Raseinių rajone išsiskelidė paparčio žiedas

Siųsti Versija spausdinimui

Nuo seniausių laikų žmonės pažymėdavo saulėgrįžos metą. Trumpiausią metų naktį ir ilgiausią dieną švenčiama viena įspūdingiausių vasaros švenčių, krikščioniškuose kraštuose gavusi Joninių pavadinimą, o lietuvių liaudyje dar vadinama Rasos švente arba Kupolinėmis.
Birželio 23 d. Girkalnio vasaros estradoje vyko Janinų, Janių, Jonų pagerbimo šventė. Šią naktį buvo garbinama saulė, jai dėkojama už šilumą, šviesą, prašoma jos kuo daugiau šviesti. Naktį buvo sukurtas didelis laužas. Buvo manoma, kad kuo toliau apšvies laukus, tuo didesnis bus rudenį derlius.
Visiems žinoma, kad Joninių naktį pražysta paparčio žiedas. Lietuviai nuo seno jo eidavo ieškoti vidurnaktį. Buvo manoma, kad radęs paparčio žiedą žmogus tampa aiškiaregiu – gali girdėti kitų žmonių mintis, todėl žino visas jų paslaptis. Tokie sugebėjimai žmogui atneša turtus ir laimę.

RRKC kultūrinių renginių organizatorė Girkalnyje

*****************

Nuvilnijo per Lietuvą Joninių aidas. Jų tradicijos buvo prisimintos ir Kalnujuose. Šią šventę organizavo Kalnujų kultūros centras ir biblioteka. Visi ateinantieji į šventę turėjo praeiti pro žolynais papuoštus vartelius ir nusiprausti Joninių vandeniu.
Šventėje dalyviai rinko devynių žolynų puokštę pagal senuosius ritualus (nekalbant, skinant žolyną tik žengus devynis žingsnius), dalyvavo lygiausios pradalgės pjovimo, pasagos mėtymo varžybose. Merginos galėjo nusipinti lauko žolynų vainikus ir mėtydamos juos spėlioti, ar šiais metais ištekės. Vainikėlius pinti padėjo Laima ir Vitalija.
Drąsiausieji šventėje galėjo išbandyti Laumių taką basomis kojomis. Aktyviausi čia buvo vaikai. Jauniesiems šventės dalyviams taip pat buvo paruošta nemažai užduočių. Vaikai dalyvavo kūrybinėje laboratorijoje, kuriai vadovavo Monika. Gabrielė su poniu Hansu mokė vaikus jodinėti, teisingai sėdėti balne.
Renginyje buvo apdovanoti dalyviai, karantino laikotarpiu dalyvavę virtualiuose konkursuose, rengtuose Kalnujų kultūros centro ir bibliotekos. Vyko ir paparčio žiedo ieškotuvės. Visi norintieji dalyvauti ieškotuvėse turėjo rasti paslėptas nuorodas ir jomis vadovaujantis ieškoti žiedo. Greičiausios ir apsukriausios buvo merginos, joms vadovavo Armanda.
Mūsų paparčio žiedas pražydo Palendrių piliakalnyje. Buvo apdovanotas Jonas, jis šiais metais buvo tik vienas. Šventėje linksmino kaimo kapela „Kalnuja“ ir grupė iš Panevėžio „Muskato“.
Dėkojame visiems dalyvavusiems, prisidėjusiems prie šventės ruošimo, ačiū Gabrielei, Monikai, Eimantui, Vaidai, padėjusiems papuošti teritoriją.

Daiva Myniotienė,
Kalnujų bibliotekos vyr. bibliotekininkė

************

Ramonų kaimo bendruomenė šiemet Jonines šventė netradiciškai. Kadangi per karantiną dėl COVID-19 buvo apriboti renginiai, bendruomenės tarybai teko sugalvoti, kaip išradingiau pagerbti kaimo Jonus.
Buvo sukrautas laužas ir prie jo pakviesti gyventojai pagerbti Jonų, pasiklausyti lauke skambančios muzikos, kurią leido Raseinių kultūros centro Ramonuose meno vadovas Vaidas.
Oras nuostabus, aplinka graži, kvepianti. Nors susirinko nedidelis būrelis įvairaus amžiaus dalyvių, visi ratuku susėdome po akacijos krūmu, maloniai kalbėjomės, padainavome, pasivaišinome braškėmis, pagerbėme savo Joną, jam ir suteikėme garbę uždegti Joninių laužą. Kai liepsnojant laužui šokome ratelį, virš galvų praskrido oro balionas…
Po poros valandų, baigiant degti laužui, išsiskirstėme su šventine Joninių nuotaika. Kiek nedaug reikia, kad žmogus būtum laimingas.
Dalytė Raudonienė,
bendruomenės pirmininkė

***************

Jau sudeginti Joninių laužai, pasveikinti nepamirštamą vardą turį žmonės, rastas ir paparčio žiedas! Nuaidėjo vasaros šventė.
Daug planuota, kurta, dirbta, kad ji liktų įsimintina, daugeliui padovanotų malonių akimirkų. Šventės Nemakščiuose sumanytoja, kūrėja Lina Andrulienė teigia, kad be būrio pagalbininkų, rėmėjų nieko nebūtų galima padaryti. Todėl jos vardu ir visų, kas pajuto tikrai šventęs Jonines, dėkojame Nemakščių bendruomenės santalkai, Balčių kaimo bendruomenei, Vytautui Tautkevičiui, Izidoriui Janušauskui, Reginai ir Antanui Pratašiams, UAB „Žvirzdė“, Rimui Gunevičiui bei pagrindiniam šventės rėmėjui UAB „Raskafas“ už padovanotą grupės „Žemaitukai“ koncertą. Ačiū tariame gausiam būriui pagalbininkų, geranoriškai prisidėjusiems organizuojant renginį: Nemakščių seniūnui Remigijui Laugaliui, Nemakščių Martyno Mažvydo gimnazijos direktorei Irenai Jankevičienei, Reginai Pratašienei, Vaidai Giedraitienei, Birutei Gudeliauskienei, Zigmui Jociui, Algimantui Žukauskui, Albertui Grabinskiui, Irenai Kliknienei, Daivai Žyvatkauskienei, Linai Radžienei, Rasmutei Tautkevičienei, Justei Jacikevičiūtei, Danutei Bertašiutei-Kaminskienei, Norgėlų šokių kolektyvui „Šypsena“ ir jo vadovei Aušrai Jukilaitienei, Nemakščių moterų šokių kolektyvui bei Juozapo Juščiaus vadovaujamiems meno mėgėjams – liaudiškos muzikos kapelai „Nemakščių vyrai“ ir moterų vokaliniam ansambliui.
O kas gi veikta? Vaikai galėjo pasirinkti arba bandyti visas iš eilės siūlomas pramogas. Suaugusieji prisiminė kupoliavimo, ateities būrimosi iš surinktų augalų žaismę, šypsojosi žiūrėdami į patiklią mergelę, sumaniusią pamiegoti ant žydinčių aguonų, kad mylimąjį susapnuotų. Klausėmės savų muzikantų, dainininkų, grožėjomės saviškių ir viešnių moterų kolektyvų šokiais. Kalbėjo svečiai: Arūnas Bladžius, Andrius Bautronis, Aldona Ona Radčenko, Vidmantas Merkliopas. Buvo pasveikinti ir apdovanoti varduvininkai. Tarp amžiumi brandžių bendravardžių pirmą kartą tokia proga pasveikintas gal tik metukų kūdikėlis Jonas.
Merginos uždegė aukurą – vakaro pirmoji dalis baigta. Aikštė pilnutėlė, daug kam net pritrūksta vietos patogiai įsikurti. Bet daugelis šoka ir diskomforto turbūt nejaučia. Gražu, kad daug jaunų šeimų su mažais vaikučiais. Prasideda Marijampolės kolektyvo „Savito“ pasirodymas. Temsta. Meras A.Bautronis ir seniūnas R.Laugalis uždega didįjį laužą. Žiūrovai laukia dar vienos grupės pasirodymo. „Žemaitukai“ šokti ir dainuoti kartu išjudina beveik visus.
Trumpiausia šilta vasariška naktis neįveikia žibintų, deglų, laužo šviesos… Publika dar bendrauja su atlikėjais. Į dangų spiečiais kyla didžiojo laužo kibirkštys. Žmonės skirstosi keturias valandas pabuvę šventėje, kurią su meile kūrė Nemakščių kultūros centro darbuotojai ir kiti jiems padėję entuziastai, todėl bendraautoriais vadintini.

Živilė Lembutienė,
RRKC choreografė

**************

Joninių ant Gėluvos piliakalnio tradicijos – prasmingos, senos ir gilios, Joninių laužas čia įžiebiamas jau daugiau kaip penkiasdešimt metų. Šios šventės laukia ne tik Jonai ir Janinos, jos laukia ir maži, ir dideli. Užburiančios tradicijos tiesiog įtraukia į šventės šurmulį visą Gėluvos kaimo bendruomenę.
Nuo ankstaus birželio 23 d. ryto Gėluvos kaime jautėsi bruzdesys ir sujudimas – prie bendruomenės namų ir ant Gėluvos piliakalnio stoviniavo mašinos, vaikščiojo bendruomenės pirmininkas Jonas Vazgys su savo talkininkais. Darbo užteko visiems: kas krovė laužą, kas statė ir puošė sceną vakaro programai, kas rinko žolynus ir pynė vainikus…
Šventė prasidėjo koncertu „Dainuojanti šeima 2020“. Gražu žiūrėti ir malonu klausyti, kai dainuoja mamos su dukromis, bet dar smagiau, kai uždainuoja tėvai su savo atžalomis. „Dainuokime, mielieji. Dainuokime su tėvais, dainuokime su vaikais, su draugais. Daina suartina, atgaivina sielą, sušildo širdis“, – kalbėjo šio renginio sumanytoja, vedėja ir dalyvė Rita Andriuškevičienė su dukra Greta ir pristatė koncerto dalyvius. Koncerte dalyvavo Vaida Aputytė ir dukra Eliza bei jos draugė Kamilė Venclovaitė, Audrius, Lyja ir Vėjas Germanavičiai, Renata ir Artūras Aleksiejai, Amrita ir Nimajus Senkai, Edgaras ir Akvilė Juškos su savo atžalomis, Vilija Siautilienė su dukra Gabija, Viktorija Rupšienė ir Gintautas Petrošius. Koncertą vainikavo moterų ansamblio ,,Gėluvos gaida“ dalyvės, pasipuošusios naujomis sukniomis. Jonus, Janinas sveikino ir dainų atlikėjams padėkas įteikė Raseinių savivaldybės meras Andrius Bautronis, Raseinių rajono savivaldybės tarybos narė Diana Kaupaitienė, Ariogalos seniūnas Saulius Buivydas, Ariogalos kaimiškosios seniūnijos seniūnė Ligita Žebelienė, Berteškių, Butkiškės, Ariogalos miesto bendruomenių pirmininkai.
Renginio vedėja Eglė Jankauskaitė priminė, kad bendruomenė įgyvendina projektą ,,Tradicijų puoselėjimas Gėluvos kaimo bendruomenėje“ pagal veiklos sritį ,,NVO iniciatyvų skatinimas, kultūros tradicijų, amatų saugojimas ir sklaida, materialinės bazės stiprinimas“.
Joninių šventė, kaip ir kasmet, Gėluvoje vyko laikantis visų papročių. Vakaras buvo ypatingas, lydimas ugnies, vandens ir augmenijos burtų. Pirmiausia bendruomenės vyrai iškėlė degančią stebulę. Merginos šalia piliakalnio esančiame tvenkinyje plukdė vainikėlius, mėtė vainikėlius ant kupolės. Skirtingose vietose buvo uždegti du didžiuliai laužai. Bekupoliaujant, beburiant ir bespėliojant atėjo laikas ir paparčio žiedo ieškotuvėms – užuominas apie tai, kur Gėluvoje pražys stebuklingas paparčio žiedas, paaiškino renginio vedėja R.Andriuškevičienė. Nors ieškojo daug kas, pirmieji apie surastą paparčio žiedą Gėluvos kaimo bendruomenės feisbuko paskyroje paskelbė Astijus Stašinskis, Inga Petravičienė, Miglė Leskauskaitė.
Šiemet Janinos ir Jonai buvo pasveikinti uždedant pintas skrybėles, o senas, gražus ir prasmingas simbolis – ąžuolo lapų ir margaspalvių žiedų vainikas uždėtas bendruomenės pirmininkui Jonui.
Kokia šventė be muzikos! Šviesiausią naktį pasitikome klausydami įspūdingų koncertų. Šiais metais išties buvo linksma, nes koncertavo grupės „Sare Roma“, „Žygis ir Gabija“ bei „Lietuvaičiai“. Širdžiai miela, kai aplinkui skamba muzika, dainos, dega laužai, žmonės linksminasi. Oras buvo puikus, tad galėjome vakaroti, naktinėti ir šokti, šokti, šokti, o vaikai – smagiai leisti laiką atrakcionų parkelyje. Saulutei nusileidus, nutilus muzikos garsams dangų nušvietė įvairiaspalviai fejerverkai. Džiaugėmės, kad šventinę atmosferą ir gerą nuotaiką susikūrėme kartu.
Pati viena Gėluvos kaimo bendruomenė be rėmėjų nebūtų galėjusi suorganizuoti tokios puikios šventės. Nuoširdžiai dėkojame Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai, Lietuvos LEADER, VVG „Raseinių krašto bendrija“, Raseinių rajono kultūros centrui, Ariogalos seniūnijai, KB „Medeinos pienas“, UAB „Vudlita“, UAB „Sandja“, UAB „Autmeta“, UAB „SSF“, Ekologinio ūkio savininkams Audronei ir Kaziui Žiliams, žemiečiams Mildai Stankevičienei ir Artūrui Germanavičiui. Už įamžintas šventės akimirkas dėkojame savaitraščio „Alio, Raseiniai“ fotografui Vytaliui Judickui.
Zita Vazgienė,
Gėluvos kaimo bendruomenės tarybos narė

************

Kasmet apie birželio 22–24 d. Lietuvoje būna ilgiausia diena ir trumpiausia naktis. Trumpiausia naktis nuo seno sureikšminta, sumistifikuota. Manyta, kad ji stebuklinga. Lietuviai šią naktį švęsdavo Rasų šventę. Vėliau, į Lietuvą atėjus krikščionybei, šventė sutapatinta su Šv. Jono varduvėmis. Birželio 24 d. išvakarėse moterys nuo seno rinkdavo įvairiausias gydančias žoleles, nes tikėta, kad šios dienos vakarą surinktos žolelės įgyja ypatingų gydymo galių. Vėliau iš žolelių būdavo verdama arbata, jomis apkaišomos palubės, įmetama į tvartus, kad gyvuliai būtų sveiki. Šis moterų veiksmas vadintas kupoliavimu. Netekėjusios merginos šį vakarą apsivilkdavo baltais lino drabužiais ir dainuodamos eidavo į pievas pinti vainikų. Vainiką jos pindavo iš devynių arba dvylikos skirtingai žydinčių žolynų. Nusipintais vainikais merginos pasipuošdavo galvas, o vėliau iš jų spėdavo ateitį. Manyta, kad šią naktį stebuklinga ir rasa. Jos surinkus reikia duoti karvėms, kad būtų pieningos, pabarstyti į daržus, kad būtų derlingi, kad neželtų piktžolės. Buvo tikima, kad ūkininkas sulauks gero derliaus, jei šią naktį apibėgs savo laukus ir nuogas pasivolios rasoje. Šią naktį buvo garbinama saulė. Jai dėkota už šilumą, šviesą, prašoma kuo daugiau šviesti. Naktį ant aukštos kalvos buvo sukuriamas didelis laužas. Manyta, kad kuo toliau apšvies laukus, tuo didesnis bus rudenį derlius.
Birželio 23 d. Kaulakių vasaros estradoje vyko Janinų, Janių, Jonų pagerbimo šventė „Joninės Kaulakiuose“. Šventėje koncertavo Kaulakių mėgėjų meno kolektyvai: moterų vokalinis ansamblis (Genovaitė Vasiliauskienė, Danutė Vasiliauskienė, Vida Tutlienė, Aušra Knopkienė, Audra Grinienė), duetas Audra Grinienė ir Vida Tutlienė ir solistė Audra Grinienė. Šiems kolektyvams vadovauja Valdas Paulauskas. Puikią nuotaiką kūrė populiariosios muzikos atlikėjai Beatričė Mažeikaitė, Modestas Klikna, Austėja Krivickaitė, Ričardas Krivickas ir Robertas Šiaulys. Netikėtą staigmeną pateikė šventės vedėjos Vilma Pocienė ir Regina Naikuvienė. Jų teatralizuotas šventės vedimas žiūrovams sukėlė daug gerų emocijų.
Skambėjo, aidėjo dainos, žiūrovų ir dalyvių plojimai, linksmai sukosi šokėjai. Varduvininkai buvo apdovanoti „diplomais“, dovanėlėmis, Kaulakių bendruomenės moterų rankų darbo skrybėlaitėmis ir kepuraitėmis, papuošti įspūdingais vainikais. Šventėje dalyvavo, sveikinimo žodžius tarė ir padėkos raštus teikė Pagojukų seniūnijos seniūnas Antanas Valantinas, varduvininkus sveikino Kaulakių kaimo bendruomenės pirmininkė Ona Pocienė, Vosiliškio kaimo bendruomenės pirmininkas Raimondas Dairutis ir kiti. Linksmos intrigos įnešė paparčio žiedo ieškojimas, džiugino Joninių laužo deginimas, linksmasis batutas, šventinių fejerverkų nušviestas dangus.
Nuoširdžiai dėkojame už pagalbą seniūnui A.Valantinui, Kaulakių kaimo bendruomenės pirmininkei O.Pocienei, bendruomenės auksarankėms moterims, Arvydui  Rašimui, Virginijui Vaicekauskui ir visiems kitiems talkininkams.

Kęstutis Klikna,
kultūrinių renginių organizatorius Kaulakiuose

Komentarų nėra