Raseinių pagrindinės mokyklos bendruomenė kovoja už išlikimą

Siųsti Versija spausdinimui

Kristina BENDŽIŪTĖ

Raseinių pagrindinės mokyklos bendruomenė jau trečius metus kovoja už išlikimą, tačiau kol kas iš mūsų rajono valdžios sulaukia tik aibės miglotų pažadų, o apčiuopiamo rezultato – jokio.         Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2008 m. kovo 27 d. sprendimu nutarta šią mokyklą iki 2012 metų likviduoti. Iki šiol nei buvęs, nei esamas meras, nei tarybos nariai, nei Savivaldybės administracijos vadovai negali pateikti svarių argumentų, kodėl buvo priimtastoks sprendimas. Tačiau mokyklos bendruomenė – mokytojai ir moksleivių tėveliai – turi visą šūsnį argumentų, kodėl Raseinių pagrindinė mokykla turi išlikti, ir netgi įrodymų, kad priimant sprendimą dėl mokyklos likvidavimo, taryba prasilenkė su galiojančiais teisės aktais.

Mokyklos bendruomenės nuomonės niekas neklausė

Raseinių pagrindinės mokyklos profesinės sąjungos pirmininkė mokytoja Albina Neimanienė prisimena, kad 2008 metų kovo mėnesį į mokyklą buvo atvykęs tuometinis meras Petras Vežbavičius su komanda ir bendruomenę trumpai supažindino su ruošiamu mokyklų reorganizavimo planu. Tuokart valdžios atstovai baksnojo į laikrodžius ir į diskusijas su mokytojais bei moksleivių tėveliais nesileido. Tik peržiūrėję Savivaldybės tinklapyje tarybos sprendimų projektus, mokyklos bendruomenės nariai sužinojo, kad jų mokyklą ruošiamasi likviduoti. Tiek mokytojai, tiek moksleiviai bei jų tėveliai su tuo nenorėjo sutikti – surinko 492 parašus ir įteikė juos merui bei tarybos nariams. Tačiau tarybos nariai į bendruomenės balsą nekreipė dėmesio ir patvirtino sprendimą dėl Raseinių pagrindinės mokyklos likvidavimo.

Susitikimai su rajono valdžia vaisių nedavė

Mokyklos bendruomenę toks tarybos sprendimas nuvylė. A. Neimanienė, padedama Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos, drauge su kitais bendruomenės nariais dar ne vieną sykį varstė mero kabineto duris, kalbėjo, diskutavo, prašė dar kartą peržiūrėti ir iš naujo taryboje svarstyti mokyklos išlikimo klausimą. Deja, buvo tik žadama, bet nei į vieną prašymą nebuvo atsižvelgta.
O 2009 metų kovo mėnesį bendruomenę pasiekė žinia apie Savivaldybės tarybos ketinimą nuo 2009 rugsėjo 1 dienos neleisti Raseinių pagrindinėje mokykloje formuoti 5 klasių.
2009 kovo 12 dieną bendruomenė įteikė Raseinių rajono savivaldybės merui P.  Vežbavičiui  ir LR Seimo nariui Edmundui Jonylai surinktus 342 parašus bei svarius argumentus ir prašymą leisti Raseinių pagrindinėje mokykloje formuoti  5 klases.
Tačiau eilinį kartą bendruomenės interesų nebuvo paisoma, ir 2009 m. kovo 26 d. taryba priėmė sprendimą – neformuoti 5 klasių nuo 2009 metų rugsėjo 1d.
Šiais mokslo metais Raseinių pagrindinėje mokykloje jau nebėra nei penktokų, nei šeštokų. Meras P. Vežbavičius buvo davęs žodinį pažadą, kad atsiradus laisvų darbo vietų kitose miesto mokyklose, pagrindinės mokyklos mokytojams bus teikiama įsidarbinimo pirmenybė. Bet žodinis pažadas taip ir liko ore sklandančiu pažadu. 2010 metų  rudenį švietimo darbuotojų profesinės sąjungos aktyvistai buvo paruošę ir raštišką sutartį, tačiau jos sudaryti nepavyko: meras šią sutartį pavadino teisiškai netvaria.

Svarūs argumentai

Mokyklos bendruomenės iniciatyvinė grupė visą tą laiką nesėdėjo sudėjusi rankų – ji susipažino su teisės aktais ir surinko rimtų ir svarių argumentų, kodėl mokykla turi išlikti. Siūlome susipažinti su argumentais, kuriuos „Alio, Raseiniams“ pateikė mokytoja Jolita Marcinkienė:
1. Priverstinis mokinių perkėlimas į kitas ugdymo įstaigas pažeidžia tėvų teisę laisvai rinktis mokyklą pagal LR Konstitucijos ir Švietimo įstatymus.
2. Pažeidžiamas Raseinių r. savivaldybės mokyklų steigimo, reorganizavimo vidaus struktūros pertvarkymo 2008-2012 m. priemonių planas, kuriame numatyta mokyklą reorganizuoti 2012 m. (o ne iki 2012 m.).
3. Pagal Raseinių r. savivaldybės plėtros strateginį planą, miesto plėtra sparčiai koncentruojama mokyklos pusėje, daugėjant gyvenamųjų namų – didės mokinių skaičius.
4. Raseinių pagrindinėje mokykloje ir gimnazijoje mokosi daug vaikų iš tų pačių šeimų. Neformuojant penktų klasių, susidarys didelis nepatogumas tėvams leidžiant vaikus į kelias mokyklas, esančias skirtingose miesto vietose.
5. Iškils problemų su Raseinių vaikų globos namais. Mokykloje sudarytos sąlygos vaikų integravimui pamokiniam ir popamokiniam ugdymui (saugumo užtikrinimas einant į mokyklą ir iš jos). Šie vaikai negauna nemokamo maitinimo mokykloje, todėl per pertrauką suspėja grįžti į globos namus ir pavalgyti.
6. Palankios atvykimo iš Sujainių, Dumšiškių, Slabados, Ramonų ir Alėjų sąlygos.
7. Penktokus išskirsčius po kitas miesto mokyklas, atsiranda psichologinės adaptacijos problemos, įtakojančios vaikų mokymąsi ir sveikatą.
8. Mokykla nėra nuostolinga finansiškai (tuo metu, kai buvo priimtas sprendimas dėl likvidavimo, ji tikrai buvo nenuostolinga, jai užteko mokinio krepšelio skirtų lėšų).
9. Visi mokyklos ketvirtokų tėvai pageidavo, kad jų vaikai mokytųsi penktoje klasėje būtent Raseinių pagrindinėje mokykloje. Dar viena klasė būtų suformuota iš Katalikiškos dvasios pradinės mokyklos, aplinkinių kaimų ir mūsų mokyklos skyrių.
10. Valstybė buvo suteikusi prioritetą pagrindiniam ugdymui. Mūsų mokykla buvo pirmoji pagrindinė mokykla mieste, dalyvavusi ir Mokyklų tobulinimo programoje.
11. 2009 m. sausio 1 d. duomenimis mokykloje mokėsi 521 mokinys (palyginti su 2008 m. buvo sumažėjimas tik 3 mokiniais).
12. Raseinių pagrindinė mokykla, kartu su „Žemaičio“ gimnazija (tuo metu tokiu pavadinimu) dalyvavo 2004-2007 m.m. valstybinės svarbos projekte „Mokymosi krypties pasirinkimo galimybių didinimas 14-19 m. mokiniams“ (lėšos buvo skiriamos iš Europos Sąjungos fondų).

Kreipėsi į Seimo kontrolierių

Supratus, kad su vietos valdžia rasti bendros kalbos nepavyks, buvo kreiptasi į Seimo kontrolierių ir prašoma paaiškinti, ar rajono taryba teisėtai priėmė sprendimą likviduoti mokyklą. Seimo kontrolierius ataskaitoje konstatavo, kad mokyklos likvidavimui teisės aktuose yra nustatyta aiški sąlyga: mokinių nebuvimas. O prieš priimant sprendimus dėl mokyklų vidaus struktūros pertvarkos, būtinos konsultacijos, susitikimai ir diskusijos su mokyklos bendruomene, nes tai numatyta Viešojo administravimo įstatyme bei Švietimo ir mokslo ministerijos specialiajame teisės akte.Pasak A. Neimanienės, meras savo atsakymuose Seimo kontrolieriui tvirtino, kad šis klausimas buvo plačiai išdiskutuotas su mokyklos bendruomene, ir niekas dėl mokyklos likvidavimo neprieštaravo – daugelis mokytojų su tuo
sutiko, o tėveliai netgi pageidavo, kad jų vaikai lankytų kitas mokyklas. Tačiau Raseinių r. savivaldybės meras P. Vežbavičius Seimo kontrolieriui nepateikė jokių įrodymų, kad dėl Raseinių pagrindinės mokyklos vidaus struktūros pertvarkos buvo konsultuotasi su vietos bendruomene, nors tokių įrodymų buvo prašyta. Šiandien tiek mokytojai, tiek moksleivių tėveliai jau garsiai šaukia: jokių diskusijų šiuo klausimu rajono valdžia nerengė, ir niekas iš bendruomenės tokiam tarybos sprendimui nepritarė.

Meras žadėjo, kad sprendimo projektas bus parengtas

Šių metų vasario mėnesį mokyklos bendruomenė net 4 kartus spėjo susitikti su mūsų rajono valdžios atstovais. Švietimo skyriaus vedėjas Artūras Milšauskas tvirtino, kad dabartinis rajono mokyklų pertvarkos planas parengtas vadovaujantis vyriausybės nutarimaisir dabar galiojančiais įstatymais. Jis teigė, kad Švietimo ir mokslo ministerija yra parengusi naują įstatymo projektą, pagal kurį iki 2012 metų mokyklų tinklo reorganizavimas turėtų būti baigtas. Šį pavasarį Seimas turėtų patvirtinti Švietimo įstatymą, taigi yra vilties, galbūt rajono mokyklų pertvarkos planas bus pratęstas iki 2015 m. Tokiu atveju būtų galima formuoti 5 klases pagrindinėje mokykloje. Vedėjas siūlė palaukti Seimo sprendimo ir tik tada ruošti (arba neruošti) sprendimo projektą rajono tarybai. Raseinių rajono savivaldybės meras Dainius Šadauskis pažadėjo, kad artimiausiame tarybos posėdyje, vasario 17 d., bus pateiktas sprendimo projektas dėl mokyklų pertvarkymo plano pakeitimo, tačiau ar jis bus patvirtintas – tai jau daugumos tarybos narių valia.

Paskutines dienas skaičiuojantys 6-osios kadencijos tarybos nariai – abejingi

Vasario 15 d. Raseinių pagrindinės mokyklos bendruomenė bandė susitikti ir aptarti mokyklos likimą su visais 25 tarybos nariais – el.paštu jiems buvo išsiųsti pakvietimai. Tačiau susitikti su mokytojais ir vaikų tėveliais  tarybos nariai nepanoro, atvyko tik vienas iš jų – Linas Bielskis. Jis užsiminė, kad šiame, vasario 17 dieną vyksiančiame tarybos posėdyje klausimas dėl tolimesnių mokyklos perspekyvų tikriausiai nebus svarstomas. Tarybos narys negalėjo pasiūlyti nieko, kaip tik palaukti kito mėnesio, kito pasėdžio, o gal net naujos kadencijos tarybos…

Artimiausias mokyklos siekis – formuoti 5 klases

Raseinių pagrindinės mokyklos bendruomenės manymu, ši ugdymo įstaiga dirbtinai naikinama: mažinamas mokinių skaičius, nekreipiama dėmesio į Raseinių mikrorajono gyventojų, mokyklos darbuotojų, mokinių tėvų nuomonę. Mokykla marinama pamažu –penktokai ir šeštokai lanko kitas miesto mokyklas, o mokytojų darbo krūviai mažėja, keletas jų jau išvyko laimės ieškoti į užjūrį. Galbūt tokiu būdu siekiama, kad mokytojai patys išsilakstytų ir uždarant mokyklą jiems nereikėtų mokėti išeitinių kompensacijų.
Dabartinių pagrindinės mokyklos pradinukų tėvelių nepasitenkinimas – didžiulis. Jaunos šeimos, gyvenančios toje miesto pusėje, Stonų sodų bendrijoje, Sujainių, Dumšiškių, Slabados, Ramonų ir Alėjų kaimuose nerimauja, kad vaikus turės vesti į kituose miesto kraštuose esančias mokyklas.
Visų pirma Raseinių pagrindinės mokyklos bendruomenė siekia, kad rajono valdžia leistų šių metų rugsėjį formuoti 5 klases, vėliau galbūt pavyks gauti progimnazijos statusą. Mokytojų nuomone, jei mokyklos likvidavimas tikrai neišvengiamas, 2012 m. ar 2015 m. visas pagrindinės mokyklos moksleivių srautas drauge su mokytojais turėtų pasiskirstyti po kitas miesto mokyklas.
Raseinių rajono švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Vytautas Bulotas paskutinio mokyklos bendruomenės susirinkimo metu pasiūlė, kad rajono valdžia iš naujo turėtų organizuoti oficialius susitikimus, kurie būtų protokoluojami, rengti apklausas ir viešas diskusijas, nes tiek 2008m., tiek 2009m. rajono taryba mokyklų pertvarkymo planą patvirtino neatsižvelgdama į pagrindinės mokyklos bendruomenės interesus. Diskusijų ir apklausų rezultatai taptų įrodymu, ko iš tiesų pageidauja mokyklos mokytojai bei moksleivių tėveliai. V. Buloto teigimu, atsižvelgiant į mokyklos bendruomenės poreikius, Raseinių pagrindinei mokyklai turėtų būti sugrąžintas jos statusas.

2 Komentarai

  1. rugile

    2011 - 04 -06 22:00

    chacha nieko nesuprantu ir man nerupi!

  2. jolanta

    2011 - 04 -06 22:02

    karli kas as tau sakiau apie komentavima . Ir baik apsimetineti Rugile !