Šeimynų įstatymas virkdo šeimynas

Siųsti Versija spausdinimui

Gytis SADŪNAS

Kaimas bijo

Į ,,Alio, Raseiniai” redakciją paskambino Raseinių r. Gabšių kaimo gyventoja. Ji guodėsi, jog kaimas yra nesaugus dėl vieno Sereikų šeimynos globotinio, kuris akivaizdžiai yra psichinis ligonis ir terorizuoja kaimą: nuolat šlaistosi po jį girtas, grasina papjauti. Jog jis taip gali padaryti, žmonės sakė neabejojantys, nes policijai ne kartą yra tekę jį, besidraskantį ir itin agresyvų, vežti surakintą antrankiais.

,,Alio, Raseiniams” ėmus tuo domėtis paaiškėjo, jog kaime baimę bei nerimą pasėjęs paauglys jau nebe šių metų teismo sprendimu yra apgyvendintas Kauno socializacijos centre kaip agresyvus ir keliantis pavojų. Tačiau nepaisant to, jis dažną dieną šlaistosi po Gabšius, Socializacijos centras šį paauglį išleidžia, panašu, šiam tik panorėjus, o direktorius Adolfas Skališius reikalauja, kad Sereikų šeimyna, kurioje auga dar 9 vaikai, jį paimtų vasaros atostogų ir taip nusižengtų teismo sprendimui. Taip pat paaiškėjo, jog ir visos Sereikų šeimynos likimas yra pakibęs ant plauko, nes Raseinių rajono savivaldybė, ignoruodama net Vyriausybės nutarimus, vis delsia perregistruoti šeimyną pagal naująjį statusą.

Pasikeitė statusas

Sumaištį į šalies šeimynų gyvenimą įnešė nuo liepos 1 d. įsigaliojęs naujas Šeimynų įstatymas. Pagal  šį įstatymą steigėjais tampa patys šeimynų tėvai, o iki tol jos buvo pavaldžios savivaldybei. Kaip internetinėje svetainėje išaiškino Socialinės ir darbo ministerijos viceministrė Skirma Kondratas, šeimynos veikla nėra nutraukiama, o tik įgauna kitokį statusą. Naujasis įstatymas už ankstesnįjį geresnis yra tuo, jog per pastaruosius ketverius metus juridinių asmenų registre nebuvo galima užregistruoti naujų šeimynų, nes joms buvo keliami labai dideli reikalavimai. Dabar viskas bus paprasčiau. Pagal naująją tvarką vaikų globėjams niekas nebemokės atlyginimo, tačiau vaikų išlaikymui lėšos bus skiriamos iš valstybės biudžeto, o savivaldybės šeimoms mokės už vaikams teikiamas paslaugas. Tačiau šios išlaidos savivaldybėms bus kur kas mažesnės, nei tuos vaikus išlaikant globos namuose. Viceministrė pabrėžė ir vaikų gyvenimo kokybę – šeimynoje gyvenantys vaikai išvengia likimo užaugti vaikų globos namuose. Taigi, pasak viceministrės, savivaldybės, atsisakydamos skirti finansavimą steigiamai šeimynai, labai nukryptų ne vien nuo svarbių visuomenei prioritetų, bet ir apsunkintų savo biudžetus.

Meras nenorėjo

Įstatymas numato, jog šeimynų tėvai, prieš įregistruodami šeimyną naujoviškai, pirmiausiai turi gauti savivaldybės administracijos užtikrinimą, kad jiems bus skiriamas finansavimas, kad savivaldybė tikrai pirks iš naujai įregistruotos šeimynos vaikų globos paslaugas. Štai ant šio reikalavimo ir „užlūžo“ šeimynų perregistravimo reikalai Raseinių rajone ir vos nesibaigė tuo, jog šiame rajone, kuris buvo žinomas kaip gausiausias šeimynomis, būtų nebelikę nė vienos šeimynos. (O ir šiandien dar tebėra viskas pakibę, tik pažadai viltingesni). Iki paskutinės dienos savivaldybėje buvo delsiama parašyti tokį sutikimą dėl paslaugų pirkimo, nors tai įpareigojo padaryti įstatymas. Nors apie naująjį Šeimynų įstatymą buvo žinoma nuo vasario 11 d., Raseinių r. savivaldybėje nedaryta nieko, jog šeimynos būtų perregistruotos ramiai ir, kaip žadėta, vaikams to nė nepajutus. Priešingai, buvo elgiamasi taip, jog tų šeimynų šiam rajonui visiškai nereikia.

Tuo metu, kai šeimynos turėjo būti perregistruojamos, šeimynų tėvai buvo sukviesti pas merą Petrą Vežbavičių, kuris tiesiai šviesiai pasakė, jog jam tų šeimynų nereikia, girdi, yra valdiški globos namai ir taškas. Šeimynos netgi buvo apkaltintos, jog jos tarsi pasipelnyti iš to norinčios. Sako, kliuvę net pačiai VTAT vadovei Reginai Klevinskienei: girdi, tu man vaikų šeimynų daugiau nebekursi.

Po šitokio rajono mero akibrokšto vidukliškė Kučinskų šeimyna iš karto pakėlė rankas. Sereikos liko blaškytis tarp savivaldybės ir baimės akimis į juos žiūrinčių vaikų.

Nereikėjo ir administratoriui

Panašios pozicijos laikėsi ir savivaldybės administracijos direktorių pavadavęs Algirdas Gricius. Kai likus vos porai dienų iki naujojo Šeimynų įstatymo įsigaliojimo Sereikos kreipėsi į jį dėl garantinio rašto, šis pareiškė, jog nieko nepasirašys, o ir iš viso jis palaikąs mero poziciją: nežinąs, ką meras kalbėjo, bet jiems užtenka ir turimų vaikų namų, tuo labiau, jog  juose yra laisvų vietų.

Tačiau vėliau A.Gricius garantinį raštą, jog pirks paslaugas, pasirašė. Kam reikėjo šitaip žmones erzinti, taip ir lieka neaišku. O gal kas įsikišo iš šalies? Gal nuo valdžios olimpo aukštybių žemėn nusileisti privertė žurnalistų dėmesys?

Už tai kur kas rimtesnė kalba buvo su iš atostogų grįžusiu administracijos direktoriumi Dainiumi Baltrušaičiu. Jis ,,Alio, Raseiniams“ sakė, jog šeimyna būsianti išlaikyta, o tai, kas atsitiko, tai atsitiko dėl savivaldybės specialistų nesusikalbėjimo. D. Baltrušaitis pažadėjo jo kompetencijos ribose esančią visokeriopą paramą šeimynai.

Šeimos dalyviai

Naująjį Šeimynų įstatymą pasitiko 39 šalies šeimynos. Kiek jų persiregistruos pagal naujuosius reikalavimus, kol kas prognozuoti sunku. Šeimas į neviltį varo ne tik  kai kurių savivaldybių požiūris į šeimynas, bet ir paties įstatymo „nusišnekėjimai“. A. Gricius sakėsi manąs, jog šis įstatymas pirmiausiai blogas tuo, jog nėra palikta jokio pereinamojo laikotarpio. Birželio 30 d. šeimynos likviduojamos, o liepos 1-ąją jos jau kuriamos, tik iki liepos 14 d. paliekant laikinąjį statusą. Per tiek laiko net per galvą verčiantis neįmanoma suspėti viską sutvarkyti, juolab, kad kiekviena institucija irgi turi savus reikalavimus ir terminus. Kad ir Registrų centras – jo nepaskubinsi. Savas eiles turi ir notarai. Jei nori įsitekti į terminus, reikia asmeniškai tartis su notaru, kad be eilės priimtų, kad po „blatu“. O viso to nereikėtų, jei įstatymas būtų palikęs pereinamąjį laikotarpį. Ir nervų visiems būtų mažiau. Tuo labiau, jog vasara – atostogų metas, kartais net nėra su kuo derinti vieno ar kito klausimo.

Tuo trapu Stanislovas Sereika pastebi, jog Šeimynų įstatyme nebeliko pačios šeimos. Dabar šeimyną kuria fizinis asmuo, o kitas jų yra šeimos dalyvis. Ne mama, ne tėtė, o dalyvis. „Nebeliko pačios šeimos formos. Dalyviai gali keistis. Vieną naktį viena moteris gali padalyvauti mano gyvenime, kitąnakt – kita. Nei logikos, nei moralės. Jei kalbame apie šeimynas, tai ir įstatyme turi būti šeima, kurią turi sudaryti du tėvai, o ne kažkokie dalyviai. Deja, įstatymo kūrėjams atrodė kažkodėl kitaip. Ir man tai panašu į gėjų parado atgarsius. Apie pavyzdį vaikams aš nė nekalbu“,- neslėpė apmaudo S. Sereika.

Nors įstatymo rengėjai žadėjo, jog naujasis Šeimynų įstatymas praktiškai nepalies jau esančių šeimynų ir jų perregistravimas bus paprasčiausias formalumas, gyvenimas iškart parodė, jog pirmiausiai skaudžiai kirto būtent senosioms šeimynoms. Vėl liko neišspręstas suaugusių, bet savimi nesugebančių pasirūpinti buvusių globotinių likimas. Sereikų namuose ir tokiems užtenka vietos. Kur jie dėsis, kai namai bus išdraskyti?

Gundo turtas

,,Alio, Raseiniai“ administracijos direktoriaus D. Baltrušaičio pasiteiravo, ar Sereikų šeimynos likimas nepakibo ant plauko dėl dabar užimamų patalpų. Prieš 16 m. Sereikos iš rajono savivaldybės gavo buvusio kaimo vaikų darželio likučius. Rėmėjų dėka juos pavertė puikia pastoge vaikams, tačiau ir toliau pastatai liko savivaldybės žinioje. Dabar pasigirdo kalbos, kad vienas iš valdančiosios daugumos veikėjų ketina tą pastatą privatizuoti. Už tai ir reikia atsikratyti vaikais. D. Baltrušaitis kategoriškai tokias kalbas paneigė. Jis sakė neabejojąs, jog taryba, susirinkusi  po atostogų į posėdį, panaudos sutartį sudarys vaikų šeimynai palankiomis sąlygomis.

Beje, jei ne bukas savivaldybės valdininkų užsispyrimas, šis pastatas galėjo būti dar geresnis. Sereikos ne kartą kreipėsi į savivaldybę, prašydami leisti jį privatizuoti. Mat ne kartą buvo atsiradusių rėmėjų iš už Atlanto, kurie ketino remontuoti vaikų namelius, tačiau sužinoję, jog jie priklauso savivaldybei, tokių ketinimų atsisakydavo pareiškę, jog valdiškų namų jie neremontuoja. Beje, būtina pastebėti, jog Sereikos visąlaik prašė privatizuoti ne savo, o vaikų namelių vardu, kad ir po jų tie namai liktų tam pačiam tikslui. Deja, valdininkiška logika kitokia: kuo pats kvepiu, tuo ir kitą tepu. Už tai šiandien viskas, kas padaryta už rėmėjų lėšas, priklauso savivaldybei.

Komentarų nėra