2019 rugpjūčio
21
Trečiadienis

Paieška

    • Sorry, there are no polls available at the moment.
  • ŠILUVOS KAPINĖS II

    Siųsti Versija spausdinimui

    Viktoras VITKUS

    Liepos mėnesį baigti Šiluvos kapinių istorinės dalies kultūrologiniai tyrimai. Istoriniu ir meniniu požiūriu didžiausia paminklų sankaupa sutelkta nuo dominuojančios kapinėse kalvos gatvės link. Buvo įvertinta apie 100 objektų. Seniausieji paminklai ir įranga gaminti (be laidojimų kriptose) 1857, 1873, 1877, 1878, 1880, 1881, 1883, 1884, 1887, 1891, 1892, 1893 ir 1895 metais. Metaliniai kryžiai yra ir kalvos papėdėje, šalia kapinių naujosios dalies.  Savo paminklų ir įrangos asortimentu bei stilistika Šiluvos kapinės turtingiausios Raseinių krašte. Po jų – Raseinių ir Viduklės kapinės. Tyrimų metu padaryta nemaža metalinės plastikos (kryžiai, tvorelės ) eskizų. Dėl kai kurių objektų nepriežiūros (apaugę krūmais) fotofiksacija negali pilnai perteikti ornamentikos raštų ir atskirų detalių.             .

    Apie bokštines mūrines koplytėles gauname informaciją iš archyvinių fotonuotraukų. A.Miškinis yra skelbęs 1818m. statytos koplyčios nuotrauką, kur antrajame plane matoma mūrinė, tinkuota bokštinė koplytėlė. Priekiniame fasade yra dvi stačiakampės su segmentiniu viršumi nišos. Apatinė niša didesnė. Jose fotofiksacijos metu nebuvo jokių skulptūrėlių. Koplytėlės stogas keturšlaitis su kryželiu virš jo. Dabar kapinėse išliko dvi koplytėlės. Pirmoji koplytėlė, su išplėstu viršutiniu tarpsniu, statyta XIXa. pabaigoje, yra apie 2,5m. aukščio. Ji turi 3 tarpsnius, keturšlaitį skardos stogelį, virš kurio kuklus metalinis kryželis. Per viršutinio ir vidurinio tarpsnio sandūrą yra gili niša, kurios konfigūracija pritaikyta

    Nukryžiuotojo skulptūrai. 1983m. paminklų kataloge minima Kristaus, nešančio kryžių, skulptūra, tačiau eilinį kartą čia įsivėlusi klaida. Niša tikrai pritaikyta būtent Nukryžiuotojo skulptūrai ir tai nei kiek nemenkina koplytėlės meninės vertės, kuri priklauso nuo meistro gebėjimo modeliuoti tą pačią kanonizuotą formą. Tai sėkmingai pavyko. Reikia pasakyti, kad šiandien čia jokios skulptūros nėra. Apatiniame tarpsnyje yra negilios kvadratinės nišos. Koplytėlė stovi ant dvipakopio pjedestalo. Žemutinio tarpsnio viršaus pakraščiai apskardinti. Dabar koplytėlės būklė bloga. Yra nubyrėjusio ir nukritusio tinko fragmentai abiejuose apatiniuose tarpsniuose, matosi raudonų plytų mūras. Susidėvėjimas siekia 35 nuošimčius.

    Sąlyginai prie laiptuoto tūrio koplytėlių galima priskirti ten pat esantį antrąjį statinį. Koplytėlė tokio pat aukščio kaip ir pirmoji, 2 tarpsnių su dvišlaičiu laužtiniu skardos stogeliu, virš kurio metalinis kryželis. Niša turi segmentinį viršų, apatinio tarpsnio nišos užmūrytos.

    Žinomas kraštotyrininkas Balys Buračas 1925, 1931, 1936, 1951m. lankėsi Šiluvoje. Tuomet jis fotografavo Šiluvos kapinių medinius kryžius. Iš XIXa. archyvinės fotofiksacijos matosi, kad prie koplyčios kairiojo fasado buvo nemažai medinių kryžių. Šią dieną medinės mažosios architektūros, įrengtos iki 1940 metų, neliko. Tai vienintelės reikšmingos kraštui kapinės kur fiksuota tokia situacija.

    J.Pačkauskienė mini kalvio Kazimiero Astrausko gamintą stiebinį kryžių Budreckų šeimai. Pasak jos, K.Astrauskas gyveno netoli Alėjų kaimo ( Raseinių sen. ).

    Žinoma, čia darbavosi ir kiti kalviai. Dažniausiai kryžių stiebai ir pečiai puošti geometriniu ornamentu, stiebo apačios pailgomis spiralinės formos detalėmis, kryžmos – S formos dekoro elementais. Gausu pridėtinių lietinių elementų. Dažniausiai stiebo viršuje ir pečių galuose matome augalinio ornamento detales. Stiebai taip pat buvo puošiami lietiniais bareljefais su Pietos, Kristaus, nešančio kryžių, ir Marijos su kūdikiu atvaizdais.

    Kapinėse gausu tradicinių 2-3 tarpsnių neoklasikinių granitinių paminklų. Dažnai tai tiražiniai gaminiai. Tarp jų matome ir išskirtinius vietinio meistro V.Šilvos juodo granito 1935 ir 1937m. paminklus. Gaminiai tikrai atlikti meistriškai, preciziškai „išlaikant“ visus šio stiliaus kanonų reikalavimus.

    Pažymėtinas brangus tiems laikams, su pretenzija į manierizmą (tokių reiškinių yra ir daugiau), 1873m. balto marmuro paminklas Julijai Babenskienei.

    Komentarų nėra