Senuk? Kal?das suildo ne vynas, bet prisiminimai apie laim?

Versija spausdinimui

Ar?nas DAMBRAUSKAS
ar.dambrauskas@gmail.com

Prisiminimai kaip gra?s aislai ant gyvenimo egl?s. Kokiais papuoalais prie Kal?das diaugiasi garbaus amiaus mon?s? Tuo dom?josi Alio, Raseini? urnalistai, apsilank? Blinstrubiki? seneli? globos namuose.

Sutuoktinis gerokai vyresnis 82 met? Onos Grumuldien?s prisiminimuose svarbi? viet? uima aukso kasyklos. Ta?iau kasykl? auksas susij?s ne su laime, bet su ibandymais. Kita vertus, sunk?s im?ginimai pad?jo atskirti auks? nuo pel? ir suprasti, kad pats brangiausias turtas vis d?lto yra artimiausi? moni? meil? ir itikimyb?.

Netoli iluvos gimusi

O. Grumuldien? su savo b?simu vyru susipaino, kai dar buvo nepilnamet?. Pasak jos, piemen?. T?v? namuose gyveno mokytojas, pas kur? ? pamokas ateidavo netoliese gyvenantys mon?s. Petro sodyba buvo netoliese. Skyr? tik kalniukas. Tik per kalniuk? trobos nesimat?. Jis buvo u mane dvylika met? vyresnis. Kai lankydavosi pas mokytoj?, mane pakalbindavo. Susidraugavome. T?vai nedraud?. Jis mane augino ir lauk?, kol gal?siu itek?ti. Apie jokius artimesnius santykius iki tol negal?jo b?ti net kalbos. Kai sulaukiau beveik 20 met?, ?vyko m?s? vestuv?s. Tada tikrai jau?iausi laiminga. Mano vyras buvo labai geras, pasakojo O. Grumuldien?.

? aukso kasyklas

Ta?iau laim? truko labai neilgai. Nuo vestuvi? pra?jus keleriems metams vyras buvo suimtas ir isi?stas ? katorg?.

Jis buvo partizan? ryininkas. Kakas mano vyr? idav?, ir jis sulauk? labai sunkios bausm?s 25 met? katorgos aukso kasyklose. Verkiau, nor?josi prasmegti. Supraskite pati jaunyst?, k? tik susituok?. Likau su pus?s met? s?numi Jonu. Buvo udrausta net laikais susirain?ti. Laimei, man labai pad?jo teteir mama, pas kuriuos su vyru ir buvome ?sik?r?, dramatik? gyvenimo laikotarp? prisimin? O. Grumuldien?.

Nuo 1953 met?, kai mir? Stalinas, ?kalinimo s?lygos lageriuose tapo velnesn?s: buvo galima susirain?ti ir tik?tis malon?s, kad tremties terminas bus sumaintas.

3 kilometrai po eme

? Sibir? ivetas vyras su kitais likimo bendrais kasdien buvo nuleidiamas 34 kilometrus po eme ir ten kirtikliais gremdavo uolienas. Visk? supildavo ? veim?lius, kurie b?davo ikeliami ? em?s paviri?, kur i smulki? uolien? buvo plaunamas auksas. Darbas kasyklose k?l? pavoj? gyvybei: ugriuvus em?ms uvo ne vienas tremtinys..Brangusis metalas kasykl? vergams maai r?p?jo. Kai po alinan?io darbo sugr?davo ? barakus, labiausiai nor?josi duonos ir miego.

Vyras pasakojo, kad aukso jie beveik ir nemat?. Kartais tarp emi? sublizg?davo smiltel?s. Kai prisikasdavo iki gausesnio aukso kiekio, tuomet jau kasdavo kiti tremtini? neleisdavo, gird?tus sutuoktinio pasakojimus prisimin? O. Grumuldien?.

Pratinosi prie t?vo

Pasibaigus Stalino diktat?rai, bausm?s kai kuriems tremtiniams buvo gerokai sumaintos. O. Grumuldien?s vyras sugr?o gerokai anks?iau nei tik?tasi. Kai Petras gr?o, s?nus Jonas jau buvo, atrodo, prad?j?s lankyti mokykl?. Pra?jo nemaai laiko, kol jis priprato prie savo t?vo, prisimin? O. Grumuldien?.

Netrukus jiems gim? dar vienas s?nus Antanas. Ta?iau panekov? nesl?p?, kad patys brangiausi ir daugiausiai laim?s jai suteik? artimieji buvo Petras ir Jonas. Deja, j? abiej? jau neb?ra. S?nus Jonas man buvo be galo geras: r?pinosi, pinigais paremdavo, bute ?d?jo plastikinius langus. Bet j? palau? neigydoma liga, su aaromis akyse sak? senol?.

Vienas s?nus nuvyl?

S?nus Jonas buvo ne tik r?pestingas, bet ir isilavin?s, du auktuosius mokslus baig?s finans? specialistas. Ta?iau deimt met? u j? jaunesnis Antanas O. Grumuldienei nesuteik? daug diaugsmo.

I pradi? atrod?, kad viskas klojasi gerai. Jis graiai draugavo su bendraklase. Nupirkome jiems but?. Ta?iau kai Antanas ivyko ? Kaun?, pasuko klystkeliais. Prad?jo gerti ir jo gyvenimas nu?jo niekais. Deja, t?vo p?domis pasek? ir jo s?nus mano an?kas, sielvartavo O. Grumuldien?.

ird? ildo prisiminimai

? Blinstrubik? seneli? globos namus O. Grumuldien? atsikraust? prie kelet? met?.

Vienai pasidar? labai sunku gyventi. Kartais nugri?davau ir negal?davau nieko prisiaukti. Seneli? globos namuose esu saugi ir rami ?ia mes jau?iam?s gerbiami, mus puikiai prii?ri slaug?s, sesut?s ir gydytojai, kalb?jo senol?.

Deja, ji negali pasigirti gera sveikata, tod?l savijauta labai priklauso ir nuo vaist?.

Mano gyvenimas dabar toks: dien? praleidau, bet neinau, ar kitos dienos dar sulauksiu. Visur skauda. Kai kuriomis dienomis b?na labai gerai, ta?iau kai kada vos galiu paeiti. Kai igeriu vaist?, pasidarau diktesn?, pasakojo garbaus amiaus panekov?.

Nepaisant vis? negand?,

O. Grumuldien?s ird? tebeildo prisiminimai apie s?n? Jon? ir sutuoktin? Petr?, su kuriuo ?veik? daug ibandym? ir patyr? tikros, neumirtamos laim?s akimirk?.

Alkoholis rykt?

Garbaus amiaus mon?ms nesuprantamas atrodo iuolaikini? vyr? polinkis ? alkohol?. Pasak O. Grumuldien?s, jos vestuv?s vyko kelias dienas, ta?iau girt? nebuvo.

Mano sutuoktinis ig?r? tik stikliuk? degtin?s, nors veseliojom?s kelias dienas ir m?s?, ir jo t?v? namuose, prisimin? O. Grumuldien?.

Panaiais pasteb?jimais dalijosi kita savaitra?io Alio, Raseiniai kalbinta Blinstrubiki? seneli? globos nam? gyventoja Joana Barauskien?.

I Vidukl?s apylinki? kilusi moteris pasakojo, kad okiuose merginos vengdavo ig?rusi? vaikin?.

Jei seniau okiuose pasirodydavo girtas, tai atrod? labai bjauru, ir panel?s ? tokius net nenor?davo i?r?ti, prisimin? jau dvyliktus metus Blinstrubiki? globos namuose gyvenanti J. Barauskien?.

Umiro Dievo ?sakymus

J. Barauskien? mano, jog alkoholio li?nas mones pasiglemia tod?l, kad jie nutolo nuo bany?ios ir umiro 10 Dievo ?sakym?.

Bany?ia ir Biblija moko teisingai gyventi, apsaugo nuo dvasios skurdo. I dvasios skurdo kyla daug nelaimi?. mon?s be bany?ios jau?iasi pasimet?, tod?l griebiasi alkoholio, pasuka kitais klystkeliais, svarst? J. Barauskien?, kuri bany?ioje reguliariai lankosi nuo eeri? met?.

Su savo vyru ji uaugino keturis s?nus ir kartu pragyveno 55 metus.

Pasitaikydavo, kad pasakydavome vienas kitam piktesn? od?, ta?iau apie skyrybas nei karto n?ra kil? net maiausios minties. Manau, kad vienas i sutuoktini? eimoje turi b?ti nuolaidesnis. A tokia ir buvau. Jei tik pajusdavau, kad situacija kaista, ver?iau ieidavau ? lauk?. O dabartiniai mon?s, manau, yra labai ambicingi, niekas nenori nusileisti. Galb?t tai viena prieas?i?, kod?l padaug?jo skyryb?, ilgamet?s patirties paremtais pasteb?jimais dalijosi J. Barauskien?.

Ugriuvo trys nelaim?s

Ta?iau likimas jai negail?jo sunki? ibandym?. 2007 ir 2008 metais vienas po kito mir? du s?n?s, o 2009 metais ir vyras. J. Barauskienei tai buvo labai sunkus laikotarpis. Jos teigimu,nepal?ti pad?jo seneli? globos namuose viepataujantis bendruomen?s jausmas, galimyb? atsiremti ? stipresn? pet?.

?ia mumis labai r?pinasi, atidiai slaugo. Be to, vyksta koncertai, popiet?s. Tai ijudina ir prablako. A pati dainuodavau liaudies dainas nedidel?je grup?je. Ta?iau kelios mo?iut?s jau mir?, tod?l kartu dainuoti nebegalime, apgailestavo panekov?.

Pasak jos, seneliai jau laukia

Kal?d? ir Nauj?j? met? vent?s, nes iuo laikotarpiu globos namuose vyksta vaik? ir saviveiklinink? koncertai, globos nam? gyventojai sulaukia ne tik grai? palink?jim?, bet ir dovan?.

ventin? nuotaik? jau?iame jau nuo gruodio pradios visos patalpos ipuotos, idabintos, diaug?si panekov?.

81 met? Bronislava Bukauskien? nustebino optimizmu ir energija. Jaunatvika ukuosena, stilinga apranga, diaugsmo intonacijos balse, viesus poi?ris ? gyvenim? liudijo apie kuo puikiausi? nusiteikim?.

A esu tokio b?do: linksma. Vis? gyvenim? tokia buvau. Nepatenkinta tampu tik tuomet, kai lieku viena. Man reikia bendrauti su mon?mis. ?ia a toki? galimyb? turiu ir puikiai jau?iuosi, savo gero nusiteikimo prieastis paaikino panekov?.Ji pasakojo, kad ? Blinstrubiki? seneli? globos namus ?sipra? pati.

Uauginau dvi dukteris. Jos manimi r?pinasi. Pirm? kart? ?ia apsilankiau atsitiktinai ir pama?iau, kad globos namuose vyksta turiningas, ?domus gyvenimas. Pamaniau, kad ?ia man bus geriau, nei danai namuose rymoti vienai. Tikrai nesuklydau taip galvodama, teig? B. Bukauskien?.

Pasak jos, dar ir dabar kai kam atrodo, kad jei patekai ? seneli? globos namus, esi tarsi nevisavertis, nemylimas eimos nari?, ir pa?iai eimai tarsi krenta d?m?.

Tai visikai atgyven?s poi?ris. Mumis r?pinasi profesionalai. Ta?iau svarbiausia tai, kad mes jau?iame j? ilum? ir inome, kad visada gal?sime atsiremti ? r?pesting? pet?, sak? ilt? Kal?d? seneli? globos namuose nekantriai laukianti jaunatvika mo?iut?.

Komentarų nėra