Rudens švent?s spalvos

Viktoras VITKUS [1]

Rudens švent?s nuolat laukiamos miestel?n?, rajono žmoni? ir sve?i?. Jos b?na spalvingos, kupinos netik?tum?. Šiemet, kaip ir visuomet, pagrindinis d?mesys buvo sutelktas ne ? prekeivius, bet ? seni?nij? išradingai papuoštus kiemelius.

Švent?s karalius – moli?gas

Moli?gas – d?kinga daržov? kiemeli? puošimui tiek spalva, tiek ?sp?dingu dydžiu, tiek galimybe su juo eksperimentuoti. Dauguma seni?nij? kiemeli? tuo ir pasinaudojo. Helovino personažas ?gavo tautišk?, mugei labai tinkan?i? traktuot?. Betygališkiai iš šios daržov?s suk?r? kresn? valstietišk? trobel? su šiaudais dengtu stogeliu, atviromis durimis, pro kurias matyti buitin? scena. Tai geras sprendimas, traukiantis ne tik suaugusi? bet ir maž?j? akis. Bent dvi seni?nijos moli?gus naudojo personaž? galvoms. Vež?jas, s?dintis brikelyje, kur? traukia arkliukas, pagamintas iš šiaud?, gal jau ir buvo matytas ankstesn?se rudens švent?se, bet jis visuomet ?sp?dingai atrodo, nes kiekvien? kart? turi nauj? detali?. Nuotaiking? kompozicij? iš drožin?t?–skutin?t? moli?g? pateik? Pagojuk? seni?nija.

Vieninga kiemeli? dekoracija [2]

Švent?je išsiskyr? nestandartin?s kompozicijos kiemeliai. Štai Raseini? seni?nija, pasirinkdama ž?kl?s tem?, iš?jo iš apibr?žtos erdv?s (kiemelio), išor?je pastat? valt? ir
nebijodama trukdym? praeiviams šauniai vir? žuvien? (užb?gdamas už aki? galiu pasakyti – itin gardži?). Vidin? erdv? buvo papuošta tinklais su džiovinta žuvimi, ant
stalo puikavosi ?vairiai paruošta žuvis su ?sp?dinga lydeka stalo viduryje. Šios šaunios j?reivi? (seni?nijos žmoni?) komandos kapitonas – seni?nas Rolandas Klusas aktyviai dalyvavo veiksme. Niekas susting?s nelauk? atvykstan?ios komisijos ?vertinimo, o tiesiog nerepetuodami k?r? teatralin?, betarpišk? improvizacij?, ? kuri? ?siliejo smals?s miestel?nai.

„Bitu?i?“ iš Kaln?j? antskrydis taip pat buvo pasteb?tas. Seni?n? Regina ?epurnovien? sugeb?jo sujungti muzikin? pristatym? su senoli? kulinariniu paveldu, kurio pagrindinis ingridientas buvo medus.Kalbant apie Nemakš?i? seni?nij?, visuomet galvoji apie aštuonrat?s važiuokl?s muziejuk? ir jo ekspozicij?. Š? kart? nemakštiškiai sulauž? trafaretin? ?vaizd? ir pateik? rimt? paraišk? ? Raseini? krašto gryb? sostin?s titul?. Netik?ta, ?domu ir ?sp?dinga. Reljefiškai išspr?stame miško pakloto fragmente gal?jome pamatyti nat?ralias voveruškas, raudonviršius, lepšiukus, baravykus, ?m?des ir kelmu?ius. Kod?l ne rudens g?ryb?s? Gal ateityje vidukliškiai nustebins rudens švent?s myl?tojus savo garsiaisiais kold?nais? [3]

Be išvardint? vientisini? kompozicij? buvo galima pasteb?ti ir atskirus vykusius fragmentinius sprendimus. Maloniai atrod? Pagojuk? seni?nijos kiemelyje medin?,
sen?ja tradicija atlikta tvora su pakabintais krepšiais iš vyteli?. Toki? pavyzdži? b?ta ir daugiau.

Vizualin? kiemeli? pristatym? gyvino Ariogalos, Betygalos, Raseini?, Vidukl?s ir kt. seni?nij? muzikantai.

Mug?s pliusai [4]

Pagaliau politin?s partijos, sav?s itin nereklamuodamos, atsid?r? tarp žmoni?. Tapo aišku, kad kokios ir kiek j? beb?t?, rudens švent?s ir toliau s?kmingai vyks! Gal
kai kuriems vertinimo komisijos nariams reik?t? sekti mero Remigijaus A?o pavyzdžiu ir toki? dien? nevilk?ti kostium?.

Gan didelis d?mesys buvo skirtas vaikams. Neapsiribota tik pasišokin?jimais ant batuto. Vaikai gal?jo pamatyti kaln? šuniukus, arkliuk? su tikru brikeliu ir geranoriškai nusiteikusi? av?. Mažieji, apsireng? teminiais r?bais, taip pat aktyviai dalyvavo pristatyme.

Betygalos seni?nija ne tik eksponavo rudens g?rybes, bet ir noriai dalijosi jomis su gyventojais. Už simbolišk? 1 lito mokest? buvo galima dalyvauti loterijoje. Reng?j?
žodžiais, bet kuris loterijos dalyvis gal?jo tik?tis laim?jimo – petražoli? ir mork? pundelio, obuoli? ir kt. bei, žinoma, mielos betygališki? šypsenos.

Mug? ?vairino atlik?jo iš Piet? Amerikos (Peru?) grojimas. And? kaln? gyventoj? folkloras tikrai nedisonavo su bendra švent?s nuotaika. Atlik?jas rado laiko pabendrauti su gyventojais, pasi?lyti CD su savo k?riniais. Šis atlik?jas gerai žinomas Palangos poilsiautojams, ? Raseinius atvažiavo taip pat ne pirm? kart?.

Prad?tas griauti mitas, kad tikr? vyr? g?rimas yra alus. Prekiautoj? alumi švent?je buvo tikrai nedaug. Kaip beb?t? keista, švent? nuo to nenukent?jo. Teko matyti vos vien? jaunikait?, atkakliai ?sikabinus? ? alaus butel?. Gal tikrai Jonelis nustojo gerti bijodamas pavirsti avin?liu? Išliko gan?tinai sausi aplinkini? pastat? kampai, nebuvo pasibais?tin? regini? steb?toj?. Taigi pagrindin? mug?s spalva nesiejama su „Tauro“ alaus ir perdirbtos jo produkcijos spalva.

Mug?s minusai

Kaip ir per kiekvien? rudens mug? sulauk?me gausaus prekeivi? b?rio iš kit? miest?.

Kei?iasi j? si?lomos produkcijos asortimentas. Š? kart? pasigesta stiklo plastikos (vazeli?, ?vairi? mažos formos indeli?, net miniati?rini? vitraž?li?), ta?iau š? kart?
buvo galima ?sigyti spalvoto metalo gamini?, turin?i? s?saj? su senov?s buities rakandais (virduliukai, žvakid?s ir pan.). Solidžiai atrod? gaminiai, pinti iš vyteli?, ir keramika, ta?iau reikia pasteb?ti, kad ženkliai ?gtel?jo kainos.
Kaip ir visuomet, neišvengta ki?o. Vadinamoji kaunietiška tapyba, kurioje vyrauja „gaisrin?s“ spalvos, grei?iau baid? praeivius nei trauk?. Virtuvin?-salonin? tapybos
maniera sunkiai skverb?si ? provincij?. Nor?josi daugiau matyti Raseini? tautodailinink? bendrijos „Sodžius“ k?rini?, dalyvavo vos du autoriai.

Dar viena ki?o atmaina – lakuoti akmenys su spalvotu metalu. Reikia b?ti labai išradingam, kad suprastum toki? šedevr? (vorai kaip prieštankin?s minos, daugiapakopiai ant metalo pamauti v?riniai ir pan.) funkcionalum?.