RUGS?JIS

Versija spausdinimui

Daiva BURINSKYT?

Ant balto lapo liejasi dain? bedugn?
Jaunoms irdims taip norisi gyvent…
Uk?r? man rugs?jis irdy ugn?,
Svajon?se nusprend? nepasent.

O kaip t? ruden? kartai myl?jau…
Pasaul? vis? ir vaigdynus nuostabius.
Myl?jau m?lynas akis rugs?jo,
Kol jos pasak? man, kad nieko nebebus.

Nebus dain? ramuni? pievoj ryt?,
Nepins gyvenimo man milinai.
Ir tai ? ruden?- kaip pasakyta-
Sunoks laukuos banguojantys rugiai.

Ir tai… Tiesa… Atskriejo v?jas.
Supyl? ruden? man po langais.
Dainavo dain? man rugs?jis,
Praydo em? jovarais.

Nemyliu t? aki?… Jos nemelavo.
Ir baig?s viskas netik?tai, nelauktai.
Ir ird? tas rugs?jis man ugavo:
Paskyr? rudenio dainas kitai.

Komentarų nėra