RUDENS AUKSMAS
V. BIELSKIEN?
iandien gird?jau – klyk? gerv?s,
Mojavo emei i auktai.
O mano akys tyliai j?sias sek?,
irdis suvirpo taip gailiai…
Suskaudo ird?, aara itryko,
Bei?rint ? linguojan?ius sparnus.
Koks tas gyvenimas – tas kelias ilgas,
Sparnai jas ne? ? kitus kratus…
Jos nulinks?jo galvomis ? priek?,
Isine? m?s ilum? ant sparn?,
Ir svajones geras, ir siekius
alel?s m?s dien? viesi?…
O pauktis taip, kaip ir mogus,
Tik jo kitokia em?j paskirtis,
Pabuv?s, iper?j?s savo vaiku?ius,
Klajoja po pasaul?, nes tokia lemtis.
Gird?jau aid? klyksmo dar ilgai…
Susim?s?iau… lyg praradau k?…
Suspaud? ird? – seil? nurijau…
Nepajutau, tik kaip auktai pak?liau rank?…
