Raseinių prekės kodas – E85

Arūnas DAMBRAUSKAS [1]

Svarbiau negu Dubysa arba Maironio gimtinė Raseinių rajonui tapo iš pirmo žvilgsnio gana mįslingas kodas – E85. Taip žymimas greitkelis Vilnius – Klaipėda. Tikimasi, kad gerovė Raseinius gali pasiekti ne poetų apdainuotos Dubysos, bet asfaltuoto greitkelio vingiais. Būtent todėl investuotojams skirtoje Raseinių rajono investicinių objektų duomenų bazėje nuolat minima formulė E85. Apibūdinant siūlomus sklypus, būtinai pabrėžiama, kad jie yra netoli greitkelio. Raseinių rajone apsipirkinėti galbūt ketinantiems verslininkams siūlomos teritorijos netoli Viduklės geležinkelio stoties, prie greitkelio ir Eržvilko kelio sankryžos, taip pat sklypai Girkalnio, Kalnujų seniūnijose. Visų šių prekių ženklas tas pats – E85. Neužmirštama ir Dubysa. Susidomėję sklypais šalia greitkelio, investuotojai turėtų atkreipti dėmesį, kad šalia Raseinių yra ir daugiau puikių prekių – tai vaizdingos, poilsiui tinkančios teritorijos prie Dubysos Ariogaloje, Lydyvėnuose, Katauskiuose, taip pat Girkalnio, Kalnujų seniūnijose. Būtent šios vietos išvardintos jau minėtoje investuotojams skirtoje duomenų bazėje. Paprastai pateikiant prekes siūlomos įvairios nuolaidos. Tačiau Raseiniai nuolaidomis nevilioja. Taip sakant, santūriai primena apie save. Tačiau santūrumas šioje srityje yra ne privalumas, bet akivaizdus trūkumas. Juolab žinant, kad norint pritraukti investicijas vilioti tik nuolaidomis – per menkas užmojis. Situacija tokia, kad investicijas jau reikia ne vilioti, bet tiesiog jas pirkti, nes dėl solidžių investicijų vyksta nuožmi konkurencija.

Verslininkai pabrėžia, kad tai puikiai suvokia Andriaus Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė, kuri per palyginti trumpą laiką į Lietuvą atviliojo kelias visame pasaulyje garsias kompanijas. Tai pavyko padaryti todėl, kad joms buvo pasiūlyti apčiuopiami materialiniai dalykai – milijoninės investicijos į Lietuvoje steigiamų įmonių infrastruktūrą. Ką apčiuopiamai materialaus galėtų pasiūlyti Raseiniai? Šio to būtų galima pasimokyti, pavyzdžiui, iš Kauno rajono. Prieš kurį laiką Kauno rajono taryba priėmė sprendimą pakaunėje stei- giamas įmones trejiems metams atleisti nuo žemės ir nekilnojamojo turto mokesčio. Ši verslui labai patraukli aplinkybė padeda veiklos pradžioje tvirtai įleisti šaknis ir sukurti ilgalaikės plėtros galimybes.

Nors atrodo šiek tiek paradoksaliai, bet jau ne kartą teko girdėti, kad sunkmetis – palankus metas investicijoms planuoti, verslo veiklai būtiniems dokumentams parengti, nes tai nereikalauja didelių kaštų. Kai bankai šiek tiek atsuks savo ,,kranelius“, investicijoms pasirengusios įmonės iš karto galės pradėti jas įgyvendinti. Tad ieškoti investuotojų dabar tikrai palankus metas. Susidaro įspūdis, kad  ieškodama investuotojų Raseinių valdžia elgiasi pasyviai ar gal net formaliai – tiesiog pabarsto skelbimų internete ir laukia, ar kas nors susidomės? Bet gal mes klystame? Tikėkimės, kad valdžia elgiasi kur kas aktyviau, tik mes to turbūt nepastebime. Visi žino, kad norint įsiūlyti prekę, nepakanka apie ją paskelbti kuklią žinutę internetinėse džiunglėse. Niekas tokios žinutės nepastebės. Dėmesį atkreipia tik ypatingai aktyviai peršamos prekės. Ir tai normalu. Vienas verslininkas, svarstydamas, kas jį paskatintų investuoti ypatingu ekonominiu gyvybingumu nepasižyminčiame Lietuvos rajone, sakė, kad labai daug lemia vietos valdžios pozicija. Jei valdžia aktyvi, pasirengusi dalykiniam bendradarbiavimui, galinti įrodyti, kad investicijos turi apčiuopiamo pelno perspektyvą, jei sugeba pateikti išsamią verslo aplinkos ir plėtros galimybių viziją, galima tikėtis susidomėjimo iš verslo pusės.

Prie svarbaus greitkelio esantys Raseiniai, be abejonės, galėtų sudominti ir kinų verslininkus, kurie ieško kelių savo prekėms į Vakarus ir į Rytus. Kinams logistikos centrus kur kas pigiau kurti Lietuvos centre, nei, pavyzdžiui, Graikijoje. Juolab, kad pastarojoje šalyje viskas brangiau, įskaitant ir darbo jėgą. Raseiniuose darbo našumas gali būti gerokai didesnis nei Vakarų Europos šalyse, kurios vis dažniau pavadinamos pavargusiomis ir gerokai išpaikintomis.

Kita vertus, tikėtis, kad greitkelis gali tapti gerovės šaltiniu, turbūt būtų saviapgaulė. Nors bene sėkmingiausia Raseinių įmonė ,,Norvelita“, įsikūrusi visai greta E85 magistralės, tačiau greitkelio kaiminystė jos sėkmės sąskaitoje tesudaro, matyt, tik labai nedidelį procentą. Galima spėti, jog ši įmonė taip pat sėkmingai veiktų ir prie kokio nors vieškelio į Katauskius.

Tai patvirtina, kad resursų reikia ieškoti ne tik išorėje (pavyzdžiui, žvalgytis, ar greitkeliu E85 neatrieda koks nors stambus investuotojas), bet ir viduje – sugebėjime išsiskirti iš konkurentų unikaliomis, savitomis vertybėmis, kurioms, beje, priklauso ir Mairionio apdainuota Dubysa.

Tačiau svarbiausia turbūt yra žmogiškieji ištekliai. Apie šiuos išteklius kalbama ,,Raseinių rajono savivaldybės plėtros iki 2020  metų strateginiame plane“. Jame numatyta didinti rajono gyventojų ekonominį aktyvumą, sudarant lygias galimybes dalyvauti darbo rinkoje, gerinti verslo įmonių darbuotojų kvalifikaciją ir įmonių gebėjimą prisitaikyti prie kintančių aplinkos sąlygų, ugdyti asmenų, vykdančių ūkinę veiklą, kompetencijas,  ugdyti gyventojų sugebėjimus ir galimybes naudotis informacinėmis technologijomis, gerinti viešųjų paslaugų tiekimą verslui ir piliečiams.

Visa tai, žinoma, labai svarbu. Tačiau ar šios nuostatos veikia? O gal jos tiesiog užima ,,svarbią“ vieta stalčiuose ir kompiuteriuose?