iluvos vardas vis garsiau skamba Europos kontekste
2017 m. Lietuvos Respublikos Seimas, min?damas 800-?sias emaitijos vardo metines, nusprend? 2019 m. paskelbti emaitijos metais. emaitija neabejotinai vaidino itin svarb? vaidmen? Lietuvos valstybingumo istorijoje. Pirmasis Europoje v?. Mergel?s apsireikimas ?vyko taip pat ne kur kitur, bet emaitijoje
1608 m. iluvoje. Tai vienintelis oficialiai katalik? bany?ios pripa?stamas v?. Mergel?s Marijos apsireikimas Lietuvoje. Danai su v?. Mergel?s Marijos apsireikimais susijusi miest? ir miesteli? raida, religin?s vent?s, Lietuvos gimini? istorija ir piligrimyst?s tradicijos.
iluva kasdien gausiai lankoma piligrim? ir kult?rini? turist? i viso pasaulio. Finansuojant LR kult?ros ministerijai, Raseini? rajono savivaldybei ir iluvos v?. Mergel?s gimimo parapijai, birelio 1314 d. V? Atrask Raseinius komanda kviet? ? pirm?j? tarptautin? konferencij? v?. Mergel?s kultas emaitijoje. Konferencijos tema v?. Mergel?s Marijos kultas globalizacijos kontekste: nuo tik?jimo iki turizmo. Per rengin? sveikinimo od? tar? vyskupas Algirdas Jurevi?ius, Raseini? rajono savivaldyb?s meras Andrius Bautronis ir LR Seimo nar?s Vidos A?ien?s pad?j?ja Janina Jasiulien?. Praneimus skaityti ir savo patirtimi bei mokslin?mis ?valgomis pasidalyti sutiko lektoriai i Portugalijos, Lenkijos, Vokietijos ir Lietuvos. Daugiau nei 100 konferencijos dalyvi? tur?jo galimyb? gyvai igirsti net 6 praneimus, dalyvauti diskusijoje ir ?sp?di? puokt? papildyti pirmosios iluvos meno bienal?s atidarymo potyriais.
Pirmoje praneim? sesijoje praneimus skait? Ourm savivaldyb?s (Portugalija) Tarptautini? ryi? skyriaus vadovas, Raseini? miesto partnerio atstovas Fernando Paquim. Prane?jas dalijosi ne?kainojama patirtimi, kaip Fatima tapo pasaulio piligrim? traukos vieta, kuri? kasmet aplanko net 9 mln. piligrim?. Praneimas Turizmo vystymo i?kiai ir galimyb?s po Fatimos apsireikim? imtme?io atskleid?, kaip vyst?si ir buvo skatinama i kult?rinio turizmo aka, koks svarbus yra vietos bendruomen?s ind?lis, taip pat ir visos alies bendra strategija. Prane?jas kalb?jo, kokios kompleksin?s priemon?s taikytos siekiant usibr?to tikslo ir kaip pavyksta ilikti ios srities lydere.
Ne maiau ?trauk? ir aktual? praneim? pristat? socialini? moksl? daktaras Darius Liutikas. Praneimo tema Piligrimin?s kelion?s ? v?. Mergel?s Marijos apsireikim? vietas. Mokslininkas akcentavo, kad pasaulyje yra ufiksuota daugiau kaip 2 500 v?. Mergel?s Marijos apsireikim?. Tik nedidel? j? dal? oficialiai pripa?sta katalik? bany?ia. ?vairios v?. Mergel?s Marijos apsireikim? vietos pritraukia t?kstan?ius piligrim?. Taip pat aptar? ?vairius v?. Mergel?s Marijos apsireikim? viet? vystymosi aspektus. Anot prane?jo, v?. Mergel? Marija apsireikia konkre?iu pasirinktu laiku, kuris susij?s su socialin?mis ir politin?mis kriz?mis. Apsireikim? vietos danai tampa stebukling? enkl? ir igijim? vietomis. Didelis d?mesys praneime skirtas piligrim?, atvykstan?i? ? v?. Mergel?s Marijos apsireikim? vietas, motyvams ir ritualams. Tokia analiz? aikiau atskleidia ?vairiapus? religin?s piligrimyst?s realyb?.
Vytauto Didiojo universiteto d?stytojas kun. dr. Gediminas Jank?nas kalb?jo apie Marijos apsireikim? vaidmen? iganymo ekonomijoje. Prane?jas tvirtino, kad norint kalb?ti ir ?vertinti Marijos apsireikim? vaidmen? bei svarb? iganymo ekonomijos klausimas yra neivengiamas. Tr?kstant tinkamo supratimo, kas yra iganymo ekonomija ir kaip tai susij? su kiekvienu i m?s?, klausimas apie apsireikimus b?t? visikai beprasmis. Iganymo ekonomija arba tai, kaip Dievas nori gelb?ti savo mones, suteikia mums vertingiausi? ir b?tin? pagrind? tinkamai suprasti Marijos apsireikimus ir j? tikr?j? vaidmen?.
Antr? konferencijos dal? prad?jo garbingas sve?ias i Vokietijos, buv?s popieiaus Benedikto XVI mokytojas profesorius kun. Michaelis Sievernichas (Vokietija). Kalb?damas tema Globalaus Marijos gerbimo pavyzdiai sve?ias pabr??, kad krik?ionyb?s istorijoje daniausiai vaizduojamas meninis motyvas yra v?. Mergel?s Marijos atvaizdas. Praneime apvelg? vaizdini? tipus, skirtingai vaizduojan?ius v?. Marij? Ryt?, Vakar? ir Piet? tradicijose.
Tarptautin?je konferencijoje sve?iavosi ir Raseini? miesto partnerio Liubartovo delegacija, o Tadeuszas Matwiejczykas (Lenkija) kalb?jo apie Marijos apsireikim? reikm? Lenkijoje. Jis atsak? ? kelet? pagrindini? klausim?, tai yra koki? naud? nea piligrimin?s kelion?s po Marijos apsireikim? vietas Lenkijoje ir likusioje Europoje? Kaip ? i? veikl? ?traukiamos ?vairiausios socialin?s grup?s? Kok? vaidmen? iuose procesuose vaidina krik?ionikosios organizacijos?
Dr. Aura Vasiliauskien? (Lietuva) dalijosi mokslin?mis ?valgomis tema Dievo Motinos atvaizdas i Kauno bernardin? v?. Trejyb?s bany?ios: istorija, pamaldumas, ikonografija. Kauno v?. Trejyb?s bany?ios atvaizdas sukurtas XVII a. Pagal j? 1677 m. buvo ileistas nedidelis paveiksliukas, skirtas asmeniniam pamaldumui ir platinimui. Iki i? dien? ilik? ir prie paveikslo sukabinti votai rodo ypating? tikin?i?j? pagarb? iam Marijos atvaizdui. Ikonografini? motyv? visuma liudija, kad Dievo Motina ?ia yra vaizduojama kaip Dangaus Karalien?. Praneime siekta pagilinti istorines ir menotyrines inias apie ? puik? k?rin?.
Po praneim? sesijos renginio dalyvi? lauk? diskusija Komercija dvasiniame diskurse: ar turizmas gali vesti tik?jimo link? Atsakymo ? ? klausim? iekojo kun. Ri?ardas Doveika, Valdas Kilpys, dr. Rasa ?epaitien? ir dr. Darius Liutikas. Diskusij? moderavo apvalgininkas Donatas Puslys. iluvos piligrim? centre vykusi diskusija ir jos dalyviai pritrauk? nema? b?r? susidom?jusi? klausytoj?.
Pirm? tarptautin?s konferencijos dien? vainikavo pirmosios iluvos meno bienal?s atidarymo renginiai Agn?s Jonkut?s tapybos darb? parodos Sidabro m?lis atidarymas iluvos piligrim? informacijos centre ir v?. Mergel?s Marijos gimimo bazilikoje b?tent iai bienalei kompozitoriaus 
Arno Mikalk?no sukurto iuolaikin?s muzikos opuso Atverkite man teisumo vartus premjera.
Kaip inia, konferencija skirta 800-osioms emaitijos vardo metin?ms pamin?ti, ia proga antra renginio diena prad?ta ivyka po sakralines vietas emaitijoje. Ekskursija prasid?jo iluvoje, kur dr. A.Vasiliauskien? dalyviams pasakojo apie iluvos bazilikos ir koply?ios puoybos elementus. Netrukus patrauk?me Tytuv?n? bernardin? vienuolyno link, kur gid? supaindino su vienuolyno istorija ir ne?kainojamomis meno vertyb?mis. Usienio sve?iams bene didiausi? ?sp?d? paliko Kryi? kalnas. Juos nustebino kryi? gausa ir ?kvepianti kalno istorija. Anot gid?s Margaritos, neretai turistams palieka ?sp?d? tai, kad keliautojai ?ia gali atrasti ramyb? palikdami kryel?, jo viet? isirinkdami patys, niekieno nevaromi. Paskutin? ivykos stotel? buvo emai?i? Kalvarija i vieta yra viena labiausiai lankom? Lietuvos sakralini? vietovi?. Ji ypatinga ?ia vykstan?iais Didiaisiais emai?i? Kalvarijos atlaidais, yra isaugojusi archajikas emai?i? tradicijas.
Atrask Raseinius komanda nuoirdiai d?koja prane?jams ir diskusijos dalyviams, renginio glob?jams, r?m?jams, konferencijos dalyviams, iluvos parapijai, iluvos bendruomenei ir, inoma, visiems prisid?jusiems prie io tarptautinio renginio. Ypa? d?kojame vyskupui Algirdui Jurevi?iui, jo svetingumas ir d?mesys paliko didel? ?sp?d? m?s? sve?iams. Neabejojame, i konferencija tik ilg? ir sunki? darb? pradia, kuri ?kv?ps mus tolimesnei veiklai iluvos ventov?je.
V? Atrask Raseinius informacija
