Šiluma partneryst?s s?lygomis

Stanislava TIJ?NAITIEN? [1]

Rudens paletei marginant medži? kepures, žvelgiant ? besigrupuojan?ius skrydžiui paukš?ius, mus dažnai apima ne vasaros nostalgija, bet art?jan?ios žiemos baim?… Išgyvenimo baim?.  Gerai dar, kad buvo krepšinis, bent jau spauda apie art?jan?ios žiemos r?pes?ius neraš?, nors televizija karts nuo karto primin? – atsipalaiduoti negalima, centralizuotas šildymas brangs ne mažiau nei 15-20 proc. O ir Raseiniuose vis? vasar? buvo kasami grioviai, kei?iami vamzdynai… Pakeisti tai pakeis, bet mok?sime mes. Šildymas ir taip brangiai kainuoja – kaip išgyvensime? Toki? min?i? vedama veriu Raseini? šilumos tinkl? direktoriaus pono S. Bartkaus duris. Bet prieš pradedant pokalb? apie raseiniški? problemas, pasižvalgykime po Lietuv?…

Kaip gyvenate, kaimynai?

Iš VKEKK (Valstybin? kain? ir energetikos kontrol?s komisija) 2011-09-06 pranešimo: „Vidutinis m?nesinis centralizuotai teikiamos šilumos pokytis Lietuvoje yra 2,4
%. Centralizuotai teikiama šiluma nežymiai atpigo tik Kelm?je – 0,4 proc. (kuro balanse 85 proc. sudaro biokuras). Šilumos kaina did?jo tuose miestuose, kur pagrindinis kuras yra gamtin?s dujos: Plung?je – 7,2 proc., Jonavoje – 6,0 proc., Šiauliuose – 5,6 proc., Utenoje – 4,3 proc., Kaune – 3,5 proc., Druskininkuose – 3,0 proc., Vilniuje – 2,8 proc., Joniškyje – 2,5 proc., Anykš?iuose – 2,4 proc.“

Per metus skirtinguose  regionuose  šilumos  kaina  keit?si  nevienodai, ir tai iš esm?s priklaus? nuo to, kaip dažnai, svyruojant kuro kainoms, buvo kei?iama šilumos kaina (teisin? baz? leidžia nekeisti šilumos kain?, jei kuro kain? pokytis yra mažesnis nei 5 proc.). „Užšaldžius“ šilumos kain? ilgesniam laikotarpiui, išaugusias ir nepadengtas kuro s?naudas šilumos vartotojai apmoka v?lesniais  m?nesiais. Taigi šiuo metu Kaune šilumos kaina yra apie 6 proc., Panev?žyje apie 7 proc., Vilniuje, Klaip?doje ir Šiauliuose daugiau nei 10 proc. didesn?, palyginus su 2010 m. rugs?jo m?n., šilumos tiekimo ?mon?ms ilgesn? laik? nekeitus šilumos kain?.

Roges ruošk vasar?

Pasirengimo darbai naujam sezonui, pasak Raseni? šilumos tinkl? direktoriaus, prasideda iš karto, kai tik baigiasi k?renimo sezonas. Išnagrin?jamas sistemos paj?gumas, ieškoma nauj?, pigesni? kuro tiek?j?, vykdomi remonto darbai. Šiais metais vyko dideli šilumos tras? atnaujinimo darbai: pakeistos šilumin?s trasos Pienin?s, Vaižganto, Ligonin?s gyvenamuosiuose  kvartaluose bei Kudirkos ir Vytauto Didžiojo gatv?se, Ariogalos Verd?lupio gatv?s kvartale. Atnaujint? tras? ilgis apie 4,8 km, o j? projektin? vert? – 4,5 mln. Lt. Pus? ši? pinig? – Europos strukt?rini? fond? l?šos, kita dalis – Raseini? rajono savivaldyb?s ir Šilumos ?kio l?šos. Šilumos tras? atnaujinimo darbus vykd? montavimo firma Panev?žyje AB „Montuotojas“. Taigi, k?renimo sezonui pasirengta. Nors respublikos spauda mirg?te mirga
pranešimais apie kylan?ias šildymo kainas, Raseini? šilumos ?kio valdyba daro visk?, kad šilumos kaina nedid?t? arba did?t? minimaliai. Tai atitinka ir rajono savivaldyb?s vadov? strateginius tikslus. Ekonomika emocij? nem?gsta, tai tur?t? suprasti ne tik šilumos tiek?jai, bet ir jos gav?jai.

O ugnel? mums k?rens…

Šilumos tinklams mazut? ir skyst? krosnin? kur? iki šiol tiek? bendrov? „Orlen Lietuva“. Šiuo metu yra rengiamas naujas konkursas, kur bus numatytas šio kuro r?ši?
tiek?jas. Biokur? iki šiol tiek? UAB„Eglita“. Dabar vyksta parengia-mieji darbai, aptariami preleminariniai biokuro tiekimo klausimai. Neži?rint ? tai, kad ši vasara durpi?
gamintojams buvo labai bloga, kainos ženkliai nekils, o ?mon? turi galimybes pirkti tomis pa?iomis kainomis.

S. Bartkaus teigimu, kai mes kalbame apie šildymo sezono pradži?, apie b?simas šildymo kainas, kai kalame prie kryžiaus šilumos tiek?jus, mes beveik nekalbame apie
šilumos gav?jo pareigas, apie jo pasirengim? šildymo sezonui. Kad ir kok? didžiul? lauž? mes užkurtume lauke, vargu ar sušiltume taip, kad gal?tume jaustis kaip namie…
Jeigu pasižvalgytume po raseiniški? daugiabu?ius, pamatytume daug ?domi? dalyk?: štai gyventojai pasikeit? langus, duris visojelaiptin?je, o pa?ios laiptin?s nei durys, nei langai nepakeisti. Dar daugiau – net šildymo sezonui prasid?jus laiptin?s laukia savo r?kali? atidarytais langais, praviromis durimis. Kai kurie gyventojai dar ne?sis?monino, jog jie yra ne tik buto savininkai, bet ir namo bendrasavininkai. Apie tai kalba ir dideli šildymo kain? skirtumai mieste – 2- 2,5 karto. Raseiniuose n?ra n? vieno renovuoto namo, mažai d?mesio skiriama b?sto vidaus apšiltinimui. Bet šilumos gav?jai bendrovei skolingi apie 400 000 Lt. Nuo 2005 m. ?vesta skol? išieškojimo tvarka leidžia iš potenciali? skolinink? išieškoti skolas, kuri? prasid?jus krizei padid?jo 20 proc. Žinoma, iš t?,iš kuri? yra k? išieškoti. Neišgalintiems susimok?ti, skolos nedingsta, jos tik atidedamos, auga procentai. Didžioji  šilumos gav?j? dalis – r?pestingi savo buto, namo šeimininkai. Tai byloja faktas, jog Raseiniuose n?ra but? savinink?, kurie b?t? steng?si atsijungti nuo centralizuoto šilumos tiekimo suprasdami, jog vieno žmogaus ?geidis tapt? didžia problema kitiems namo gyventojams. Tiesa, yra keletas patalp?, kuri? savininkai atsijung? nuo centrinio šildymo, bet tai komercin?s paskirties objektai, kuri? atsiskyrimas neišbalansavo visos namo šildymo sistemos.

Siekis – gera partneryst?

Rajono vadovai ir Šilumos tinkl? valdyba, suprasdami nelengv? situacij? rajone, daro ir darys visk?, kad šildymo kaina nedid?t? arba did?t? labai neženkliai. Strateginis
tikslas – patekti ? šilumos tiek?j?, teikian?i? šilum? žemiausiomis kainomis, dešimtuk? Lietuvoje. Šiuo metu žemiausias  šildymo  kainas Lietuvoje turi Mol?t?, Ignalinos ir Širvint? rajonai, o aukš?iausias – Joniškio ir Prien? rajonai. M?s? rajonas ?eina ? žemiausi? kain? dvidešimtuk?. Jei šilumos tiek?jas ir šilumos gav?jas bus partneriai, o ne priešininkai, žiem? džiaugsim?s šiltais namais už nedidel? kain?.