Šar?nas BARKAUSKAS
[1]
Nematomos rankos
Skelbiama, jog prab?gus daugiau nei m?nesiui nuo dienos, kai maisto produktais prekiaujan?iuose turgavie?i? paviljonuose tur?jo atsirasti kasos aparatai, beveik visi prekeiviai Vilniaus turgaviet?se jau dalija pirk?jams kasos kvitus: iš maždaug 20 pardav?j?, prekiaujan?i? Vilniaus turgaviet?s m?sos paviljone, tik 3 dirbo be kasos aparat?.Smulkusis verslas buvo priverstas prisitaikyti prie nauj?, jam nepalanki? s?lyg?. Ta?iau tas procesas daug sunkiau vyksta provincijos region? turgaviet?se, kur prekiautoj? pajamos yra gerokai mažesn?s. Ta?iau ir ?ia žmon?s prisitaikys. Paburnos, pasiguos, susitvarstys žaizdas ir v?l bandys dirbti toliau. Smulkaus verslo atstovai Lietuvoje nuolat jau?iasi nereikalingi, stumdomi, nesulaukiantys realios pagalbos. Tuo tarpu pasaulyje vis garsiau kalbama apie augan?i? smulkiojo verslo reikšm?. Smulkusis verslas vadinamas nematomomis ekonomikos rankomis. Kapoti per tokias rankas su rimbais, kaip tai neretai daroma Lietuvoje, neišmintinga ir brutalu.
Kartais net susidaro ?sp?dis, kad tos smulkiojo verslo rankos tiesiog kapojamos. Tokios egzekucijos, deja, atliekamos valdiškose ?staigose, kurios verslinink? užver?ia formali? reikalavim? lavina. Tuo tarpu labiau išsivys?iusiose šalyse smulkaus verslo rankos ne kapojamos, bet tiesiog glostomos.
Vieno sustojimo biurai
Antai lietuviškoje žurnalo „The Economist“ versijoje informuojama, kad dar prieš kelet? met? norint Italijoje ?kurti bendrov?, reik?jo apsilankyti ?vairiose ?staigose,
gauti j? leidimus. Ta?iau neseniai vietos savivaldyb?se buvo ?kurti vadinamieji vieno sustojimo biurai. Nuo tada verslo ?mon?s ?steigimo proced?ra tapo visiškai paprasta. Norint imtis verslo, pakanka nueiti ? „stotel?“, o visus reikalingus dokumentus surenka šiame biure dirbantys žmon?s. Be to, siekiant padaryti biurokratin? sistem? paprastesn?, pavyzdžiui, Italijos vyriausyb? pakeit? vien? Konstitucijos straipsn?. Jis nuo šiol teigia, kad visi dalykai, kurie n?ra uždrausti, turi b?ti leidžiami.
?domu, kiek laiko tur?s praeiti, kad ir Lietuvoje b?t? ?kurti tokie vieno sustojimo biurai? Pas mus ?mon? bandan?iam ?steigti žmogui valdininkai kiekviename žingsnyje
tarsi sako: negalvok, žmogeli, kad tai labai lengva, mes tave, bra?, dar gerokai pašokdinsime.
Aišku, nereikia nor?ti, kad pradedantis verslininkas b?t? nešiojamas ant rank? kaip koks k?dikis ir visos tarnybos j? geranoriškai „žindyt?“ ir dar lengvatin? paskol? suteikt?. Ta?iau versl? pradedantis žmogus turi sulaukti veiksmingos pagalbos,juolab, kad smulkiojo verslo vaidmuo ekonomikoje nuolat auga. Pasak ital? ekonomisto Massimo Bianchi, daugelyje šali? labiau pastebimos stambios ?mon?s, kurios vadinamos ekonomikos rams?iais. Ta?iau šalia j? veikia daugyb? smulki? bendrovi?, kuriose daugyb? žmoni? patys susikuria darbo viet?. Smulkus verslas yra nematoma ekonomikos ranka, daranti labai svarb? ?naš? ? ekonomik?.
Paskola neb?tina
Ta?iau pabr?žiama, kad smulkus verslas turi b?ti išradingas, judrus, darbštus ir k?rybiškas.
„Nesutinku su mintimi, kad verslas negali b?ti pl?tojamas be kredito iš banko ar valdžios lengvatos. Jeigu savo versl? iš pat pradži? grindi parama, gauni pinig? verslo
pradžiai, ta?iau neturi id?jos, neturi klient? palaikymo, nesugebi užmegzti ryši? rinkoje, kai baigiasi pinigai, baigiasi ir verslas. Smulkusis verslas remiasi santykiais ir
bendradarbiavimu su kitomis vidutin?mis ir mažomis bendrov?mis. Santyki? tinklas yra pagrindinis maž? bendrovi? išteklius, be j? s?kmingai dirbti labai sunku“, – tvirtina ekonomikos analitikas iš Italijos M. Bianchi.
Jis pasteb?jo, jog verslininkai iš buvusios Soviet? S?jungos ?sitikin?, kad verslui reikia daug dokument? ir teorin?s medžiagos. Štai k? jis pasakoja: „Kart? organizavome savo universiteto ir student?, atvykus si? iš Rusijos Novosibirsko miesto, susitikim?. Viena užduo?i? studentams buvo parengti ir pristatyti verslo plan?. Ital? studentai ? susitikim? at?jo nešini vos keliais lapais, o studentai iš Rusijos atsineš? storai knygai prilygstant? popieri? pluošt?. Iš pradži? pamaniau: kokie ting?s Italijos studentai, nesugeb?jo gerai pasirengti. Ta?iau v?liau paaišk?jo, kad tarp to, k? atsineš? italai ir rusai, buvo labai didelis skirtumas. Rusai atsineš? daugyb? teorin?s medžiagos – vadybos ir rinkodaros metodikas. Italai atsineš? parengt? ?mon?s tiek?j? ir potenciali? klient? s?raš? su kontaktais. Toks didelis buvo kult?rinis skirtumas. Jeigu rus? studentai tur?t? galimyb? bent trumpai pab?ti kitoje šalyje, galb?t jie grei?iau perprast? verslo pagrindus.“
Kaip gauti paskol??
Ital? teoretiko nuomone, smulkiojo verslo pagrind? sudaro ne pinigai, bet asmenin? iniciatyva ir individual?s geb?jimai.
Nepaisant toki? svarstym?, nuvertinti pinig? ir paskolos reikšm? b?t? nei šis, nei tas. Ypa? jos reikalingos Lietuvoje, kuri dar neišnaudojo Europos S?jungos finansuojamos Lietuvos kaimo pl?tros 2007 – 2013 met? priemoni? „Parama verslo k?rimui ir pl?trai“ bei „Per?jimas prie ne žem?s ?kio veiklos“.
„Alio, Raseini?“ duomenimis, smulkieji kaimo verslininkai šioje programoje gana aktyviai dalyvauja ir turi iš to ap?iuopiamos naudos. Pirmojo kvietimo metu Nacionalin? mok?jimo agent?ra prie Žem?s ?kio ministerijos sulauk? net 268 paraišk?. Apie pus? pareišk?j? šiuo metu jau yra pasiraš? paramos sutartis arba patvirtinti kaip paramos gav?jai.
Pavyzdžiui, l?šos pagal program? „Parama verslo k?rimui ir pl?trai“ skiriamos kaimo parduotuv?ms statyti ir atnaujinti.
Tokios paramos siekian?ios ?mon?s „Fileta“ direktorius Stanislovas Repšas sak?, kad j? paraiška šiuo metu yra antrajame vertinimo etape ir tikimasi sulaukti realios paramos.
Parduoda m?s?
Prieš metus ?kurta ?mon? pardavin?ja maisto produktus, ta?iau pati maisto produkt? gamyba neužsiima. Pardavin?ja ?kinink? ir nedideli? m?sos perdirbimo ?moni? produkcij?.
„Mes esame lyg tarpin? grandis tarp ?kinink? ir pirk?j?. Juk ne paslaptis, kad kaime šiandien ne kiekvienas ver?iasi nat?riniu ?kiu ar augina gyvulius. O valgyti juk visiems reikia. Paramos prašome nor?dami pl?stis. Kol kas prekiaujame tik Šiauli? mieste, ta?iau pasteb?jome, kad neišnaudota niša prekiauti yra Kurš?n? kaimiškoje seni?nijoje. Ten yra pravažiuojama vieta, gyvena daug kaimo gyventoj?“, – savo ?žvalgomis apie provincijos rinkos teikiamas galimybes dalijosi smulkios ?mon?s vadovas. Už planuojam? gauti param? ?mon? ketina ?sigyti mobil?j? kiosk? su vandens pašildymo ir kondicionavimo ?ranga. J? planuoja statyti už Kurš?n? miestelio rib?.
Viso projekto vert? – 60 t?kst. lit?, iki 60 proc. bus finansuojama ES l?šomis.
Teko papluš?ti
Norint gauti ne toki? jau didel? param?, teko nemenkai papluš?ti. „Klydome daug kart?, juk tok? dalyk? dar?me pirm? kart?. Manau, kad antr? kart? rengdami paraišk?
90 proc. klaid? jau nedarytum?me“, – apie ?gyt? patirt? pasakojo smulkios ?mon?s vadovas. Jis pabr?ž?, jog mobilusis kioskas – tai ne autoparduotuv?. Tai ?prastas, ta?iau ratukus turintis kioskas, kur? nesunkiai galima nutempti ? kit? viet?.Pagal min?t? priemon? „Parama verslo k?rimui ir pl?trai“ l?šos skiriamos kaimo parduotuv?ms atnaujinti ar statyti, ta?iau tik tose vietose, kur gyvena ne daugiau kaip 6 t?kst. gyventoj?.
ES paramos l?šomis pagal ši? priemon? remiama specializuota mažmenin? prekyba vaisiais, uogomis, daržov?mis, m?sa ir m?sos produktais, duona, bandel?mis. Pretenduoti ? ši? param? gali fizinis asmuo, norintis ?steigti labai maž? ?mon?. Taip pat – pelno siekianti labai maža ?mon?, kurioje dirba mažiau nei 10 darbuotoj?. Tokios ?mon?s metin?s pajamos neturi viršyti 7 mln. lit?, o ?mon?s balanse nurodyto turto vert? – 5 mln. lit?. Svarbu ir ?mon?s darbuotojai: ne mažiau kaip pus? j? turi b?ti kaimo gyventojai. Jei projektas ?gyvendinamas savivaldyb?s centre, jam parama negali b?ti teikiama. Paraiškas pagal priemon? „Parama verslo pl?trai ir k?rimui“ šiais metais planuojama prad?ti rinkti rugpj??io m?nes?.
Belieka paimti
Kaip matome, smulkaus verslo rankoms yra parengtos ?vairios pinig? sumos, tik reikia mok?ti jas paimti. Kaip teig? kombinatorius Ostapas Benderis, pinigai tiesiog
m?tosi ant žem?s, tik reikia neting?ti pasilenkti ir juos pasiimti.Kaip tuos pinigus paimti ir efektyviai panaudoti, gali patarti ir valdžios institucijos. Tik?kim?s, taip ir bus, juolab, kad nuolat skelbiama apie pažangius pertvarkymus lietuviškoje biurokratin?je sistemoje. Anks?iau min?to vieno sustojimo biuro tik?tis turb?t dar anksti. ,,Alio, Raseini?“ krapštotyrininko nuomone, pradžiai b?t? visai neblogai, jei užtekt? bent jau koki? trij? sustojim?.