Raseini? pagrindin?s mokyklos bendruomen? kovoja už išlikim?

Kristina BENDŽI?T? [1]

Raseini? pagrindin?s mokyklos bendruomen? jau tre?ius metus kovoja už išlikim?, ta?iau kol kas iš m?s? rajono valdžios sulaukia tik aib?s miglot? pažad?, o ap?iuopiamo rezultato – jokio.         Raseini? rajono savivaldyb?s tarybos 2008 m. kovo 27 d. sprendimu nutarta ši? mokykl? iki 2012 met? likviduoti. Iki šiol nei buv?s, nei esamas meras, nei tarybos nariai, nei Savivaldyb?s administracijos vadovai negali pateikti svari? argument?, kod?l buvo priimtastoks sprendimas. Ta?iau mokyklos bendruomen? – mokytojai ir moksleivi? t?veliai – turi vis? š?sn? argument?, kod?l Raseini? pagrindin? mokykla turi išlikti, ir netgi ?rodym?, kad priimant sprendim? d?l mokyklos likvidavimo, taryba prasilenk? su galiojan?iais teis?s aktais.

Mokyklos bendruomen?s nuomon?s niekas neklaus?

Raseini? pagrindin?s mokyklos profesin?s s?jungos pirminink? mokytoja Albina Neimanien? prisimena, kad 2008 met? kovo m?nes? ? mokykl? buvo atvyk?s tuometinis meras Petras Vežbavi?ius su komanda ir bendruomen? trumpai supažindino su ruošiamu mokykl? reorganizavimo planu. Tuokart valdžios atstovai baksnojo ? laikrodžius ir ? diskusijas su mokytojais bei moksleivi? t?veliais nesileido. Tik perži?r?j? Savivaldyb?s tinklapyje tarybos sprendim? projektus, mokyklos bendruomen?s nariai sužinojo, kad j? mokykl? ruošiamasi likviduoti. Tiek mokytojai, tiek moksleiviai bei j? t?veliai su tuo nenor?jo sutikti – surinko 492 parašus ir ?teik? juos merui bei tarybos nariams. Ta?iau tarybos nariai ? bendruomen?s bals? nekreip? d?mesio ir patvirtino sprendim? d?l Raseini? pagrindin?s mokyklos likvidavimo.

Susitikimai su rajono valdžia vaisi? nedav?

Mokyklos bendruomen? toks tarybos sprendimas nuvyl?. A. Neimanien?, padedama Lietuvos švietimo darbuotoj? profesin?s s?jungos, drauge su kitais bendruomen?s nariais dar ne vien? syk? varst? mero kabineto duris, kalb?jo, diskutavo, praš? dar kart? perži?r?ti ir iš naujo taryboje svarstyti mokyklos išlikimo klausim?. Deja, buvo tik žadama, bet nei ? vien? prašym? nebuvo atsižvelgta.
O 2009 met? kovo m?nes? bendruomen? pasiek? žinia apie Savivaldyb?s tarybos ketinim? nuo 2009 rugs?jo 1 dienos neleisti Raseini? pagrindin?je mokykloje formuoti 5 klasi?.
2009 kovo 12 dien? bendruomen? ?teik? Raseini? rajono savivaldyb?s merui P.  Vežbavi?iui  ir LR Seimo nariui Edmundui Jonylai surinktus 342 parašus bei svarius argumentus ir prašym? leisti Raseini? pagrindin?je mokykloje formuoti  5 klases.
Ta?iau eilin? kart? bendruomen?s interes? nebuvo paisoma, ir 2009 m. kovo 26 d. taryba pri?m? sprendim? – neformuoti 5 klasi? nuo 2009 met? rugs?jo 1d.
Šiais mokslo metais Raseini? pagrindin?je mokykloje jau neb?ra nei penktok?, nei šeštok?. Meras P. Vežbavi?ius buvo dav?s žodin? pažad?, kad atsiradus laisv? darbo viet? kitose miesto mokyklose, pagrindin?s mokyklos mokytojams bus teikiama ?sidarbinimo pirmenyb?. Bet žodinis pažada [2]s taip ir liko ore sklandan?iu pažadu. 2010 met?  ruden? švietimo darbuotoj? profesin?s s?jungos aktyvistai buvo paruoš? ir raštišk? sutart?, ta?iau jos sudaryti nepavyko: meras ši? sutart? pavadino teisiškai netvaria.

Svar?s argumentai

Mokyklos bendruomen?s iniciatyvin? grup? vis? t? laik? nes?d?jo sud?jusi rank? – ji susipažino su teis?s aktais ir surinko rimt? ir svari? argument?, kod?l mokykla turi išlikti. Si?lome susipažinti su argumentais, kuriuos „Alio, Raseiniams“ pateik? mokytoja Jolita Marcinkien?:
1. Priverstinis mokini? perk?limas ? kitas ugdymo ?staigas pažeidžia t?v? teis? laisvai rinktis mokykl? pagal LR Konstitucijos ir Švietimo ?statymus.
2. Pažeidžiamas Raseini? r. savivaldyb?s mokykl? steigimo, reorganizavimo vidaus strukt?ros pertvarkymo 2008-2012 m. priemoni? planas, kuriame numatyta mokykl? reorganizuoti 2012 m. (o ne iki 2012 m.).
3. Pagal Raseini? r. savivaldyb?s pl?tros strategin? plan?, miesto pl?tra spar?iai koncentruojama mokyklos pus?je, daug?jant gyvenam?j? nam? – did?s mokini? skai?ius.
4. Raseini? pagrindin?je mokykloje ir gimnazijoje mokosi daug vaik? iš t? pa?i? šeim?. Neformuojant penkt? klasi?, susidarys didelis nepatogumas t?vams leidžiant vaikus ? kelias mokyklas, esan?ias skirtingose miesto vietose.
5. Iškils problem? su Raseini? vaik? globos namais. Mokykloje sudarytos s?lygos vaik? integravimui pamokiniam ir popamokiniam ugdymui (saugumo užtikrinimas einant ? mokykl? ir iš jos). Šie vaikai negauna nemokamo maitinimo mokykloje, tod?l per pertrauk? susp?ja gr?žti ? globos namus ir pavalgyti.
6. Palankios atvykimo iš Sujaini?, Dumšiški?, Slabados, Ramon? ir Al?j? s?lygos.
7. Penktokus išskirs?ius po kitas miesto mokyklas, atsiranda psichologin?s adaptacijos problemos, ?takojan?ios vaik? mokym?si ir sveikat?.
8. Mokykla n?ra nuostolinga finansiškai (tuo metu, kai buvo priimtas sprendimas d?l likvidavimo, ji tikrai buvo nenuostolinga, jai užteko mokinio krepšelio skirt? l?š?).
9. Visi mokyklos ketvirtok? t?vai pageidavo, kad j? vaikai mokyt?si penktoje klas?je b?tent Raseini? pagrindin?je mokykloje. Dar viena klas? b?t? suformuota iš Katalikiškos dvasios pradin?s mokyklos, aplinkini? kaim? ir m?s? mokyklos skyri?.
10. Valstyb? buvo suteikusi prioritet? pagrindiniam ugdymui. M?s? mokykla buvo pirmoji pagrindin? mokykla mieste, dalyvavusi ir Mokykl? tobulinimo programoje.
11. 2009 m. sausio 1 d. duomenimis mokykloje mok?si 521 mokinys (palyginti su 2008 m. buvo sumaž?jimas tik 3 mokiniais).
12. Raseini? pagrindin? mokykla, kartu su „Žemai?io“ gimnazija (tuo metu tokiu pavadinimu) dalyvavo 2004-2007 m.m. valstybin?s svarbos projekte „Mokymosi krypties pasirinkimo galimybi? didinimas 14-19 m. mokiniams“ (l?šos buvo skiriamos iš Europos S?jungos fond?).

Kreip?si ? Seimo kontrolieri?

Supratus, kad su vietos valdžia rasti bendros kalbos nepavyks, buvo kreiptasi ? Seimo kontrolieri? ir prašoma paaiškinti, ar rajono taryba teis?tai pri?m? sprendim? likviduoti mokykl?. Seimo kontrolierius ataskaitoje konstatavo, kad mokyklos likvidavimui teis?s aktuose yra nustatyta aiški s?lyga: mokini? nebuvimas. O prieš priimant sprendimus d?l mokykl? vidaus strukt?ros pertvarkos, b?tinos konsultacijos, susitikimai ir diskusijos su mokyklos bendruomene, nes tai numatyta Viešojo administravimo ?statyme bei Švietimo ir mokslo ministerijos specialiajame teis?s akte.Pasak A. Neimanien?s, meras savo atsakymuose Seimo kontrolieriui tvirtino, kad šis klausimas buvo pla?iai išdiskutuotas su mokyklos bendruomene, ir niekas d?l mokyklos likvidavimo neprieštaravo – daugelis mokytoj? su tuo
sutiko, o t?veliai netgi pageidavo, kad j? vaikai lankyt? kitas mokyklas. Ta?iau Raseini? r. savivaldyb?s meras P. Vežbavi?ius Seimo kontrolieriui nepateik? joki? ?rodym?, kad d?l Raseini? pagrindin?s mokyklos vidaus strukt?ros pertvarkos buvo konsultuotasi su vietos bendruomene, nors toki? ?rodym? buvo prašyta. Šiandien tiek mokytojai, tiek moksleivi? t?veliai jau garsiai šaukia: joki? diskusij? šiuo klausimu rajono valdžia nereng?, ir niekas iš bendruomen?s tokiam tarybos sprendimui nepritar?.

Meras žad?jo, kad sprendimo projektas bus parengtas [3]

Ši? met? vasario m?nes? mokyklos bendruomen? net 4 kartus sp?jo susitikti su m?s? rajono valdžios atstovais. Švietimo skyriaus ved?jas Art?ras Milšauskas tvirtino, kad dabartinis rajono mokykl? pertvarkos planas parengtas vadovaujantis vyriausyb?s nutarimaisir dabar galiojan?iais ?statymais. Jis teig?, kad Švietimo ir mokslo ministerija yra parengusi nauj? ?statymo projekt?, pagal kur? iki 2012 met? mokykl? tinklo reorganizavimas tur?t? b?ti baigtas. Š? pavasar? Seimas tur?t? patvirtinti Švietimo ?statym?, taigi yra vilties, galb?t rajono mokykl? pertvarkos planas bus prat?stas iki 2015 m. Tokiu atveju b?t? galima formuoti 5 klases pagrindin?je mokykloje. Ved?jas si?l? palaukti Seimo sprendimo ir tik tada ruošti (arba neruošti) sprendimo projekt? rajono tarybai. Raseini? rajono savivaldyb?s meras Dainius Šadauskis pažad?jo, kad artimiausiame tarybos pos?dyje, vasario 17 d., bus pateiktas sprendimo projektas d?l mokykl? pertvarkymo plano pakeitimo, ta?iau ar jis bus patvirtintas – tai jau daugumos tarybos nari? valia.

Paskutines dienas skai?iuojantys 6-osios kadencijos tarybos nariai – abejingi

Vasario 15 d. Raseini? pagrindin?s mokyklos bendruomen? band? susitikti ir aptarti mokyklos likim? su visais 25 tarybos nariais – el.paštu jiems buvo išsi?sti pakvietimai. Ta?iau susitikti su mokytojais ir vaik? t?veliais  tarybos nariai nepanoro, atvyko tik vienas iš j? – Linas Bielskis. Jis užsimin?, kad šiame, vasario 17 dien? vyksian?iame tarybos pos?dyje klausimas d?l tolimesni? mokyklos perspekyv? tikriausiai nebus svarstomas. Tarybos narys negal?jo pasi?lyti nieko, kaip tik palaukti kito m?nesio, kito pas?džio, o gal net naujos kadencijos tarybos…

Artimiausias mokyklos siekis – formuoti 5 klases

Raseini? pagrindin?s mokyklos bendruomen?s manymu, ši ugdymo ?staiga dirbtinai naikinama: mažinamas mokini? skai?ius, nekreipiama d?mesio ? Raseini? mikrorajono gyventoj?, mokyklos darbuotoj?, mokini? t?v? nuomon?. Mokykla marinama pamažu –penktokai ir šeštokai lanko kitas miesto mokyklas, o mokytoj? darbo kr?viai maž?ja, keletas j? jau išvyko laim?s ieškoti ? užj?r?. Galb?t tokiu b?du siekiama, kad mokytojai patys išsilakstyt? ir uždarant mokykl? jiems nereik?t? mok?ti išeitini? kompensacij?.
Dabartini? pagrindin?s mokyklos pradinuk? t?veli? nepasitenkinimas – didžiulis. Jaunos šeimos, gyvenan?ios toje miesto pus?je, Ston? sod? bendrijoje, Sujaini?, Dumšiški?, Slabados, Ramon? ir Al?j? kaimuose nerimauja, kad vaikus tur?s vesti ? kituose miesto kraštuose esan?ias mokyklas.
Vis? pirma Raseini? pagrindin?s mokyklos bendruomen? siekia, kad rajono valdžia leist? ši? met? rugs?j? formuoti 5 klases, v?liau galb?t pavyks gauti progimnazijos status?. Mokytoj? nuomone, jei mokyklos likvidavimas tikrai neišvengiamas, 2012 m. ar 2015 m. visas pagrindin?s mokyklos moksleivi? srautas drauge su mokytojais tur?t? pasiskirstyti po kitas miesto mokyklas.
Raseini? rajono švietimo darbuotoj? profesin?s s?jungos pirmininkas Vytautas Bulotas paskutinio mokyklos bendruomen?s susirinkimo metu pasi?l?, kad rajono valdžia iš naujo tur?t? organizuoti oficialius susitikimus, kurie b?t? protokoluojami, rengti apklausas ir viešas diskusijas, nes tiek 2008m., tiek 2009m. rajono taryba mokykl? pertvarkymo plan? patvirtino neatsižvelgdama ? pagrindin?s mokyklos bendruomen?s interesus. Diskusij? ir apklaus? rezultatai tapt? ?rodymu, ko iš ties? pageidauja mokyklos mokytojai bei moksleivi? t?veliai. V. Buloto teigimu, atsižvelgiant ? mokyklos bendruomen?s poreikius, Raseini? pagrindinei mokyklai tur?t? b?ti sugr?žintas jos statusas.