Slapta lietuvio svajon? – pilis ir bajoryst?s titulas

Ar?nas DAMBRAUSKAS [1]

Kas antras – statytojas

Galb?t tas nesaugumo jausmas žmones skatina statyti ? juokingas pilaites panašius namus – tvirtoves, tarsi saugojan?ias nuo gr?smi? iš išor?s. Kartais susidaro ?sp?dis, jog kone kas antras žmogus pas mus statosi nam?. Ta?iau praktika rodo, kad apie du tre?daliai prad?to statyti namo nepabaigia iki gyvenimo pabaigos, nes nuolat katastrofiškai stinga pinig?. Tuomet pasipila kaltinimai valdžiai, Lietuvai, visam pasauliui, prasideda rimti sveikatos sutrikimai, pavydus baksnojimas ? s?kmingiau savo nam? besistatant? kaimyn?, ?tarimai, kad nam? tas kaimynas statosi neteis?tais b?dais ir panašiai. Ta?iau pastar?j? met? tendencijos rodo, kad potraukis statytis nuosavus namus po truput? tarsi maž?ja. Registr? centras (RC) neseniai padar? išvad?, kad iš vis? nekilnojamojo turto objekt? lietuviai dabar daugiausiai perka žem?s sklypus. RC duomenimis, per pirm?j? ši? met? pusmet? Lietuvoje parduota 18 t?kst. žem?s sklyp? ir 8,8 t?kst. but?. RC direktoriaus pavaduotojas turto vertinimo klausimais Arvydas Bagdonavi?ius mano, kad žem?s sklyp? nuperkama dvigubai daugiau, nes j? ir rinkoje kur kas daugiau – Lietuvoje registruota beveik 2 žem?s sklyp? ir 807 t?kst. but?. Krapštotyrininko nuomone, ši statistika rodo, kad širdyje bajorišk? ambicij? turintys lietuviai, toli gražu, neprarado valstietiškos traukos prie žem?s. Tod?l ir Raseini? rajone dvarininkai – tik keli, o puikiai besiver?ian?i? ?kinink? – šimtai. Ir turb?t ne vienas iš j? turi slapt? svajone tapti ponu. Lietuvoje labai nem?gstami ponai. Jei koks nors rinkimams besirengiantis Raseini? rajono tarybos narys pabandyt? atgaivinti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštyst?s tradicijas ir ?kurti prieš kelet? šimtme?i? gyvavusi? Pon? taryb?, jis, aišku, b?t? visiškai nesuprastas. Kur kas didesnio supratimo sulaukt? koks nors Ubag? tarybos steig?jas. Ponai Lietuvoje – labai ?tartini tipai. Kai nor?damas paimti interviu ? pašnekov? kreipiuosi „pone“, kartais sulaukiu nevienareikšmiškos reakcijos. „Na, koks gi aš ponas…“, „Kreipkit?s paprastai…“, „O k? j?s tuo nor?jote pasakyti?“, – tokiomis ir panašiomis fraz?mis ? kreipin? „pone“ sureaguoja dažnas pašnekovas. Tokia reakcija akivaizdžiai liudija, kad žodis „ponas“ pas mus turi daugyb? prasmi?. Ta?iau jei k? nors pavadin?iau ubagu, gali b?ti, kad gau?iau ir ? nos?. Ta?iau, kaip min?jau, visuomeninis jud?jimas „Ubag? taryba“ Lietuvoje tikrai b?t? gerokai populiaresnis už s?jung? „Pon? taryba“. Labai komiškas paradoksas. Galb?t taip yra tod?l, kad sovietme?iu Lietuvoje buvo ?diegtos revoliucin?s tradicijos ir žmon?ms tiesiog knieti nušluoti visus ponus nafik.

Pom?gis griauti pilis

Ta?iau nesuklysiu teigdamas, kad širdyje didžioji dauguma žmoni? nori b?ti ne ubagais, bet ponais. Tas noras pastebimas pasidairius ? nuosavus namus. Bet kurioje gyvenviet?je yra priva?i? statini?, kuri? architekt?roje prasikiša poniška ambicija b?ti pilimi. Ta ambicija matosi iš ?vairi? bokšteli?, iš gipso padaryt? barokini? ir klasikini? element?. Neabejoju, kad daugumai teko matyti priva?i? m?rinuk?, ties kuriais pastatyti gipsiniai li?tai arba nevykusios antikini? skulpt?r? imitacijos. Nesvarbu, kad to namo savininkas rusiškai keikiasi, važin?ja patvoryje pirktu dyzelinu ir kartais primuša savo žmon?. Bet tai tik detal?s. Svarbu, kad giliai jo širdyje rusena noras b?ti ponuliu. Kaip žinoma, ir nam? kainos pas mus yra labai „poniškos“. Kaip karali? šalyje – Pranc?zijoje. Pranc?zijoje, beje, kilming? riteri? pilies griuv?sius galima nusipirkti už vien? doler? arba eur?. Ta?iau su s?lyga, kad viskas bus atstatyta pagal griežtus paveldosauginink? reikalavimus. Pranc?zijoje per metus pasi?loma pirkti apie 500 pili?, ta?iau paklaus? turi tik tos, kuriose gyventi patogu – tai yra su modernia šildymo sistema. Suprantama, jog tokios pilys – labai jau brangios. Ta?iau gali b?ti, kad mums, lietuviams, yra mielesn?s apgriuvusios pilys. Ne tik tod?l, kad apgriuvusi? Trak? pil? taip gražiai apdainavo Maironis. Bet, matyt, ir tod?l, kad gyslose tebeteka kraujas prot?vi?, kurie su malonumu ir dideliu ?nykiu griaudavo gražias vokiškas pilis, o patys statydavosi kuklias – medines.

Vietoje pili? – dvarai

Lietuvoje pili? nenusipirksi, nes j? beveik n?ra. Ta?iau dvar? – pakankamai. Pavyzdžiui, Raseini? rajone yra keletas dvar? – Bili?n? dvaras, Lyduv?n? dvaras, Burbiški? dvaras, Katauski? dvaro liekanos ir Skaraitišk?s dvaras. Kaip skelbiama Lietuvos pili? ir dvar? asociacijos tinklalapyje, Skaraitišk?s dvaro savininkas yra K.Skamarakas (nerašoma, ar tai Raseini? rajono tarybos narys K?stutis Skamarakas), tod?l, „Alio, Raseiniai“ krapštotyrininko nuomone, dvar? b?t? galima vadinti ne Skaraitiški?, bet Skamaraitiški? dvaru. Mat dvarai Žemaitijoje nuo seno buvo vadinami j? savinink? vardais. Prieš kelet? šimtme?i? Skaraitiški? dvaras priklaus? labai turtingai žemai?i? giminei – Skarai?iams. Ta?iau vargu ar K.Skamarakas nor?t? tur?ti Skamaraitiški? dvar?. Jei jis planuoja dalyvauti rinkimuose,  ryškinti dvarininko ?vaizd? b?t? gana neapdairu. Tai b?t? tas pat, kas ? rinkimus eiti išk?lus s?jungos „Pon? taryba“ v?liav?.   O gal mes, lietuviai, tiesiog drovim?s b?ti ponais? Juk ubag?liu b?ti kur kas saugiau – niekam neužkli?si, be to, gyvendamas neprognozuojamoje Lietuvoje, jausiesi kur kas saugesnis.