Viktoras VITKUS
[1]
2009-08-10 Raseini? savivaldyb?je paminklosaugos ir paminklotvarkos spacialistai svarst? klausim? d?l objekt? ?traukimo ? saugom? savivaldyb?s paminkl? s?raš?. Tai daryti paskatino 2009-06-22 gautas Kult?ros paveldo departamento prie Kult?ros ministerijos raštas Nr. (13.1 ) 2 – 1708 „D?l Šiluvos miestelio teritorijos bendrojo plano“. Jame sakoma, kad Šiluvos miestelio istorin? dalis yra ? Registr? ?rašyta kult?ros paveldo vietov?, ta?iau n?ra paskelbta saugoma vietov? ir jos apsaugai n?ra ?steigto kult?rinio draustinio, kaip tai nustatyta NKPA? 21 straipsnio 2 dalyje. Toliau diplomatiškai primenama:“(…) nesant nustatytos privalomos pirmenyb?s valstybei skelbti kult?ros paveldo vietov? saugom? valstyb?s, šiuo atveju Raseini? rajono savivaldyb? tur?t? pirmiausia spr?sti d?l Šiluvos miestelio istorin?s dalies skelbimo / neskelbimo savivaldyb?s saugoma vietove ir d?l jos apsaugai reikalingo savivaldyb?s draustinio steigimo.“ Reikia priminti, kad dar 1992-07-13 LR KPI nutarimu Nr. 08-143 Šiluvos miestelio turgaus aikšt? ir miestelio centrin? dal? nuo 1992-07-13 ?trauk? ? laikin?j? istorijos ir kult?ros paminkl? apskait?. Suprantama, kad šiandien Šiluvos istorin? dalis reikalauja juridiškai stabilaus statuso.
KPD nekilnojamojo kult?ros paveldo vertinimo taryba 2009-03-24 aktu Nr. KPD-RM-1050 patikslino Šiluvos miestelio istorin?s dalies verting?sias teritorijos ribas ir rekomendavo steigti savivaldyb?s urbanistin? / architekt?rin? draustin?. Šios rekomendacijos parengtos atkreipiant d?mes? ? profesoriaus A.Miškinio Šiluvos miestelio urbanistin? studij?. Pasak jo, nepaisant gana vientisos viso miestelio ?kin?s raidos, abi skirtingu laiku susidariusios jo dalys ne tik plano, bet ir užstatymo bei vaizdo poži?riu yra ?gijusios gana reikšming? savitum?. XVIIa. viduryje susidariusi kompozicin? ašis tarp bažny?ios ir koply?ios XXa. pradžioje tapo ryškiausiu Šiluvos savitum? ?prasminusiu požymiu. B?tent ši ašis ir tampa KPD Šiluvos miestelio istorin?s dalies centru.
Jeigu Šiluvos miestel? gaubia ?sp?dinga sakralin? aura, tai Betygalos miestelis gali didžiuotis savo istorine, taipogi su krikš?ionybe susijusia, praeitimi. 1993-06-22 LR KPI nutarimu Nr.01-8-306 Betygalos miestelio istorin? zona buvo ?traukta ? laikin?j? istorijos ir kult?ros paminkl? apskait?. Vietov?s laukia tokia pat kaip Šiluvos istorin?s dalies „pripažinimo“ proced?ra.
T? dien? buvos svarstomas ir kit? statini? ?traukimas ? savivaldyb?s saugom? objekt? s?rašus. Tai Al?j? Šv?. Trejyb?s bažny?ia, Raseini? Šv?. Trejyb?s cerkv?; Paežerio Šv?. Trejyb?s koply?ia (Nemakš?i? sen.); Leš?i? Dievo Apvaizdos bažny?ia; Milašai?i? Nukryžiuotojo J?zaus bažny?ia; Ugioni? Šv?. Mergel?s Marijos ?mimo ? Dang? bažny?ia ir koply?ia; Vosiliškio Šv. Juozapo bažny?ia ir varpin?, Žaiginio Šv. Antano Paduvie?io bažny?ia ir varpin?; Betygalos bendruomen?s namai; Paupio Šv. Šeimos - J?zaus, Marijos ir Juozapo – bažny?ia; Paliepi? Šv. Kryžiaus bažny?ia; Betygalos / Pilkalnio kapini? koply?ia; Betygalos II piliakalnio koply?ia, Katauski? koply?ia. 2007 – 2009 apie šiuos objektus surinkta gan?tinai solidi istorin? medžiaga, pateikta vaizduojamosios ir taikomosios dail?s objekt? charakteristika. Apsistota ties pirmaisiais 9 objektais neskaitant 2 urbanistini? vietovi?. Savivaldyb?s tarybos komitetai ir pati taryba svarstys, kokius statinius ir vietoves ?traukti ? saugotin? objekt? s?rašus. Kiekvienas objektas turi savo „cinkel?“, tod?l nebuvo taip lengva apsispr?sti. .
Al?j? bažny?ia (1939m.) yra tas vienintelis sakralinis pastatas rajone, pretenduojantis ? medin? neogotik?. Nors jame gausu eklektikos, j? reikia vertinti kaip statin?, turint? istorini? paraleli? su Raseini? bažny?ia. ?domi ir dar neišaiškinta dviej? konfesij? s?saja – altoriuje yra dvi pravoslav? ikonos. Saugomi pastato t?ris, fasadai, medin?s konstrukcijos, pagrindin? planin? strukt?ra su priklausiniais.
Raseini? cerkv? (1870m.) yra ne tik profesionalus bizantinio stiliaus statinys, bet neša savyje ir skaud? m?s? šaliai istorin? kr?v?, žymint? koriko grafo Baranovo Lietuvos rusifikavimo laikotarp?. Šiai dienai – tai vienintelis kitos konfesijos statinys Raseini? krašte, atkreip?s vedan?i?j? šalies architekt?ros teoretik? d?mes?.
Kalbant apie Leš?i? bažny?i? (1789m.), reikia pažym?ti jos organin? ?siliejim? ? kraštovaizd? bei unikali? archaišk? medin? architekt?r?.
Milašai?i? bažny?ia jau seniai prašosi atidengiama senojo altoriaus. Tai tikrai ?sp?dingas lietuvi? liaudies meno k?rinys, kuriame n?ra pernelyg didelio skulpt?r? atlikimo „saldumo“. Apie j? ne kart? kalb?jo šviesios atminties T?vas Stanislovas. Vertingi tapyti navos sien? karnizai.
Paežerio Šv?. Trejyb?s koply?ia (XIXa.). Saugomi pastato t?ris, fasadai, medin?s konstrukcijos, pagrindin? planin? struk?ra. Koply?ia turi savit? Nemakš?i? kraštui istorij? ir sakralin? vert?.
Ugioni? Šv?. Mergel?s Marijos ?mimo ? Dang? bažny?ia ir koply?ia pastatyta XIXa. Koply?ia užima vien? svarbiausi? viet? Kauno regiono mitologini? objekt? s?raše. Bažny?ia yra liaudies klasicizmo statinys rajone, patek?s ? Lietuvos architekt?ros istorij?. .
Buv?s Betygalos vals?iaus pastatas, statytas XXa. pirm. p. Saugomi pastato t?ris, fasadai, medin?s konstrukcijos, pagrindin? planin? strukt?ra, medžiagiškumas, eksterjero apdaila ir dekoras.
Vosiliškio Šv. Juozapo bažny?ia ir varpin? statyta 1882m. Saugomi pastato t?ris, fasadai, medin?s konstrukcijos, pagrindin? planin? strukr?ra ir vienintelis rajone neogotikinis altorius.
Žaiginio Šv. Antano Paduvie?io bažny?ia ir varpin? (1917m.). Objektas – pagrindinis miestelio formantas, turintis turting? istorij?. Išliko pirmosios bažny?ios r?si? sistema, autentiška tvora ir vartai. Viduje yra 14 lenk? kilm?s dailininko Tomo Burdanovskio (T. Burdanowski) Kryžiaus kelio stacij?.