arlatanai “minta” v?ininkais
Nijol? PETROI?T?
Liaudies imintis sako, jog sk?stantysis ir u skustuvo amen? griebiasi. Kartais amenys pakei?iami iaudu, bet esm? ilieka vis tiek ta pati beviltikoje pad?tyje atsid?r?s mogus, o daniausiai tai b?na sunkios ligos atveju, griebiasi net paties didiausio absurdo, kur? normalioje situacijoje pats suniekint?. Gal tod?l iais laikais atsirado tiek daug gydan?i?j? v?? netradiciniais b?dais bei vaistais. Na ir kas, kad netrukus jo gydytam mogui trinkteli karsto dangtis. Juk visada galima pasiteisinti, kad per v?lai ligonis kreip?si, kad kak? ne taip anas dar?, o neretai pasakoma ir taip, kad viskas b?t? buv? gerai, jei ligonis neb?t? su medikais bendrav?s, o vien netradiciniais daktarais pasitik?j?s… i? vasar? ir ? vien? Raseini? daugiabu?i? atvyksta tokio lygio daktaras, kuris ?ia pat ir ligas neva kompiuteriu diagnozuoja, ir vaistus paskiria, kuriuos ?ia pat reikia ir ?sigyti.
Kompiuteris
? Alio, Raseinius paskambinusi m?s? skaitytoja O. P. pra? pasidom?ti ? Jaunimo gatv?s daugiabut? atvykstan?iais daktarais. Moteris pasakojo, kad ? nauj?j? gydymo ?staig? lyd?jusi mam?, kuri serga labai sunkia ir, veikiausiai, nebepagydoma liga. Man viskas ten alsavo aki? muilinimu: pasodino mam? ant k?d?s, padav? ? rankas kakokius laidukus, kurie neva sujungti su kompiuteriu, ir po keleto minu?i? atspausdino neva mamos lig? s?ra?. Mamai ikart buvo paad?ta, kad visos ligos bus igydytos, jei tik klausys j? nurodym?. U pirm?j? vaist? doz? mama sumok?jo 222 litus. Kit?kart, sak?, reik?s juos keisti kitais. Skaitytoja ikart persp?jo, jog ? Raseinius atvykstantys daktarai kei?ia pri?mimo adresus, prie kelet? dien? paskambina ir pranea, kur reik?s rinktis. Kod?l m?s? skaitytoja veda ten mam?, jei pati jau?ia, kad jie arlatanai? Jie yra paskutinis iaudas. Mama dabar tiki bet kuo, o a nenoriu to tik?jimo atimti. Ji b?t? labai nelaiminga, jei suinot?, kad a jums skambinau.
Raseini? ligonin?s direktoriaus pavaduotoja medicinai Ona Sutkuvien? prisipa?sta tuo klausimu nedaug tegalinti pasakyti, nebent graudi? gimin?s istorij? prisimint?, nes ligoniai toki? dalyk? savo gydytojams nesako. Be abejo, kuo sunkesnis ligonis, tuo jis atkakliau ieko gelb?jimosi rato. Jei mogus ?tiki, kad jam kakas i netradicini? gali pad?ti, tai tos minties n? nor?damas i jo neimui. O ir negalima, nes sveikata yra paties mogaus nuosavyb?. Gydytoja sako, jog protingas net olininkas niekada nerekomenduos mogui atsisakyti profesionalios medik? pagalbos, bet arlatanai ir yra arlatanai. Su jais tur?t? kovoti atitinkamos institucijos, tik v?lgi, pa?ios aukos tokius daktarus slepia.
Eina ci?gliais
Mokytoja V. V., kelet? met? kovojanti su gimdos v?iu, pati savo kailiu patyr?, kad daktarais apsimetusi? arlatan? tiesiog knibda, o j? akipl?ikumui n?ra rib?: Kol gul?jau onkologin?je ligonin?je, tai nebuvo dienos, jog kas nors i toki? neusukt? ? palat? ir nesi?lyt? savo vaist? ar paslaug?. Eidavo jie tiesiog ci?gliais. Dieve, reik?jo tik matyti, kaip jie tuos mogelius mulkindavo. Net mums, palatos kaimyn?ms, b?davo akivaizdu, kad m?s? likimo ses? tuoj uges, o ie jai beg?dikai brukdavo brangiai kainuojan?ius savo vaistus kaip paskutin? vilt?. O kadangi a ? juos nekreipdavau d?mesio ir tik i tolo steb?davau j? daktaravim?, tai jie rasdavo b?d? ir prie man?s prieiti. Suinojau, kad esu ir ukeikta, ir prakeikta, kad karmines skolas moku bei pan. Prie man?s priskret?s arlatanas d?davosi es?s ko ne paties Dievo si?stas mano igelb?tojas. Ir tokie dalykai, patik?kit, veikia. Reikia daug vidini? j?g?, kad toki? mog?n? paslaug? atsisakytumei. Mokytoja sak? pasteb?jusi, jog arlatanai gydytoj? vengia, o ? palatas jie prasmunka apsimesdami lankytojais, ateina netgi g?l?mis neini, kuri? niekam taip ir nedovanoja.
Atakuoja ir namuose
Garbaus amiaus iluvik? Urul? j? igelb?ti galin?io visagalio sulauk? namuose, pra?jus porai savai?i? po Kauno klinikose atlikt? vitinimo proced?r?. Atvyk?lis, kuriam gal?jo b?ti apie 50 met?, senol? Urul? ramino, jog i galinti net visikai igyti, jei tik juo pasikliausianti. Ir trauk? didesnius bei maesnius buteliukus su vaistais: vienus gersi savait? rytais ir vakarais, paskui juos keisi kitais, po m?nesio prad?si tre?ius… Ir kiekvienas butelaitis solidius pinigus kainavo. Ir n?ra ?ia ko piktintis, nes ne bet k?, o pat? v?? gydo…
Gelb?tojos ? namus sulauk? ir namolio numirti parveta iluvoje savo versl? tur?jusi D. V. Jos namikiai, nor?dami ligonei suteikti dar bent kiek vilties, nupirko 180 lit? kainuojant? buteliuk?, nuo kurio po savait?s tur?jo pasidaryti geriau. Bet D. V. numir? po penketo dien?. V?liau velion?s artimieji prisipains, kad jie nieko kito ir nesitik?j?, bet ligon?s akivaizdoje neidr?s? pasielgti kitaip.
ioje vietoje truput? stebina tai, jog arlatanai kakokiu tai b?du gauna vis? informacij? apie mogaus lig? ir netgi suino ligonio adres? bei kitus jo duomenis. iuktu, tuo ?tarin?ti gydytoj? negalima, bet kad arlatanai kakokiu tai b?du turi pri?jim? prie lig? istorij? yra beveik neabejotina.
Jurbarko stebukladaris
iluvos gyventoja U. P., suinojusi, jog serga v?iu, skubino savo artimuosius l?kti ? Jurbark? ir surasti netoli io miesto, kakur ? Girdi? pus? gyvenant? olinink?, kuris gamin?s vaistus nuo v?io. U. P. jau inojo, kad tas olininkas, savo kilme ukrainietis, savo gydymo paslaptis neva per?m?s i savo proproseneli?, kurie jau irgi inoj?, kaip v?? gydyti. Ligon?s namikiams ?mus iekoti nurodyto asmens, vietos gyventojai leipo juokais: girdi, apie to daktaro prosenelius jie tikrai nieko pasakyti negal?, nes ie ities lik? Ukrainoje, bet kad jis pats tik oferiuku vis? amel? dirbo – faktas. O kai darbo neteko, tuomet daktarauti ?m?si. I pradi? pasir?pino reklaminiu straipsniu spaudoje, leidian?iu daktarui savo geb?jimais ir kilmingais genais ? valias girtis, o paskui jau atsirado ir naivuoli?, tiesian?i? rank? skustuvo amen? link. U butelait? kakokio trunko neviltin puol? mon?s net 250 lit? nepagail?jo.
Kam raudonosios aknies?
Vyresniosios kartos mon?s dar nepamiro prie kur? laik? garbintos panac?jos – mumijo. iandien vietoj jos v?inink? palatose si?loma raudonoji aknis. Kaip tikina jos platintojai, raudonoji aknis auganti uol?tose ir sunkiai prieinamose vietose Altajaus krate ir tik po vien? augal?, tad rasti j? es? nepaprastai sunku. Ta?iau ir surad?s dar negali laimikiu diaugtis, nes aknis slepiasi uol? ?tr?kimuose, yra iki dviej? metr? ilgio, kuri? b?tina ikasti nenutraukus, antraip ji prarast? savo gydom?sias savybes. U tai ji ir yra tokia brangi. Bet jei nori pasveikti, apie pinigus nevalia galvoti. Ir ligoniai io iaudo griebiasi, nors kitam raudonoji aknel? ir ? m?sik? kiaulpien? atrodo panai.
Ir diagnozuoja, ir gydo
Vienas eimos gydytojas i? eilu?i? autorei guod?si, jog dar li?dniau es? tai, kad arlatanai jau imasi ir diagnozavimo, ir tyrim?.Atrodo, kakas panaaus jau vyksta ir Raseiniuose. Pas j? jau at?jusios kelios moterys, neinos tokiais tyrimais. Akivaizdiausiai matau, jog tai – i kompiuterio itraukti ligos paeist? atskir? organ? pieinukai. Bandau savo pacientes ?tikinti, kad j? rankose – melas. Sakau, norit, a be jokio tyrimo tok? pat pieinuk? jums tuoj pat atspausdinsiu? Netiki, nes jos pas profesori? buvusios. Klausiu, kur toji gydymo ?staiga ir kokia profesoriaus pavard?, nesako. Sunku patik?ti, kad tokie dalykai net 21-ajame amiuje dedasi.
Dar iurpiau, kad net laikra?iai mirga skelbimais, kvie?ian?iais gydytis pas vien? ar kit? specialist? netradicin?s medicinos b?dais. Su gydytoja-konsultante i Latvijos, kuri per aki? rainel?s takus nustato vidaus organ? ligas, j? prieastis ir sudaro sveikatinimo program? bei gydo nat?raliais Tibeto preparatais, yra tek? susidurti ir i? eilu?i? autorei, kai po painties su ia daktare laikra?io skaitytojai ?m? auktis pagalbos. Jei ia daktare b??iau ilgiau pasikliovusi, tai, ko gero, jau ir Dievui d?el? b??iau pridavusi, nes daktaryt? man paskyr? vaist? tiesiog pra?ting? mano ligai. A sergu tulies akmenlige, o ji man liep? gerti ricinos su konjaku 2 val. nakties. Su proektoriuku pablizginusi ? akis nustat? begales lig?, – pasakojo Z. . i rajonui kaimynin?s Tytuv?n? seni?nijos. Ir dar nustat?, kad moters organizmas yra privis?s parazit?. Supuv?s ir suparazit?j?s pasirod? es?s ir moters vyras. Ta?iau, guod? gydytoja, reikalai nes? beviltiki, nes ji dar turinti stebuklus daran?i? savo platinam? maisto papild? u 250 lit?. Pradiai tiek, o po poros savai?i? b?si?s naujas gydymo pos?kis. Einant io gydymo p?dsakais paaik?jo, jog bauginimas baisiausiomis ligomis – vienas i tokio gydymo metod?. mon?s, igird? apie mirtinas savo ligas, apie pinigus nebegalvoja ir skuba pirkti tai, k? tik pasi?lo, nes rytoj, ino, gali b?ti per v?lu.
arlatanai su?da
Tie arlatanai ?da mog? n? kiek ne maiau nei pati liga. Jie it liuai apninka ligos ir panikos apimt? mog?. Ir jei i j? pinkli? nesugebi isilaisvinti, sveikas prauv?s. A save priskiriu prie stipri? moni?. inau, kad gyvensiu tiek, kiek Dievulis leis. Bet netgi a nusipirkau por? stiklainiuk? t? stebuklus daran?i? vaist?. Jie taip ir tebestovi lentyn?l?je. Ir v?inink? panac?jos turiu. Tik jos vaistin?je pirkau. T? nuod? taip pat neidr?sau gerti. Juk ir taip organizmas po chemoterapijos yra apnuodytas. Bet matau, kaip elgiasi mano likimo mon?s, kaip juos ?iulpia arlatanai ir man darosi baisu, – kalb?jo jau kelet? met? su sunkia liga besiritanti R. V. Jos mint? Kauno klinik? palatoje t?s? Maryt? i Marijampol?s rajono: Tikriausiai yra oli?, stabdan?i? v??, lengvinan?i? savijaut?. Tikriausiai yra. Bet tikri olininkai, tikri specialistai nesi?lo joki? marmal?. Jie ino oleles, jas praomi parodo, kaip antai Jadvyga Balvo?i?t? net ekspozicij? j? padariusi, kad gal?tum pats visko prisirinkti, ir u didelius pinigus j? nebruka. Pagal tai ir galima atskirti specialist? nuo arlatano. R. V. isireikimu, n?ra baisesnio padaro u arlatan?, kuris sugeba i mirtinos ligos darytis pinig? ir dar mirtinink? graudinti karminiais ?siskolinimais.
