Laimut? PE?KAITIEN?
[1]
Vaidas GREI?IUS
Nuo seno žinomos legendos ir padavimai apie vandens šaltini? gydom?j? gali?. Lietuvi? pasakose minimas gyvasis gydantis vanduo iš „ano pasaulio“ požemi? – mirusi? karalyst?s. Mirusi? šalis buvo ?sivaizduojama vakar? pus?je, kur leidžiasi saul?. Žmon?s ypa? gerb? šventus šaltinius, ištekan?ius „? saul?“, ryt? ar piet? kryptimi iš vakar? pus?s. Tok? vanden? žmon?s naudojo gydymui ir užkalb?jimams.
Lietuvos gamta suk?r? palankias s?lygas kauptis dideliems požeminio vandens ištekliams – kelis kartus Lietuvos teritorijoje st?ksoj? ledynai paliko apie 100-150 m storio morenines priemolio ir sm?lio, žvirgždo, gargždo nuogulas. Tirpstant paskutiniam ledynui, Dubysa išskrod? gil? sl?n? ir atv?r? požeminiam vandeniui keli? ? pavirši?, tod?l atsirado palankios vietos versm?ms susidaryti. Vanduo nepasiekia gili?j? požemini? gysl? ir išsiveržia šaltiniais up?s šlaituose.
Padubysio šaltiniai gana ?vair?s. Kartais požemi? vanduo net nepasiekia žem?s paviršiaus. Jis sunkiasi viršutiniu dirvos sluoksniu, klampyne paversdamas up?s pakrantes, griov? dugnus, nuolaidžius šlaitus. Atsistoj?s ant tokio šlapio sm?lio ar durpžemio, gali prasmegti iki kulkšni?. Tokiose vietose augmenija vešli, purvo „vonias“ ?sirengia šernai. Šaltiniai maitinami daugelio požemini? „aki?“. Aplink juos auga alksniai, ievos. ?ia kuriasi pav?s? m?gstantys augalai ir gyv?nai, galima rasti ret? ir nykstant? augal? – miškin? monažol?. Šaltiniuotuose ir karbonatinguose dirvožemiuose auga daugiamet? blizg?, kurios perlamutrin?s ankštar?l?s žiemos metu parodo netoliese esant šaltini? versmes.
Kiti šaltiniai atsiveria ? pavirši? mažu vandens telkiniu, panašiu ? didel? vandens duben?. Tokio šaltinio vanduo šal?iausias, nes vis? laik? pasipildo šaltu požemi? vandeniu. Nuo dugno dažnai kyla iš gelm?s išneštas sm?lis, atrodo, lyg vanduo kunkuliuot?. Žmon?s šiuos šaltinius neretai ?r?mina lentomis, betono žiedais, padaro prieigas – tiltelius, pramina takus, nes toki? šaltini? versm?s visada yra vandeningos. Vanduo užsilaiko, net ?šyla sekliose duburio vietose, susidaro s?lygos formuotis dumbli?, turtingoms bestuburi?, net ?vairi? vandens augal? bendrijoms.
Šaltini? vanduo, filtruodamasis sm?lingais, žvyringais, molingais požeminiais nuogul? sluoksniais, ?sisotina ? grunt? iš atmosferos patenkan?iu deguonimi, kuris oksiduoja lakias organines medžiagas, taip pašalindamas visas kvapias medžiagas ir nusodindamas gelež?. D?l to šaltini? vanduo yra labai tyras ir gero skonio. Ištekant? šaltini? vanden? žmon?s naudodavo nuo seno. Šaltinis buvo kaimo žmoni? „šaldytuvas“. Ir dabar suman?s vietos gyventojai virš šaltini? ?rengia rentin?lius ir šaltini? vanden? naudoja maistui, gyvuli? girdymui. Ta?iau dalis šaltini? užversti žem?mis, ?sprausti ? melioracijos sistem? latakus ar teršiami buitin?mis nuot?komis iš lauk? patenkan?iais pesticid?, tr?š? liku?iais.
Dubysos regioninio parko teritorijoje (Kelm?s rajone), greta Maironi? koplyt?l?s su mitologiniu akmeniu, ant kurio žym?s, kurios pasak sen? žmoni?, esan?ios vaiko p?da, lazda ir kojos kelis, trykšta vandens šaltinis. Greta pastatyti kryžiai – pad?ka už stebuklingus pagijimus, sugr?žint? sveikat?.
Šaltinio vandens pasisemti ?ia sustoja ne vienas pakeleivis, o prieš I pasaulin? kar? ? šalia esan?i? koplyt?l? pasimelsti ir reikaling? maloni? paprašyti ateidavo žmon?s, gyven? net už 100 km.
Pasakojama, kad stebuklingomis galiomis pasižym?jo Lukn?s up?s dešiniajame krante esantis Saugaili? šaltinis, kurio vandeniu buvo gydomi net psichikos ligoniai. Ta?iau n? viena Raseini? žem?s versm? gydomosiomis galiomis negali prilygti garsiajam Ugioni? šaltiniui. Anot legendos, viename iš šaltini? pasirod?s Šv. Dievo Motinos paveikslas. Po to ?ia prad?j? lankytis maldininkai. Šaltinio vandeniu jie plov? skaudan?ias akis, kitas sopan?ias vietas ir kai kurie nuo to vandens išgydav?. Sakoma, kad Šven?iausia panel? Marija ?jo iš Seredžiaus ? Šiluv? ir Ugionyse buvo apsistojusi nusiprausti šaltinyje. Nuo tada šaltinis tapo stebuklingas. Kitas padavimas teigia, kad 1627 metais prie šio šaltinio buvo pasirodžiusi Marija, praususi burn?, o v?liau prisisapnavusi ir prašiusi, kad jai pastatyt? koplyt?l?. Po to ?vykio, virš šaltinio, buvo pastatyta koplyt?l?. Tik?ta, kad Ugioni? vanduo ypa? gerai gydo aki? ligas. Gydan?iu laikomas ir šaltinio dugne esantis žvirgždas, akmenukai, kurie naudojami s?nari? ligoms gydyti. Šaltinio vanden? žmon?s semiasi did?j? šeštadien? prieš Velykas, per Sekmines ir ypa? populiari? Žolin?s atlaid? metu.
Žmon?s, keliaudami pro Ariogalos šaltin?l?, trykštant? iš šlaito prie senojo Žemai?i? plento, sustoja atsigaivinti, atsigerti ir ?sipilti kelionei tyro vandens. Šaltin?lis trykšta žiem? ir vasar?, neužš?la. ?ia visada pilna žmoni? su bidon?liais ar net didesn?mis talpomis. Šio šaltinio lankytojai giria vanden? d?l jo skaidrumo, nedidelio kalkingumo. Sakoma, kad iš šaltinio vandens verdama arbata, kava ar ga-minama gira yra ypatingo skonio.
Lyduv?n? I piliakalnio, vadinamo Danut?s vardu, pap?d?je vietos gyventojai pasteb?jo iš šlaito trykštan?i? versm?, sutvark? teritorij?, cementiniu rentiniu ?r?mino šaltin?. Dabar, atvykus prie šaltinio, galima ne tik atsigerti, pasisemti g?lo vandens, bet ir pails?ti, pasigrož?ti gamta.
Betygalos apylink?se, viena iš gausiausiai lankom? viet? – Šv. Jono šaltin?lis, kitaip dar vadinamas Gaivu?iu. J? savo j?gomis 1991 metais sutvark? Raseini? miesto garb?s pilietis Antanas Juška. Betygališkiai giria šaltinio vanden?, laikosi tradicijos savo renginiuose sve?ius vaišinti gaivu?io vandeniu, taip pagerbdami poet? Mairon? ir savo mylim? Antan? Jušk?. Dubysos regioninio parko direkcija ateinan?iais metais planuoja sutvarkyti šaltin?l?, jo aplink?, prisilaikydama Antano Juškos užmanymo.
Šaltinius reikia saugoti nuo užteršimo, išsekimo ir džiaugtis, kad savo krašte galime riešku?iomis pasisemti vandens ne tik tyro, bet ir stebuklingo.