2019 rugsėjo
16
Pirmadienis

Paieška

    • Sorry, there are no polls available at the moment.
  • Savivaldybėje atrasta rajoninė vertybė

    Siųsti Versija spausdinimui

    Kristina BENDŽIŪTĖ

    Raseinių r. savivaldybės 6-ojo šaukimo tarybos kadencija neišvengiamai ritasi į pabaigą. Štai kovo 24-ąją vyko priešpaskutinis, 62-asis posėdis, į kurį teikėsi atvykti 22 tarybos nariai, o likusiesiems koją pakišo Tailandas arba neatidėliotini reikalai.
    Tarybos nariai, atsipalaidavę ir šurmuliuodami it voveraitės kankorėžius, išgliaudė per 40 sprendimo projektų – daugelį jų patvirtindami, kai kuriuos atsainiai atidėdami kitos kadencijos tarybai, o nueinantieji lyg šiaudelio skęstantieji griebėsi paskutinės galimybės suvesti sąskaitas su nedraugais ir, įpynę šou elementų, išliejo tai, kas ant širdies gulėjo.

    Mokyklų reforma atidėta iki  2015 metų

    Tarybos nario Lino Dargevičiaus iniciatyva iš darbotvarkės buvo išimti klausimai dėl rajono ugdymo įstaigų komplektų tvirtinimo bei mokyklų pertvarkymo plano pakeitimo. Priežastis – Seime priimtas naujas Švietimo įstatymas, pagal kurį mokyklų reforma atidėta iki 2015 metų. Pasak L. Dargevičiaus, gauti vidurinių mokyklų moksleivių tėvų prašymai, todėl svarstyti komplektų pagal dabar parengtą sprendimo projektą negalima, nes reikia koreguoti patį ugdymo įstaigų pertvarkos planą ir iš naujo suformuoti komplektus. Tarybos narys siūlė šiuos klausimus atidėti kitam ar dar kitam posėdžiui, o per tą laiką suorganizuoti diskusijas, nes šiame posėdyje koreguoti planą vien dėl Raseinių pagrindinės mokyklos būtų nelogiška.

    Priverstiniai apdovanojimai baigėsi

    Meras Dainius Šadauskis pateikė sprendimo projektą „Dėl rajono Savivaldybės gyventojų ir kraštiečių apdovanojimų jų asmeninių jubiliejų progomis tvarkos aprašo
    patvirtinimo“. Meras priminė, kad lig šiol jubiliejų progomis būdavo sveikinami 90-mečiai ir vyresni rajono gyventojai. Savivaldybės galva tokį ilgaamžių pagerbimą
    pavadino priverstiniu.
    Būdavo, nuvažiuoja meras su savo svita sveikinti ilgaamžio – visa valdininkų kompanija senuoliui ranką energingai purto, padėką bruka, rožėmis apkaišo, Antanas, pasigriebęs akordeoną, „Ilgiausių metų“ užtraukia. O tūlam senuoliui tokios pramogos jau nė motais, jo mintys jau amžinybės vartų link stiebiasi. Ir ilgaamžio artimiesiems nemenkas stresas – juk valdžios atstovams sausos arbatos nepakiši…
    Taigi, meras pasiūlė pakeisti apdovanojimų tvarkos aprašą: sveikinti nusipelniusius rajono Savivaldybei asmenis, sulaukusius 50 metų ir vyresnius, jų asmeninių
    jubiliejų progomis.
    Salėje kilo šurmulys. Tarybos narys Linas Bielskis užprotestavo: girdi, jei žmogelis nugyveno visą 100 metų, bet tyliai ir ramiai, tai jis jau nevertas apdovanojimo. Tarybos narys siūlė apraše palikti ir ilgaamžius.
    Meras nuolaidžiai atsakė, kad pagal šį sprendimą niekas nedraudžia apdovanoti ir niekuo nenusipelniusius, garbaus amžiaus sulaukusius rajono gyventojus.
    Sprendimo projektui pritarta: „už“ balsavo 11 tarybos narių, 9 „susilaikė“.

    Dėl vėjo jėgainių spręs kitos  kadencijos taryba

    Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja Kristina Krikštanaitė pristatė dar nuo praėjusio posėdžio užsilikusį sprendimo projektą „Dėl  pritarimo Raseinių rajonosavivaldybės teritorijos vėjo jėgainių ir elektros įrenginių (statinių) išdėstymo specialiojo plano koncepcijai“ (šia tema buvo spausdinta publikacija „Alio, Raseiniai“ Nr. 12. – aut. pastaba). Pranešėja akcentavo, kad specialiojo plano rengėjai – UAB „Archstudija“ tarybai rekomenduoja patvirtinti 2-ąjį koncepcijos variantą, kuriame numatyta vėjo jėgainių parkus įrengti teritorijose, sąlyginai pavadintose A ir C. Tarybos narys Kęstutis Skamarakas paprašė, kad koncepciją paaiškintų patys plano rengėjai.
    Kur buvę, kur nebuvę pasirodė ir jie – „Archstudijos“ atstovai. Vienas jų, projektų vadovas Darius Velička,  teigė, kad rengiant spEcialųjį planą buvo išnagrinėtas visas rajonas ir atrinktos netoli elektros linijų esančios teritorijos, kuriose įrengtos vėjo jėgainės turėtų mažiausią poveikį gyventojams ir aplinkai – tai teritorija tarp Kalnujų ir Girkalnio (ten neva nėra gyventojų) ir prie geležinkelio (ten esą nėra gamtinių rezervuarų, draustinių). Jis tikino, kad numatytosios teritorijos yra triskart didesnės, negu realiai būtų galima įgyvendinti planą pagal linijų pralaidumus.
    K. Skamarakas dar norėjo sužinoti, ar rajono gyventojai galės teikti savo pasiūlymus dėl vėjo jėgainių įrengimo kitose teritorijose.  Projektų vadovas patikino, kad tokia
    galimybė tikrai būsianti, ją garantuoja Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas, kuriame numatyta, kad vėjo jėgainės galės būti statomos netgi be specialiųjų ir detaliųjų planų.
    Tarybos narys Romaldas Zubiela pasidomėjo, ar tiesa, kad gyventojų jau prašoma pasirašyti sutartissutikimus, jog  jie neprieštarauja ir neturi pretenzijų, kad greta jų namų būtų statomos jėgainės.
    Tarybos nariui atsakyta: sutartys ruošiamos, kai gretimų sklypų savininkų sutikimai yra būtini. Gretimo sklypo savininkui nesutikus,toje vietoje negali būti vystomos
    elektrinių statybos.
    „Archstudijos“ projektų vadovas Darius Velička pageidavo, kad taryba pritartų parengtajai vizijai ir leistų pradėti visuomenės informavimo procedūras ir viešuosius
    svarstymus.
    Tarybos nariui Sigitui Vaičiui užkliuvo tai,  kad specialiojo plano koncepcijos rengėjai pažeidė tam tikras procedūras. Jis norėjo iš pranešėjos išgirsti, kokia situacija yra
    šiuo metu.
    Vyriausioji architektė K. Krikštanaitė atsakė, kad net koncepcijos stadijoje visuomenė turi būti informuota apie strateginių pasekmių aplinkai vertinimo ataskaitą arba
    pateikti motyvai, kodėl pasekmių aplinkai vertinimas neatliekamas. Būtent šių procedūrų specialiojo plano rengėjai neatliko, tačiau iš visų reikalingų institucijų jau yra gavę išvadas, kad toks vertinimas neprivalomas. Taigi, jie pateiks šią išvadą interneto tinklapyje ir strateginio pasekmių aplinkai vertinimo neatliks.
    Meras jau ragino nutraukti diskusijas ir teikė sprendimo projektą balsavimui, tačiau paskutinę akimirką visa apimančiame triukšme pasigirdo tarybos nario Petro Vežbavižiaus balsas: „Siūlau sprendimo projektą atidėti. Ateis nauja kadencija, tegul sau ir nagrinėja šį klausimą.“
    Net 13 tarybos narių pritarė P. Vežbavičiaus siūlymui,  taigi vėjo jėgainių klausimas guls ant 7-ojo šaukimo tarybos pečių.

    Vienur pelnas, kitur –  milijoniniai nuostoliai

    Posėdyje buvo patvirtinti Savivaldybei pavaldžių bendrovių „Raseinių komunalinės paslaugos“, „Raseinių šilumos tinklai“, „Raseinių vandenys“ ir „Raseinių autobusų
    parkas“ 2010 m. finansinių ataskaitų rinkiniai.  Komitetuose „Raseinių komunalinės paslaugos“ finansinė ataskaita įvertinta gerai, bendrovė per 2010 m. gavo kiek
    daugiau nei 63 tūkst. Lt pelno.  UAB „Raseinių šilumos tinklai“ veikla įvertinta patenkinamai: įmonė per finansinius metus turėjo nežymų 32 tūkst. Lt pelną, tačiau į kitus finansinius metus perkelti nuostoliai – daugiau nei 5 mln. Lt. Meras nusistebėjo: kaip taip gali būti – pernai šilumos tinklai puikavosi 300 tūkst. Lt pelnu, o šiemet pelnas dešimtkart mažesnis ir dar tie nuostoliai…
    „Raseinių šilumos tinklų“ direktorius S. Bartkus kaltę suvertė 2010 m. sausiui ir gruodžiui – šie mėnesiai buvo itin šalti, įmonė turėjo pagaminti apie 12 % daugiau šiluminės energijos iš skysto kuro ir mazuto mokyklose. Anot direktoriaus, tai ir nulėmė sąnaudų padidėjimą, be to, deginant mazutą, tenka mokėti didesnius taršos mokesčius.
    Tarybos narys Antanas Vizbaras netikėtai paklausė direktoriaus: „Ar daug yra tokių žmonių, kaip mūsų Juridinio skyriaus vadovas, kuris nuo 2008 m. gegužės 1 d. iki
    2010 m. gruodžio 31 d. turėjo 4 772 Lt 85 ct įsiskolinimą šilumos tinklams? Ar likviduota skola? Ar daug tokių valstybės tarnautojų yra?“
    Juridinio skyriaus vedėjas V. Pocius tyliai sau kikeno į kumštelį, o S. Bartkus numykė, kad vartotojų neskirsto pagal pareigas ar kitokius statusus. Įmonė turi apie 600 skolininkų, skolų išieškojimas visiems vartotojams vykdomas vienoda tvarka. Šilumos tinklų direktorius patikino, kad dalis skolos jau padengta, o dėl likusiosios bus priimti sprendimai.
    UAB „Raseinių vandenys“ tarp Savivaldybės įmonių pasirodė prasčiausiai – 2010 m. nuostoliai viršijo 1 mln. Lt, o bendras nepaskirstytas nuostolis, perkeliamas kitiems metams, – daugiau nei 8,5 mln. Lt. Kad ir kaip bebūtų keista, nei vienam tarybos nariui neapsivertė liežuvis užduoti klausimą dėl „Raseinių vandenų“ finansinės
    veiklos.
    „Raseinių autobusų parko“ veikla 2010 m. taip pat pelno neatnešė, patirtas 142 tūkst. Lt nuostolis, o bendras nepaskirstytasis nuostolis, susikaupęs per 3 metus – 510 tūkst. Lt.
    Tarybos nariai Savivaldybei pavaldžių bendrovių 2010 m. finansinių ataskaitų rinkinius patvirtino balsų dauguma.

    Administracijos direktorius apleido savo postą

    Desertui taryba pasiliko svarstymus dėl Liudo Kavaliausko atšaukimo iš rajono Savivaldybei pavaldžių įmonių valdybos nario pareigų bei atleidimo iš Raseinių r. savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų nuo kovo 31 d. jam pačiam prašant. Už L. Kavaliausko atšaukimą iš valdybos nario pareigų tarybą nubalsavo akimirksniu. Tačiau prieš pradedant atleidimo iš administracijos direktoriaus pareigų procedūras, porą sakinių panoro išsakyti tarybos narys Petras Vežbavičius: „Man labai įstrigo viename „Naujo ryto“ straipsnyje Liudo Kavaliausko pasakyti žodžiai, cituoju: „Dabartinė administracija ir jos vadovas per 2,5 mėnesio nuveikė daugiau, negu visa valdančioji dauguma per 3,5 metų.“ Manau, kad dabar jį atleisti iš pareigų būtų netikslinga, galėtumėme Liudą Kavaliauską paskelbti rajonine vertybe ir palikti jį toliau dirbti iki kadencijos pabaigos. Jei skaičiuosime matematiškai, iki kadencijos pabaigos liko 3 savaitės, tai rajonui jis dar padirbėtų maždaug už 8 mėnesius. Siūlau palikti administracijos direktorių pareigose.“ Tarybos narys Antanas Vizbaras nesikuklindamas žengė tiesiai tribūnon. Tarybos narys Darius Ulickas bandė jam užkirsti kelią argumentu, neva pasisakymai nesusiję su svarstomo sprendimo projekto esme. Tačiau A. Vizbaras atkirto, kad negali būti tokio klausimo – leisti pasisakyti Vizbarui ar neleisti, gal tada geriau formuluoti – leisti ar neleisti Vizbarui kvėpuoti. Tarybos narys priminė, ką kalbėjo ir žadėjo Liudas Kavaliauskas, pernai gruodį pretenduodamas į administracijos direktoriaus postą. „Norėtųsi paklausti, – raizgė savo minčių vingius A. Vizbaras, – ar kai merą skyrėme, jūs tada buvote tikras Liudas Kavaliauskas, ar tada, kai sakėte dirbsite iki kadencijos pabaigos, ar jūs dabar tikras?“  A. Vizbaras teigė, kad administracijos direktorius buvo įpareigotas, tačiau  iki šiol nėra įvykdęs 2004 m. gegužės 26 d. tarybos sprendimo – Registrų centre užregistruoti Raseinių r. savivaldybės administracijos įstatus. „Jei taip padarytų kokia nors mokykla, tai baustumėm ir atleistumėm, jei turėtumėm kerštą“, – kalbėjo tarybos narys.
    Jo nuomone, Liudas Kavaliauskas turėtų paklusti šiemet išleistam mero potvarkiui „Dėl tarybos narių veiklos ataskaitos pateikimo rajono gyventojams“ ir kartu su tarybos nariais pateikti gyventojams ataskaitą už praeitą kadenciją. „Gavote darbą nepilniems trims mėnesiams, o dabar sprendimo projekte dar numatyta pridėti 2
    mėnesių atlyginimą. Ką tai reiškia, siūlau visiems gerai pagalvoti, prieš atleidžiant gerai dirbantį direktorių. Gal suteikime jam galimybę tęsti pradėtus darbus iki kadencijos pabaigos“, – neslėpdamas ironijos baigė kalbą A. Vizbaras.    Aštrialiežuvis direktorius šįkart klausėsi tarybos narių ypatingos vidinės rimties sukaustytas. „Nelabai ką turiu atsakyti, – vos ne proverksmiais prabilo Liudas Kavaliauskas. – Gerbiami tarybos nariai, kalbate taip, lyg nežinotumėte LR įstatymų. Esu išrinktas į naująją Raseinių rajono tarybą, o norint tapti jos nariu, reikia atsisakyti pareigų, kurios yra nesuderinamos su tarybos nario mandatu, kai iki pirmo tarybos posėdžio lieka 10 dienų. Man labai gaila, kad į tarybą nėra išrinktas ponas Vizbaras ir buvęs meras Petras Vežbavičius, dabar jie, šnekėdami tokius niekus, nuteikia prieš save kitus žmones. Valstybės tarnybos įstatymas ir kiti teisės aktai yra aukščiau už kai kurių asmenų pamąstymus. Neatsistatydinu nei už gerą, nei už blogą darbą. Atleisti mane iš darbo prašau todėl, kad to reikalauja teisės aktai. Tai jūs puikia suprantate, ir nereikia iš šio dalyko daryti šou“, – tai buvo paskutiniai viešai pasakyti administracijos direktoriaus žodžiai.
    Toliau viskas klostėsi sklandžiai: patvirtinta balsų skaičiavimo komisija, slapto balsavimo biuletenis, ir po 20 minučių trukusio balsavimo Liudui Kavaliauskui lyg akmuo nuo širdies nuriedėjo – balandžio 1-ąją jis jau bus laisvas nuo administracijos direktoriaus prievolių.

    1 Komentaras

    1. Elena

      2011 - 04 -04 13:58

      Labai jau mandras tas Vežbavičius, kalba toks savimi patenkintas ir žiūri ar kas juokiasi, kad protingai kalba. Gėda, kad per dvi kadencijas Petras neišmoko Rinkimų įstatymo, susidirbo