eima bany?ios ir valstyb?s pamatai
Ugn? TIMONYT?
Seime diskutuojant, kaip ?teisinti nesantuokinius ryius, tradicin?s krik?ionikosios Bany?ios Lietuvoje katalikai, sta?iatikiai ir evangelikai liuteronai organizavo respublikin? konferencij? eima bany?ios ir valstyb?s pamatas. ioje konferencijoje buvo priimtas krik?ioni? Bany?i? hierarch? pasiraytas komunikatas, kuriame ne tik aptariama eimos bei santuokos reikm?, bet ir kvie?iama i naujo apm?styti Konstitucinio teismo pasisakym? santuokos atvilgiu. Pasak m?s? vicemero Sigito Vai?iaus, su ios konferencijos mediaga pravartu b?t? susipainti kiekvienam i m?s?, nes be eimos nebus doros, o be doros nebus net valstyb?s.
Ar apginsime eim??
Mes esame sunerim? atskirti iandienos eim? nuo santuokos ir ?teisinti partneryst?. Tai b?t? akivaizdi ala valstybei, visai visuomenei ir Bany?iai, dar prie rengin? urnalistams kalb?jo Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevi?ius.
Arkivyskupas S. Tamkevi?ius, savo praneim? pavadin?s itin iandien aktualiu klausimu Ar apginsime eim??, primin? komunizmo ideolog? bandymus paniekinti ir sunaikinti tradicin? eim? kaip buruazin? liekan?, kaip mogaus laisv? varan?ius pan?ius.
Prane?jas nuoirdiai pasidiaug?, kad Raudonoji armija Lietuvos sien? pereng? tik 1940-aisiais, tod?l sovietin? santvarka Lietuvoje nesp?jo pridaryti tiek daug alos iuo klausimu, kiek ji pridar? Rusijoje. M?s? eimos tautai dav? inteligentijos elit?, daugyb? uoli? kunig? ir, u?jus okupacijai, deimtis t?kstan?i? partizan?, nesuabejoju-si? ginti T?vyn?. Lietuvikos eimos, itremtos ? Sibiro platybes, sugeb?jo atlaikyti nemonikas s?lygas ir vaikams ?diegti meil? Dievui ir T?vynei, kalb?jo ganytojas.
Arkivyskupas S. Tamkevi?ius nuk?l? konferencijos dalyvius ir ? m?s? alies Nepriklausomyb?s pradi?, ? 1992-uosius, kuomet gyventoj? referendumu buvo priimta alies Konstitucija, kurios projekt? svarstant labai aktyviai dalyvavo ir Bany?ia. Jos pateikti si?lymai i
esm?s tapo 38 Konstitucijos straipsnio, skirto eimai ir santuokai, turiniu. Jeigu kas ? straipsn? b?t? pamir?s, si?l? arkivyskupas, tas tegul pasklaido Lietuvos katalik? bany?ios informacijos centro leisto biuletenio Katalik? bany?ia Lietuvoje 1992 m. numerius,
kur ras ir Vyskup? konferencijosteiktus pasi?lymus ir vyskup? laik? d?l tikin?i?j? pilietin?s atsakomyb?s.
Apie kratutin? meil?s laisv?
Arkivyskupas ireik? susir?pinim? d?l iandienos bandym? atskirti eim? nuo santuokos, ?teisinti partneryst?. Cituodamas V. ?akalino knyg? Meil? ir eima, jis primin? komunizmo ideolog? bandymus paniekinti ir sunaikinti tradicin? eim? kaip buruazin? liekan?,
kaip mogaus laisv?s pan?ius, kai idealais pateikiamas net kratutinis cinizmas. Knygoje raoma: ,,Kai kurie jaunimo atstovai net laik? revoliucingumu elgim?si prieingai visoms moralin?ms vertyb?ms, likusioms nuo senojo pasaulio, tokioms, kaip meil? vienam
mogui, itikimyb?. Visa tai buvo vadinama mies?ionikais prietarais, vertais negailestingai sunaikinti, o santuoka ir eima buvo pripa?stama pan?iais, kurie kausto mogaus asmenin? laisv?.
Atkreiptas d?mesys ir ? to meto raytojus, kino reisierius, kurie savo k?riniuose idealizavo itvirkim?, nepadorius ly?i? santykius. Jei komunizmo v?liavoje parayta laisv?, tai ji buvo suprantama kaip daryk k? nori. Ji buvo suprantama kaip seksualin? revoliucija, kuri neva veda prie mogaus jausm? ilaisvinimo nuo buruazin?s kult?ros patalogini? navik? jungo, toki? kaip ly?i? santyki? skaistumas, meil?, pareiga, santuoka, eima. Tai buvo visikas ikrypimas, o blogiausia, kad toki? alinink? bemat radosi tarp jaun? moni?, tarp student?, kuri? poros ieidavo net nuogos ? gatves su juostomis per pet? alin drovum?. Jie ragino mokytis i gamtos, kurioje nei drovumo, nei roman? n?ra.
eima tai paaukimas
Evangelik? liuteron? bany?ios vyskupas dr. Mindaugas Sabutis savo praneime eima kaip paaukimas retorikai klaus?, kas i viso yra eima: Atsitiktinumas, patriarchalin?s (tamsiosios) visuomen?s anachronizmas, stabdantis modernios visuomen?s raid?, ar vis
d?lto kakas daugiau, kas turi auktesn? paskirt? nei tik atskir? individ? samb?vio forma. Pasak vyskupo M. Sabu?io, ir iandien eima patiria daug ibandym?, ir jie yra sunkiausi, nes jie susij? su pa?ios eimos institucijos neigimu. Praneime apgailestauta, kad tikin?i?j? argumentai danai yra atmetami, pamirtant, kad tie su savo Dievu yra tokie pat visuomen?s nariai, kurie k?r? ir kuria visuomen?, gina mogaus orum? ir civilizacijos, kurioje gyvename, pagrindus. Prane?jas pabr??, kad i Bany?ia pritaria tik tradicin?s eimos modelio isaugojimui ir pasisako prie bet koki? kit? eimos interpretacij?.
Dievo b?ties esm?
Sta?iatiki? kunigas, Vilniaus kuri jos kancleris Eugenijus Rudenko apgailestavo, kad iandien daug kur griaunamos pamatin?s vertyb?s, tarp j? ir eimos bei santuokos, nors b?tent ios vertyb?s ir yra sveikos visuomen?s egzistavimo ir klest?jimo pagrindas. Ortodoks?
poi?riu, dviej? ly?i? santuokoje ?vyksta mogaus perkeitimas, jo asmenyb?s itobulinimas ir ibaigimas, ?veikiama jo vienatv? ir udarumas. Santuokin? s?junga atspindi pa?i? Dievo b?ties esm?, kuri yra meil?. Tik Dievo tvarkos laikydamasis mogus gali gyventi laiming? ir harmoning? gyvenim?, tik tradicin? vyro ir moters santuokin? s?junga garantuoja ir vaik? dvasin? pusiausvyr?, psichologin? tvirtum?. Valstyb? tur?t? b?ti visokeriopai suinteresuota paremti ir stiprinti pastaruoju metu palijus? tradicin?s, skirting? ly?i?, monogamikos eimos institut?.
Santuoka tai uola
Santuoka tai uola, ant kurios statoma eima, taip buvo pavadinta kunigo, Vytauto Didiojo universiteto eimos ir santuokos studij? centro vadovo prof. dr. Andriaus Narbekovo praneimas, kuriame jis pirmiausiai akcentavo, kad santuokinis gyvenimas turi b?ti grindiamas pirminiu Dievo planu mogui, o krik?ionys yra paaukti atpainti ir atkurti ? plan? savo gyvenime, nes santuoka atspindi pat? Dievo sl?pin?, nes giliausia prasm? yra prigimtin?. Nors Dievas yra santuokos autorius, pasirinkimas priklauso nuo laisvo mogaus apsisprendimo, o santuoka, kaip vyro ir monos sutartis,yra senesn? u visas kitas mogaus sukurtas juridines ir teisines sistemas. Santuoka tai sandoros aktas be ilyg? ir iskai?iavim?. Per santuokin? akt? sutuoktiniams skirta dalyvauti Dievo meil?s sl?pinyje,
panaiai kaip jame dalyvavo Kristus, atiduodamas savo k?n? visikai, laisvai, itikimai ir vaisingai.
Konstitucinis teismas paklydo?
Vilniaus universiteto Teis?s fakulteto doc. dr. Vaidotas Vai?aitis atkreip? d?mes?, kad Konstitucijoje net keliose vietose pamin?ti ne kokie nors neformal?s moni? ryiai, o b?tent santuoka. Gaila, bet Konstitucinis teismas min?tame nutarime niekaip nepagrind? savo
teiginio, kad konstitucin? eimos samprata negali b?ti kildinama tik i santuokos instituto. Santuokos paskirtis sukurti toki? eim?, kurioje b?t? gera abiem sutuoktiniams ir gera auginti vaikus, sukurti moralin? ry? tarp t?vo ir motinos, kuris teigiamai veikia vaiko
s?mon?, jo augim?. Valstyb?, palaikydama santuok?, parodyt?, koki? vertybini? nuostat? ji tikisi i apsisprendusi?j? kurti eim?, tai jau Vytauto Didiojo universiteto teis?s moksl? specialisto Vyganto Malinausko mintys.
Konferencija pri?m? komunikat?, kuriame konstatavo, kad santuokos ir eimos ryys yra istorinis ir visuotinis.
