui naudoja tik biokurą, o jų šiluminės trasos renovuoto 100 proc.   

Tuo tarpu gamtines dujas ar mazutą vartojančiuose miestuose šilumos kainos yra nuo 25 ct už kwh ir kyla net iki 35 ct už kwh. Brangiausia šiluma respublikoje yra gaminama Prienuose – po 35,38 ct/kwh. Pasak mero R. Ačo, norint iš esmės sumažinti gyventojų mokėjimus už šilumą, būtina įgyvendinti du pagrindinius projektus: pervesti šilumos gamybos šaltinius nuo brangaus mazuto prie daug pigesnio vietinio biokuro, protingomis kainomis pirkti biokurą ir medžio drožles bei  modernizuoti daugiabučius namus pagal Vyriausybės patvirtintą daugiabučių namų atnaujinimo programą.  
        

Užsimojo pertvarkyti 

Meras R. Ačas tikina, kad per šį šildymo sezoną Raseinių šilumos tinklų ūkis bus pertvarkytas.  

„Šiuo metu jau yra paruoštos paraiškos gauti Europos Sąjungos finansavimą biokuro katilų pastatymui Raseinių „Kalno“ vidurinės mokyklos ir Viduklės S. Stanevičiaus gimnazijos katilinėse, kurios dabar yra kūrenamos dyzelinu. Abiejų mokyklų investiciniai projektai Aplinkos ministerijai  bus pateikti iki spalio 31 dienos, – atviravo R. Ačas. – Tuo pačiu yra ruošiamos paraiškos gauti finansavimą biokuro katilų pastatymui Raseinių ir Ariogalos katilinėse. Šie projektai turi būti parengti iki lapkričio 16 d. ir pateikti Ūkio ministerijai. Įgyvendinus anksčiau minėtus investicinius projektus, UAB „Raseinių šilumos tinklai“ turės visas technologines galimybes būti tarp įmonių, kurios respublikoje gyventojams tiekia pigiausią šilumą“.