Ridikėlių veislės

Siųsti Versija spausdinimui

Ri­di­kė­liai – mėgs­ta­ma mū­sų dar­žo­vė. Ypa­tin­gi jie tuo, kad la­bai grei­tai už­de­ra, tik ket­ver­tą sa­vai­tė­lių ten­ka lauk­ti. Sė­ja­mi, kai vos dir­va pra­džiūs­ta, rau­na­mi, kai ki­tos dar­žo­vės tik dyg­ti pra­de­da… To­dėl ne­su­pran­ta­ma, ko­dėl jie mū­sų tur­guo­se to­kie bran­gūs, de­šim­ties ri­di­kė­lių ry­šu­lė­lis net li­tą kai­nuo­ja. O jo tik vien­gun­giui pa­val­gy­ti už­teks…

Ver­ti­na­mi ri­di­kė­liai už tai, kad tu­ri daug vi­ta­mi­nų, mi­ne­ra­li­nių me­džia­gų. Juo­se yra fer­men­tų, ku­rie ge­ri­na me­džia­gų apy­kai­tą, virš­ki­ni­mą. O per­ša­lus ar su­sir­gus kvė­pa­vi­mo ta­kų li­go­mis, ri­di­kė­lis var­to­ja­mas kaip pro­fi­lak­ti­nė prie­mo­nė. Kai vais­tai šian­dien to­kie bran­gūs, ri­di­kė­lis – it ma­žy­tis, pi­gus svei­ka­tos ka­muo­lė­lis…

Ga­jus tas ri­di­kė­lis. Jo sėk­le­lė dygs­ta esant 2-4°C tem­pe­ra­tū­rai, o glež­nas dai­ge­lis iki –3°C šal­nas pa­ke­lia. Pa­lan­kiau­sia tem­pe­ra­tū­ra ri­di­kė­liams aug­ti yra 16-20°C. Kai šil­čiau, pa­vyz­džiui, po­lie­ti­le­ni­nia­me šilt­na­my­je vi­dur­die­nį, dar ne­pa­lais­ty­ti, jie bū­na per ašt­rūs, kar­to­ko sko­nio ar kar­tais net ne­iš­au­gi­na šak­nia­vai­sio. Ne­ska­nūs, net pa­ki­tu­sios for­mos ri­di­kė­liai už­au­ga su­puo­lu­sio­je, ne­įtręš­to­je dir­vo­je ar per tan­kiai pa­sė­ti. O kaip daž­nai dėl vi­so to ap­kal­ti­na­ma sėk­le­lė…

Dar ne­pa­ty­rę dar­ži­nin­kai pei­kia sėk­lą dėl to, kad ri­di­kė­liai vi­dur­va­sa­ry­je pras­tai už­de­rė­jo – šak­nia­vai­siai lyg kem­pi­nė, jo­kio sul­tin­gu­mo. O pa­mirš­ta, jog ri­di­kė­lis – šiau­rie­tis, jam va­sa­rą per daug švie­sos ir ši­lu­mos. To­dėl ri­di­kė­lius sė­ja­me anks­ti pa­va­sa­rį ar ru­de­niop. Ta­da ir sėk­la bus ge­ra!

Dar dvi pa­pras­tas tie­sas ver­ta ži­no­ti dar­ži­nin­kui, au­gi­nan­čiam ri­di­kė­lius. Pir­ma – juos rei­kia daž­nai lais­ty­ti, o karš­tes­nė­mis die­no­mis, ypač šilt­na­my­je, net kas die­ną. Ir kad per­mirk­tų že­me­lė bent per sprin­dį. An­tra – azo­to trą­šo­mis ri­di­kė­lių pa­tar­ti­na vi­sai ne­tręš­ti. Tuo la­biau, kad jų ve­ge­ta­ci­ja trum­pa, ne­spės azo­tu pa­si­nau­do­ti. Daž­niau­siai tik veš­lią la­pi­ją iš­au­gins, bet ne šak­ne­les.

Ren­kan­tis ri­di­kė­lių veis­lę rei­kia pri­si­min­ti, jog jų ne tik sta­lui pa­puoš­ti rei­kia, bet ir so­čiai pa­sma­gu­riau­ti ga­li­mai il­ges­nį lai­ką. Tai­gi čia pa­ta­ri­mas toks. Rei­kia taip pa­si­rink­ti ri­di­kė­lių veis­les nors tris skir­tin­gas, pa­vyz­džiui, vie­ną anks­ty­vą, ku­ri už­au­ga per 18-20 die­nų, ki­tą vė­ly­ves­nę, ku­rios der­lių rau­na­me po 24-26 die­nų, tre­čią vė­ly­vą, de­ran­čią po 30-34 d. Taip vi­są mė­ne­sį tu­rė­si­me sa­vų švie­žių ri­di­kė­lių! Ne­pa­lan­kio­mis są­ly­go­mis, tre­je­tą – pen­ke­tą die­ne­lių ga­li te­kti ri­di­kė­lius iš­rau­ti vė­liau, ypač jei už­mir­šo­me pa­lais­ty­ti…

RIDIKĖLIŲ VEISLĖS Dienų skaičius YPATUMAI
RODOS

(Vokietija)

18 Labai ankstyva veislė. Ridikėliai apvalūs, raudoni, tinka auginti lauke ir šiltnamyje.
APACHE H

(Prancūzija)

20 Labai ankstyvas hibridas. Ridikėliai pailgi, 4-5 cm su baltu galiuku, švelnaus, malonaus skonio. Sėkla beicuota.
POKER

(Olandija)

22 Labai derlinga, ankstyva veislė. Ridikėliai apvalūs, skaisčiai raudoni, lapija nevešli.
DUET

(Vokietija)

24 Tai pagerinta FRENSH BREAKFAST veislė. Ridikėliai stambūs, pailgi su baltu galiuku, negreit išpursta.
FARAON

(Čekija)

24 Ridikėliai stamboki, 20 – 25 g svorio, švelnaus skonio. Geriau auginti šiltnamiuose ar po dangomis.
LADA

(Čekija)

28 Šią vieną iš nedaugelio veislių, kurią galima auginti ir  vasaros laikotarpiu. Ridikėliai stamboki, iki 25 g. Labai geras švelnus skonis.
CARMEN

(Lenkija)

32 Derlinga veislė. Ridikėliai stambūs iki 30 g, ilgai nevysta, netrūkinėja. Auginami lauke. Veislė apdovanota POLAGRA auksu medaliu.
WHITE ICICLE

(Danija)

32 Ridikėliai stambūs, balti, kūgio formos su smailėjančiu galu. Geromis sąlygomis užauga net iki 10-12 cm ilgio. Auginami lauke.
ZLATA

(Čekija)

34 Mėgėjiška veislė. Šakniavaisiai šviesiai geltoni, stamboki, aštroko skonio. Nurauti ilgai nevysta, negreit išpursta.

Ag­rop­lė­ve­lė – anks­ty­va­jam der­liui

Dau­ge­liui da­bar ten­ka lan­ky­tis Va­ka­rų Eu­ro­pos ša­ly­se. Ir ne­be­ste­bi­na tai, jog ar­tė­jant prie di­des­nio mies­to, di­džiu­liai lau­kai, ypač su nuo­ly­džiu į pie­tų pu­sę, bal­tuo­ja ap­deng­ti au­dek­lu. Tai ag­rop­lė­ve­lė ar­ba ag­ro­dan­ga, ku­ri tie­siog jau dau­giau kaip prieš de­šimt­me­tį pa­da­rė pe­rvers­mą anks­ty­vo­jo­je dar­ži­nin­kys­tė­je dau­ge­ly­je ša­lių, tik gai­la, kad ne pas mus.

Sun­ku iš­var­din­ti vi­sus šios dan­gos pri­va­lu­mus. Svar­biau­sia, kad po ja su­si­da­ręs mik­rok­li­ma­tas ska­ti­na grei­tes­nį sėk­lų su­dy­gi­mą, au­gi­mą, pa­anks­ti­na der­lių. Ag­rop­lė­ve­lė ap­sau­go nuo šal­nų, vė­jų, kru­šos, ken­kė­jų, paukš­čių. Ji ge­rai pra­lei­džia van­de­nį, orą, tad jos, lais­tant dar­žo­ves ar lie­tui ly­jant, nu­deng­ti ne­rei­kia. Tik rei­kia pri­si­min­ti, kad ir pikt­žo­lės po ag­rop­lė­ve­le grei­čiau su­bu­jo­ja…

Ag­rop­lė­ve­lė der­lių pa­anks­ti­na vi­du­ti­niš­kai 10-15 die­nų. Tai daug. Jau pir­ma sau­ja braš­kių, ry­šu­lė­lis mor­kų ar bul­vių ke­ras at­per­ka jos kai­ną. Tuo la­biau, kad šian­dien ag­rop­lė­ve­lė ne­bran­gi. An­tai vie­nas met­ras 160 cm plo­čio plė­ve­lės kai­nuo­ja tik ke­lias­de­šimt cen­tų, o vie­nas kvad­ra­tas dar ma­žiau. Ži­no­da­mi, kad ją ga­li­me nau­do­ti 3-4 me­tus, tai iš­ties ne­daug.

Šei­mos dar­že pra­džio­je plė­ve­le ap­den­gia­me anks­ty­vų­jų dar­žo­vių lys­vę, ko­pūs­tų ar prie­sko­ni­nių dar­žo­vių dai­gy­nė­lį, anks­ty­vą­sias bul­ves, braš­kes. Vė­liau ją ga­li­me pe­rkel­ti ant agur­kų ar ki­tų ši­lu­ma­mė­gių dar­žo­vių. Leng­va tai pa­da­ry­ti, tik ke­lių mi­nu­čių pri­reiks, juk tos dan­gos kvad­ra­ti­nis met­ras vos ap­ie 20 gra­mų sve­ria. Svar­biau­sia – ne­vė­lin­ki­me ją už­deng­ti. Braš­kėms rei­kia jau tirps­tant snie­gui, anks­ty­vo­sioms dar­žo­vėms – tik jas pa­sė­jus ar pa­so­di­nus.

Kaip mi­nė­ta, šal­nų pa­vo­jus dar­žo­vėms žy­miai ma­žes­nis ag­rop­lė­ve­le ap­deng­to­se lys­vė­se. Ver­ta prisiminti, ko­kias nei­gia­mas tem­pe­ra­tū­ras ga­li iš­kęs­ti skir­tin­gos dar­žo­vės. An­tai, ko­pūs­ti­nės dar­žo­vės pa­ken­čia iki -3°C, pu­pe­lės -1,5°C šal­nas. Tuo tar­pu agur­kų, po­mi­do­rų, mo­liū­gi­nių dar­žo­vių dai­ge­liai vos iš­gy­ve­na -0,5°C šal­ne­les. O gi po ag­rop­lė­ve­le vis ke­liais laips­niais šil­čiau…

Komentarų nėra