2020 sausio
20
Pirmadienis

Paieška

    • Sorry, there are no polls available at the moment.
  • Šilumininkai kainų šoko neprognozuoja

    Siųsti Versija spausdinimui

    Albinas STAKAUSKAS

    Artėjantis šildymo sezonas kelia nerimą daugeliui gyventojų. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) pranešė, kad rugpjūtį metinė dujų kaina išaugo 24,4 proc., biokuras per metus brango 17,9 proc. Komisijos duomenimis Raseiniai yra 11-oje vietoje tarp mažiausią šilumos kainą (22,86 ct/kWh) turinčių rajonų. Tačiau eiliniam rajono gyventojui tai menka paguoda. Sumažėję atlyginimai, sparčiai kylančios maisto prekių ir degalų kainos nieko gero nežada. 9 proc. šalies gyventojų laukia šildymo sezono su senomis skolomis. Net gaunantys kompensacijas priversti gyventi pusbadžiu, o kiek dar skurstančių jų negauna. Politikų kalbos šilumos taip pat neprideda.       

    Nauji katilai sumažintų kainą 

    Norėdamas sužinoti, kokia kaina už patiektą šilumą bus šį sezoną, „Alio, Raseinių“ žurnalistas apsilankė šilumą teikiančioje UAB „Raseinių šilumos tinklai“ ir kalbėjosi su bendrovės direktoriumi Stanislovu Bartkumi. Šilumininkų vadovas paaiškino, kad mokesčiai už šilumą
    pirmiausia priklauso nuo kuro kainos, vidutinės lauko oro temperatūros, pastato būklės ir nuo realiai sunaudoto šilumos kiekio. „Tiktai radikalūs sprendimai, pertvarkant iš brangiausio kuro rūšių į pigiausią, gali duoti visuomenei laukiamą rezultatą. Todėl pagal kuro kainos žemumą pirmauja tie rajonai, kurie laiku pasistatė biokuro katilus ir šilumą gamina 100 proc. iš biokuro. Raseiniai čia vėlavo apie tris metus. Jeigu šiam šildymo sezonui galėtume bent 95 proc. šilumos gaminti iš biokuro, tai kaina būtų mažesnė 2,5 – 3 ct/kWh. Galime derėtis dėl biokuro kainos, tačiau mazuto kaina praktiškai visų tiekėjų yra panaši. Šiuo metu yra paskelbti konkursai ir dar šį mėnesį sužinosime rezultatus. Vėlgi, jei būtume galėję laiku atiduoti paraiškas dėl Ariogalos (3 MW) ir Raseinių (5 MW) katilinių naujų katilų pirkimo, įpusėjus šildymo sezonui būtume juos pastatę ir jie būtų davę efektą, o tai įtakotų kainą, deja, ministerija terminus iš gegužės nukėlėį lapkritį. Taigi šie katilai bus pastatyti pavasarį arba vasarą. Didžiulė našta – aštuonios mokyklų katilinės, iš kurių dvi didžiausio(Raseinių „Kalno“ mokyklos kompleksas kartu su Sporto centru bei „Liepaitės“ darželiu ir Viduklės S. Stanevičiaus gimnazija) apšildomos dyzelinu. Jose planuojama keisti kuro katilus ir tokiu būdu sumažinti išlaidas. Taigi tuos darbus atlikus turėtume visiškai kitą situaciją ir galėtume lygiuotis į tas įmones, kurios gamina pigiausią šilumą“, – aiškino S. Bartkus.          

    Gyventojai prisideda prie ekologijos puoselėjimo 

    Raseinių šilumos tinklams investuojant į biotechnologijas, pritraukiant europines lėšas (atnaujinamos šiluminės trasos ir kt.), šilumos kaina tampa patrauklesnė. Kiekvienais metais įmonė gauna prašymus dėl naujų vartotojų prisijungimo, nes visi kiti šildymo būdai yra arba nepatogūs, arba pavojingi, arba brangūs. Labai naudingas bus naujojo „Maximos“ prekybos centro prisijungimas prie miesto šilumos tinklų. Šio centro atstovai jau pasirinko tiekėją – Raseinių šilumos tinklus. Tačiau įmonė sprendžia ne tik ekonominius vartotojų poreikius, bet ir ekologinius. Beje, daugiabučių gyventojai ir visi tie, kurie naudojasi centralizuotu šildymu, mokėdami mokesčius taip pat prisideda prie ekologijos puoselėjimo. Turbūt dar nepamiršome, kaip ankstesniais metais nemažas suodžių sluoksnis padengdavo sniegą arčiau katilinės esančiose apylinkėse. Tokiu pat oru ir kvėpuodavome. Dabar naudojami modernūs ir efektyvūs filtrai išvalo dūmus. Vis plačiau naudojamas iš atsinaujinančių gamtos šaltinių gaunamas biokuras taip pat yra ekologiškas, nekenkia aplinkai, nes šio kuro sudėtyje, skirtingai nuo mazuto, sieros ir azoto junginių yra minimalus kiekis. Tuo pat metu akivaizdu, kad individualus sektorius labai teršia miestą, nekalbant jau apie naudojamas kuro rūšis.  

    Pasak S. Bartkaus, Europos direktyvos skatina individualius šilumos  vartotojus jungtis prie centralizuoto tiekėjo ir tokiu būdu užtikrinti ekologinį komfortą. Paprastai kalbant, perspektyvoje kaminų ir taršos turėtų mažėti.

    Kuras – iš kelių tiekėjų 

     „Apsirūpinimas kuru duos teigiamą rezultatą, nes mes išskaidėme tiekimą atskiriems padaliniams, tokiu būdu tarsi pritraukdami kuro tiekėjus prie atskirų objektų. Sakykim, Ariogalai tieks vieni, Viduklei – kiti ir panašiai. Štai neseniai vyko viešojo pirkimo konkursas irRaseinių katilinė nusipirko kurą iš UAB „Bioenergija“, lyginant su dabartine kaina, apie 12 proc. pigiau. Tai, be abejonės, turės įtakos šilumos kainos stabilizavimui“, – dėstė šilumininkų vadovas. Atsižvelgdami į atstumus, vietos įmonių galimybes, šilumos ūkio specialistai tiria situaciją ir ieško kuro tiekėjų, kurie pasiūlytų mažiausią biokuro kainą. Taigi pagal rinkos diktuojamas sąlygas šilumininkai turėtų nusipirkti kurą  optimalia kaina. Dar vienas privalumas, kad minėtoji „Bioenergija“ turi galimybę pati sandėliuoti kurą ir tuo nereikės rūpintis Raseinių katilinei.          

    Tikroji šilumos kaina paaiškės šį mėnesį  

    Rugsėjo mėnesį Raseinių šilumos tinklai paskelbė, kad spalio mėnesį šilumos kaina išlieka ta pati. Na, o šį mėnesį turėtų paaiškėti, kokia bus tikroji šilumos kaina, nes VKEKK pateiks vidutines kuro kainas Lietuvoje ir tai bus rodiklis, kuris nulems šilumos kainą vartotojams. Specialistų teigimu, įmonės perkamo kuro kaina negali viršyti vidutinės kuro kainos, kitokiu atveju reikėtų iš pelno dengti tas išlaidas (kaip žinome, tokio pobūdžio Savivaldybės įmonės yra ne pelno siekiančios, bet gyventojų poreikius tenkinančios socialinės įmonės). Taigi įmonėms tai yra ekonominis svertas, skatinantis ieškoti kuo mažesnių sąnaudų. Vienaip ar kitaip, šilumos kaina priklausys nuo daugelio kitų faktorių: kiek kainuos kuras (mazutas), kiek kainuos elektra, kiek kainuos vanduo. Būsimos šilumos kainą, be abejo, reguliuos ir visagalė žiema. Spustelėjus didesniems šalčiams, papildomai teks užkurti mazuto katilus, o šie gali kainą gerokai kilstelėti. Pavyzdžiui, praėjusią žiemą šiluma buvo gaminta tokiu santykiu: biokuras – 75 proc., mazutas ir dyzelinas – 25 proc., o prieš 3metus, kai  šilumos tinklams dar nepriklausė mokyklų katilinės bei buvo palyginti švelni žiema, šis santykis atrodė šitaip: biokuras – 85 proc., mazutas ir dyzelinas – 15 proc. 

    „Perkant kurą padarytos prielaidos, kad šilumos kaina neturėtų reikšmingai didėti, tačiau kaip bus iš tikrųjų, mes sužinosime sulaukę VKEKK sprendimų bei konkurso rezultatų ir nupirkę likusį kuro kiekį. Turėtume išlaikyti panašų lygį. Šilumos kainų šoko, apie kurį pastaruoju metu skelbė respublikinė žiniasklaida (kalbėta, kad šiluma gali brangti apie 20 proc.), tikrai nebus“, – tvirtino S. Bartkus.    

    VKEKK savo posėdyje turėtų apsvarstyti ir Raseinių rajono savivaldybės sprendimą „Dėl šilumos kainos dedamųjų uždarajai akcinei bendrovei „Raseinių šilumos tinklai“ nustatymo“, pagal kurį nuspręsta paskirstyti 48 mėnesių laikotarpiui šilumos kainos dedamųjų galiojimo metu (2009 m. spalio 1 d. – 2010 m. gruodžio 31 d.) patirtas 413,3 tūkst. Lt nepadengtas kuro sąnaudas, susidariusias dėl faktinių ir į šilumos kainą įskaičiuotų kuro kainų skirtumo, didinant šilumos kainą 0,255 ct/kWh. Tuo tarpu VKEKK siūlė tas lėšas išdalinti 12 mėnesių laikotarpiui, didinant šilumos kainą 1,02 ct/kWh. Ar VKEKK neužprotestuos Raseinių rajono savivaldybės tarybos sprendimo, sužinosime artimiausiu metu.

    1 Komentaras

    1. ps

      2011 - 10 -13 17:23

      kažin kiek laiko dar išsilaikys Bartkus? Vandenų ir autobuso parko direktoriai jau pakeisti.