Saulius Stankevi?ius

Viktoras Vitkus [1]

Senojo liaudies meno atstov? – vyteli? pyn?j? – Raseini? krašte nebuvo itin daug. Dar pra?jusio amžiaus aštuoniasdešimtaisias metais tuo gars?jo ariogališkis Kazys Plus?iauskas. Kiekvieno d?mes? trauk? meistro gaminti

baldai: – k?d?s, stalai, kanapos, kr?slai, lovut?s vaikams, o ir šviestuvai, dekoratyvin?s l?kšt?s. Kiek v?liau Nemakš?i? seni?nijoje gyveno gabus pyn?jas Vytautas Vosylius. Dabar pynimo tradicijas t?sia Raseini? tautodailinink? bendrijos „Sodžius“ narys Aldonas Skeiveris.

Viktoras Vitkus (toliau V.V.) kalbina raseiniškiams mažiau žinom? vyteli? pyn?j? Sauli? Stankevi?i? (toliau S.S.).

V.V.  Sauliau, kada ir kur gimei, kur mokeisi?

S.S. Gimiau 1962 metais geguž?s 1 dien? Raseiniuose. ?ia baigiau II vidurin? mokykl?.

V.V.  Ar mokydamasis mokykloje gavai kurio nors mokytojo paskatinim? rinktis profesij??

S.S. Iš mokytoj? – ne (nebent iš braižybos ir dail?s mokytojo V.Vitkaus), iš kit? žmoni? – taip. Noriu pamin?ti tautodailinink? Jon? Sauraz? ir dailinink? Almant? Burneik?.

V.V.  Ar baig?s mokykl? ?gijai koki? nors profesij?, ar toliau mokeisi?

S.S. Baig?s vidurin? mokykl? Raseiniuose, ?stojau ? Kauno 52 – ?j? menin?s pakraipos profesin? technikos mokykl?. Ten ?gijau suvenyr? ir bald? pyn?jo profesij?.

V.V.  Kod?l konkre?iai pasirinkai ši? profesij??

S.S. Pasirinkau tod?l, kad nuo mažum?s trauk? prie meno. Nuolat piešiau. Ir dabar, be pynimo, lieju akvarel?.

V.V. Kur prasid?jo tavo darbin? biografija?

S.S. Dar mokydamasis vidurin?je mokykloje, atostog? metu dirbau Raseini? buitinio gyventoj? aptarnavimo kombinato apipavidalinimo dirbtuv?se, pavaduodavau ten dirbus? K.Kasput? rašiau tekstus ant laidotuvi? vainik?

juost?, progini? atviruk? ir pan.

V.V. Kur dar teko dirbti? [2]

S.S. ?gij?s bald? pyn?jo profesij? ilg? laik? dirbau Kauno meno gamini? ?mon?je „Žilvitis“. Tuomet technikos

skyriaus viršinink? buvo Jadvyga Navickien?. B?damas brigadininku steb?jau, kad specialiuose stelažuose kiekvienam darbininkui b?t? sukrautos vytel?s, skirtos tos dienos darbams. Negal?jome džiaugtis erdviomis patalpomis, tod?l visuomet reik?jo vadovautis tvarkos normomis, darb? organizuoti racionaliai. Savo darbo aplinkos jaukumu r?pinom?s patys. Gamybin?s patalpos buvo išmoningai atskirtos iš vyteli? nupinta sienele. Kad pasiektume ger? rezultat? aukštos kokyb?s produkcijos gamyboje, reik?jo branginti kiekvien? minut?. Atrodo, mums tai pavyko. Apie m?s? ?mon? ne kart? 1986m. raš? laikraštis „Kauno tiesa“. V?liau dirbau „Liudviks“ firmoje tiek?ju, po to viršininku. Teko ragauti ir kitokios duonos: dirbau asmeniniu vairuotoju, taksistu, apsaugininku, statybininku. Žodžiu, „gyvenimo universitetas“ solidus.

V.V.  Ar nekilo noras išvykti dirbti ? užsien??

S.S. Noras buvo, ta?iau susiklost? netinkamos aplinkyb?s.

V.V.  Kokia tavo šeimynin? pad?tis?

S.S. Esu našlys, išauginau du vaikus. Dukra Renata baig? P.Višinskio dail?s men? kolegij?, kur ?gijo medžio drožybos ir dizaino profesij?. S?nus Martynas – antrojo kurso VGTU studentas, studijuojantis statybos inžinerij?.

V.V.  Ar visuomet gyvenai Raseiniuose?

S.S. Baig?s mokykl? ir po armijos gyvenau Kaune. Gr?žau ? gimt?j? miest? prieš kokius 7 metus.

V.V. Kas paskatino imtis vyteli? pynimo verslo ir kas buvo sektinas pavyzdys?

S.S. Didel? ?tak? imtis b?tent šios profesijos tur?jo mano giminaitis. Taip pat past?m?jo Merinausko leidinys

„Sena lietuviška profesija“.

V.V.  Ar teko dalyvauti parodose, parduoti savo gamini??

S.S. ?sigij?s patent? darbinei veiklai, važin?jau po vis? Lietuv?. Žmon?s pirkdavo, užsisakydavo. Vien? kit? gamin? galima ?sigyti ir dabar (tel. 8-600-04274).

Esu dalyvav?s nedidel?se parodose.

V.V.  Kod?l nesi Raseini? tautodailinink? „Sodžius“ arba, kaip akvarelininkas, meninink? bendrijos „Pegasas“ nariu?

S.S. Gal v?liau, dabar, kai yra galimyb? užsidirbti – tai ir darau.

V.V.  Tavo artimiausi planai?

S.S.  Noriu pinti, propaguoti labai graži? sen? profesij?. Apmaudu, kad jaunimas j? pamiršo. Ruošiau Raseini?

ne?gali?j? dienos centro narius šiai profesijai, gaila, kad ne visi išmoko.

V.V.  Kokie tavo užsi?mimai be vyteli? pynimo?

S.S. Turiu dar m?rininko, apdailininko, plyteli? kloj?jo profesijas.

V.V.  Kaip eilinis miesto gyventojas, kokius Raseinius nor?tumei matyti?

S.S. Raseiniuose nor??iau matyti žmones, mylin?ius men?.

V.V.  Kas, tavo manymu, gal?t? pakeisti Raseini? rutinin? gyvenim?? Kuo Raseiniai skiriasi nuo kit? šalies provincijos miesteli??

S.S. Mano manymu, tr?ksta meno dirbini? mugi?, amat? mokymo. Mažai d?mesio skiriama jaunimui, turin?iam menini? polinki?. Tuo miestas ir skiriasi nuo kit?. Raseiniškiai tur?t?  daugiau žinoti apie savo krašto menininkus.

V.V. Kaip vietiniai politikai kuria miesto ?vaizd? ir gerov??

S.S. K? tik pasakiau, ko tr?ksta m?s? miestui ir jo ?vaizdžiui. Sektinas pavyzdys – Kelm?, Kaunas, Mažeikiai.

Lietuva – meniška šalis, nuo seno klest?jo tradiciniai amatai. O ir jaunimas b?t? labiau užimtas.

A?i? už pokalb?