Sausio 13-osios minėjimai Raseinių rajone

Siųsti Versija spausdinimui

Žvakutės ankstyvą rytą tamsiuose languose, neužmirštuolė žmogui prie krūtinės… Bet svarbiausia – moralinis įsipareigojimas mažu ar dideliu darbu įnešti savąją dalį į Tėvynės statinį, kurio pagrindan įklotas troškimas turėti ją laisvą, suvokta persilaužimo žingsnių svarba ir sudėta didžiausia auka, įmanoma žmogui. Įpareigojančios mintys turėtų lydėti kiekvieną ir skatinti suvokti, kad būdamas abejingas, vadovaudamasis siauru požiūriu ir neigdamas silpnini tą brangų statinį ir menkini pats save. Įsiklausyk – jau gana dažnai galima išgirsti tokią mintį: ,,Lietuva dar niekada negyveno taip gerai, kaip dabar.“ Šis teiginys džiugina ir tikrai ištariamas žmogaus, gebančio vertinti objektyviai.
Nemakščių miestelio centre vykęs Laisvės gynėjų dienos minėjimas kėlė žmonių susitelkimo, minčių bendrystės, artimumo pojūtį. Kalbėjusieji skatino mąstyti apie šiandieną, savo veiklą kreipti jos labui – tai būtų tinkamiausia pagarba ir padėka tiems paprastiems žmonėms, kurie savo tada gyventas valandas pavertė žygdarbiu. Aikštėje degantys laužai, rikiuotė jaunųjų šaulių, prie Lietuvos žemėlapio garbių seniūnijos žmonių nešamos žvakutės, visų susirinkusiųjų giedamas Lietuvos himnas, choro bei vyrų dueto atliekamos dainos, į kurių skambesį liejosi daugelio klausytojų balsai, ir kūrė tą artumo jausmą. Kalbėjusieji ir žiūrovai tarpusavyje dalijosi anos istorinės dienos prisiminimais: buvę tada prie dabartinio Seimo pastato didžiulėje minioje, pasiryžę sunkiausiam išbandymui.
Tokiuose susiėjimuose prisimename, atiduodame pagarbą, patikriname save šiandienoje.

Živilė Lembutienė,
Raseinių rajono kultūros centro choreografė

******************

Prieš 29 metus visai Lietuvai pakilus į kovą už savo laisvę, už savo gyvenimą nepriklausomoje šalyje, Sovietų Sąjunga ėmėsi agresijos. Skaudūs mūsų istorijos momentai, įvykę Lietuvoje 1991 m.
sausio 13-ąją, buvo prisiminti Lenkelių kaimo bendruomenėje sekmadienį, sausio 12 dieną. Istorinį įvykių kontekstą, laisvės gynėjų auką ir visą tautą vienijusį laisvės siekį susirinkusiems į minėjimą Lenkelių bei aplinkinių kaimų gyventojams priminė bendruomenės pirmininkė Skaidrutė Žuvelaitienė. Eiles apie Lietuvą skaitė mokytoja Irena Bulotienė. Žvakelių liepsnelėmis, tylos minute, rimtimi ir susikaupimu buvo pagerbtas 14 žuvusių didvyrių atminimas.
Neslėpdami susijaudinimo minėjimo dalyviai išklausė šviesios atminties poeto Justino Marcinkevičiaus pasakytą kalbą Katedros aikštėje Vilniuje, atsisveikinant su žuvusiaisiais 1991 m. sausio 16 d.: „Savo rankomis jie laikė apglėbę ne svetimą, ne užgrobtą, o SAVO žemę, jų akys buvo pakeltos į SAVO dangų, o į automatų šūvius jie atsakė skanduodami: Lie-tu-va! Jie ir krito su šiuo žodžiu lūpose, nunešdami jį prie Dievo kojų. Nedidelė Lietuva šiomis dienomis tapo vėl didelė. Ją iškėlė ir išaukštino žuvusių didvyriškumas, dvasios tvirtybė, laisvės meilė. O Lietuva iškelia ir išaukština savo gynėjus, dar sykį patvirtindama, kad nemirtingumą ir amžiną šlovę suteikia tiktai Tėvynė.“
Pučiant žvarbiam vėjui visi dideli ir maži minėjimo dalyviai, spausdami rankose Lietuvos vėliavos spalvomis šviečiančią juostą, žvelgė į liepsnojantį atminimo laužą, dainavo liaudies dainas. Vėliau prie karštos arbatos puodelio ne vienas susimąstė, diskutavo apie šios dienos suteiktas laisvės galimybes Lietuvai, sau, savo vaikams ir anūkams. Sausio 13-oji, Laisvės gynėjų diena, vis dažniau suprantama ne kaip gedulo, o kaip pergalės diena. Ką ji reiškia kiekvienam iš mūsų? Gal tai, kad tai buvo naujos Lietuvos pradžia, kurią kasdien kuriame patys.
Jolanta Gudeikytė,
Lenkelių kaimo bendruomenės narė

******************

Sausio 13-osios rytą Viduklės miestelio gyventojai rinkosi į Raseinių rajono kultūros centro Viduklėje ir Viduklės Simono Stanevičiaus gimnazijos suorganizuotą Laisvės gynėjų dienos minėjimą A.Svarinsko skvere.
Minėjimą pasakojimu apie Sausio 13-osios įvykius pradėjo gimnazijos socialinė pedagogė Romena Antanavičienė. Moksleivė Rugilė Gapkalovaitė perskaitė Sausio 13-ąją žuvusiųjų pavardes, o jų atminimas buvo pagerbtas tylos minute. Sugiedojus Lietuvos valstybinį himną, skambant dainoms apie Lietuvą, uždegtos vienybės ir atminimo žvakutės. Minėjime įkvepiančius žodžius tarė Seimo narės Vidos Ačienės padėjėja Janina Jasiulienė, Viduklės seniūnijos seniūnė Daiva Ulinskienė. Buvusi ilgametė gimnazijos istorijos mokytoja Eugenija Verygienė papasakojo apie vidukliškius, žuvusius už Lietuvos laisvę.
Raseinių Marcelijaus Martinaičio viešosios bibliotekos Viduklės filiale vyko paroda, skirta žuvusiems Lietuvos laisvės gynėjams atminti.
Tai, kad minėjime dalyvavo gimnazijos moksleiviai, mokytojai, miestelio gyventojai ir jaunieji Viduklės šauliai, parodo, kad mūsų šalies laisvė, žuvusiųjų už ją atminimas visiems yra be galo svarbus. Jei šaliai iškiltų pavojus, tikriausiai daugelis ją gintume. Juk nieko žmogui nėra svarbiau už Tėvynę, jos Laisvę.
Gerda Lapinskaitė,
mėgėjų meno kolektyvo vadovė Viduklėje

***************

Sausio 12 d. Paliepiuose vyko popietė „Lai negęsta atminimo liepsna“, skirta Laisvės gynėjų dienai paminėti. Jos metu sugiedojome tautišką giesmę ir tylos minute pagerbėme žuvusiuosius už laisvę. Paskui žiūrėjome Vytauto V.Landsbergio filmą „Vanago portretas“, kuriame pasakojama apie Adolfą Ramanauską-Vanagą.
Regina Krušinskienė,
kultūrinių renginių organizatorė Paliepiuose

********************

Sausio 13-ąją, minint prieš 29 metus žuvusiųjų už Lietuvos laisvę atminimą, kalnujiškiai prisijungė prie pilietinės iniciatyvos „Atmintis gyva, nes liudija“ ir kartu su visa Lietuva uždegė vienybės ir atminimo žvakutes. Vidudienį rinkosi į minėjimą. Gyventojai dalijosi prisiminimais apie tragiškus tų dienų įvykius. Skaitėme poezijos posmus didvyriams atminti. Tylos minute pagerbti žuvusieji. Amžinai jiems būsime dėkingi.
Laimutė Banienė, kultūrinių renginių organizatorė Kalnujuose

Komentarų nėra