Socialini? imok? velt?diams nemok?s

Versija spausdinimui

Albinas STAKAUSKAS

Alio, Raseiniuose jau ra?me, kad nuo i? met? m?s? Savivaldyb? dalyvaus eksperimente pati spr?s, kuriems vietos gyventojams socialin? parama tikrai reikalinga, ir j? imok?s. Tokiame pat eksperimente (pilotiniame projekte) dalyvauja dar keturios savivaldyb?s. Tikimasi, kad pinigin?s socialin?s paramos skyrim? perdavus ? savivaldybi? rankas, jis taps skaidresnis ir grietesnis. Dabar es? patys gyventojai skundiasi, kad neretai socialines imokas gauna asmenys, kuriems jos nepriklauso.

Sausio 5 dien? Savivaldyb?s didiojoje sal?je vyko pasitarimas, kuriame dalyvavo rajono Savivaldyb?s meras Remigijus A?as, jo pavaduotojas Sigitas Vai?ius, administracijos direktor? Aurelija Loyt?, Kauno apskrities valstybin?s mokes?i? inspekcijos virininkas Gintautas Muznikas, Kauno teritorin?s darbo biros Raseini? skyriaus ved?ja Graina imkevi?ien?, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Raseini? skyriaus ved?ja Laimut? Rudionyt?, Kauno apskrities valstybin?s mokes?i? inspekcijos Raseini? poskyrio ved?ja Irena Linikien?, Valstybin?s darbo inspekcijos Kauno skyriaus ved?jo pavaduotoja, inspektor? Inesa Brundzien? bei tos pa?ios institucijos inspektor? Sigita Uogelien?, Policijos komisariato pareig?nai, Savivaldyb?s administracijos atsakingi padalini? vadovai, specialistai, seni?nai ir socialiniai darbuotojai.

Prad?damas pasitarim? Savivaldyb?s meras pabr??, kad is susitikimas tur?t? b?ti dalykikas ir b?t? aptariami konkret?s veiksmai d?l vis? institucij? bendradarbiavimo. Naudodamasis proga nor??iau paprayti seni?n?, komisij?, kurios sudarytos seni?nijose, ypatingai kruop?iai atlikti tuos darbus. Anks?iau i?r?jome ? ? proces? pakankamai valdikai, nes buvome nesavarankiki, nesuinteresuoti, tai buvo valstyb?s deleguota funkcija. U praeitus metus mes ? valstyb?s biudet? sugr?inome apie 2,5 mln. lit?. iandien socialin?ms reikm?ms skirti pinigai jau yra mums duoti ir mes juos gal?sime panaudoti savo reikm?ms, jei sutaupysime, ta?iau jei juos leisime ne?kikai ir aplaidiai, tur?sime iekoti papildom? l??. Tokia io eksperimento esm?. Neturi b?ti joki? nuolaidiavim?. Turb?t ne vienam kyla pyktis, matant, kai vieni dirba, moka mokes?ius, o kiti niekada nedirbo, nedirba ir nenori dirbti, tik reikalauja. Vis? bendras tikslas yra mogikai, jautriai reaguojant identifikuoti tuos mones.
Galb?t prispaustiems vargo, negalios tos paramos ir daugiau reikia, ta?iau yra ir toki?, kurie gal?t? lauk? arti, o ne paramos prayti. Jiems ?statymo nustatyta tvarka tur?t? parama ma?ti arba jos netur?t? visai gauti. Darbdaviai si?lo darb?, bet nesuranda moni?, o tuo pat metu kakas gyvena kit? s?skaita, kalb?jo R. A?as.

Merui baigus ?angin? kalb?, sal?je kilo diskusijos. Socialin?s paramos skyriaus vyriausioji specialist?, atliekanti skyriaus ved?jo funkcijas, Loreta Laugalien? sak?: Kadangi esame pilotin? Savivaldyb?, ?statymas mums leido kai kurias nuostatas pakeisti, tod?l pasitvirtinome paramos teikimo apra?, kuriame numatyti grietesni reikalavimai paalp? gav?jams. Ta?iau yra ne tik grietinami reikalavimai, bet ir nustatyta, kaip skatinti mog? iekotis darbo. Tod?l, jei mogus ?sidarbins ir atitiks kitas keliamas s?lygas tvarkos aprae, jam papildomai bus mokama socialin? paalpa. Tai tur?t? skatinti mog? dirbti, o ne gyventi vien i paalp?. Norime glaudiau bendradarbiauti su Darbo bira. Nor?tume, kad Darbo bira taip pat stengt?si mogui surasti darb?, o ne tik j? uregistruot? ir si?st? ? Socialin?s paramos skyri? prayti paalpos. Keista, kai matai, kad mogaus dokumentuose visur paym?tos eilut?s, jog jis atsisak? darbo, bet tai jam jaunam, darbingam netrukdo s?kmingai registruotis biroje ir gauti paalp?. Taigi nor?tume ispr?sti klausim?, kod?l darbo atsisakoma, kod?l tos prieastys atsiranda. Kita skaudi problema verslo liudijimai, individuali veikla. Ne?manoma kontroliuoti pajam?. mogus perka verslo liudijim?, bet at?j?s pas mus parodo,
kad per m?nes? udirbo 20 ar 40 lit?. Anks?iau pateikdavo 0, bet tai mes jau igyvendinome. Tod?l nor?tume vis? institucij? bendradarbiavimo, idant priimtume teisingus sprendimus.

Pasak kalb?jusi?j?, m?s? rajone labai padid?jo l?os, skiriamos kietam kurui kompensuoti. Jeigu per 2010 m. Savivaldyb? imok?jo 500 t?kst. lit?, tai per 2011 m. buvo imok?ta daugiau nei 1 mln. lit?. Padid?jus 1 m3 malk? kainai, padid?jo ir bendros sumos. Beje, tie mon?s, kurie gauna socialines paalpas, taip pat gauna ir kompensacijas kietam kurui. Kompensavimas gali siekti iki 2000 lit? sezonui.

Savo nuomon? isak? ir pasitarime dalyvavusi Darbo biros vadov?. M?s? tikslas kuo maiau registruoti bedarbi?, siekiame, kad jie kuo grei?iau surast? atitinkam? usi?mim?. Deja, n?ra paslaptis, kad tarp registruot? moni? yra nemaai asociali? asmen?. Jeigu juos, kaip sakoma, pajudiname, tuomet sulaukiame skambu?i? ir i seni?nij? socialini? darbuotoj?. Tuomet prasideda ilga istorija. Kad gaut? darbo atsisakym?, iekantysis j? turi suderinti su darbdaviu. Pavyzdiui, mes nusiun?iame nekvalifikuot? asmen? pas darbdav?, o is jau i ior?s supranta, kad tinkamas darbuotojas tas mogus nebus ir nenor?damas konflikto pasirao, jog pasirinko kit? kandidat?. tai ir viskas. Mes tokiam mogui nutraukti registracijos negalime. Taigi tai atsisakymas su pateisinama prieastimi. Toki? atvej? yra daug. Mes tikrai neturime tikslo ilaikyti bedarbi? skai?i? d?l socialin?s paramos. inoma, mes gal?sime individualiai peri?r?ti, pateikti duomenis apie min?tus mones ir tuos skai?ius sumainti, patikino G. imkevi?ien?.

Pasitarimo dalyviai isak? ir nelegalaus darbo problem?. ?ia taip pat b?tinas vis? institucij? bendradarbiavimas. Nelegalus darbas ypa? pastebimas automobili? versle, miko darbuose, medienos apdirbimo pramon?je bei kitose srityse. Pasak kalb?jusi?j?, tokie mon?s jokiu b?du netur?t? gauti paalp?. M?s? veiklos prioritetas nelegalaus darbo kontrol?. Nor?tume gauti i seni?nij? informacij? apie nelegaliai dirban?ius mones tiek ?mon?se, tiek fizinius asmenis. Mus domina ne tik paalpas gaunantys nelegaliai dirbantys asmenys, bet ir tie, kurie negauna. ?ia neb?t? jokios problemos. Mes operatyviai atvykstame ? viet?, patikriname, suraome protokolus. Deja, yra tokia problema, kad Raseiniuose maai nustatoma nelegaliai dirban?i? asmen?. Tiesiog
tr?ksta informacijos. Tod?l galime atsi?sti s?raus su duomenimis tiek Socialin?s paramos skyriui, tiek Darbo birai apie nustatytus nelegaliai dirban?ius asmenis. Juos pasitikslinsite d?l teikiam? paalp?, aikino Valstybin?s darbo inspekcijos atstov? I. Brundzien?. Susitikime dalyvav? seni?nij? atstovai papra? dalyvaujan?i? Valstybin?s darbo inspekcijos atstov? paskelbti numer?. D?l pasteb?t? nelegalaus darbo atvej? galima kreiptis tel. 8-618 66023, o taip pat ir elektroniniu patu -kaunas@vdi.lt.

Kauno apskrities valstybin?s mokes?i? inspekcijos virininkas G. Muznikas iame susitikime pamin?jo kelet? problem?, kurias reikia spr?sti, bendraujant su Savivaldybe d?l socialini? imok?. Pirmiausia informacijos pateikimas d?l asmen?, kurie turi verslo liudijimus ir vykdo individuali? veikl?. Pasak virininko, Savivaldyb? pageidauja duomenis gauti kas ketvirt?, ta?iau vienintelis informacijos altinis yra metin? pajam? deklaracija. Visi asmenys, kurie vykdo individuali? veikl?, privalo j? pildyti
ir joje matosi visos pajamos. Ta?iau tie smulkieji verslininkai, kuri? darbui n?ra b?tini kasos aparatai, n?ra taip gerai kontroliuojami. Tod?l danai tokiuose individualios veiklos urnaluose pildomos pajamos tiek, kiek s?in? leidia. Mokes?i? inspekcija patikrina apie 50-60 % asmen?, d?l kuri? veiklos gaunami praneimai. N?ra didel?s problemos, jeigu Savivaldyb? t? ketvirt? imok?t? paalpas pagal turimus duomenis, kuriuos tas asmuo parod?. Pateikus metin? pajam? deklaracij?, galime sugr?ti ? pradin? b?kl? ir ?vertinti skai?ius, ar jie skiriasi nuo duomen?, pateikt? Savivaldybei arba pildomame urnale. Galb?t kai kuriais atvejais su tais asmenimis tur?tume padirb?ti atskirai, tvirtino G. Muznikas.

Socialin?s paramos skyriaus specialistai bei socialiniai darbuotojai mokes?i? inspekcijos pareig?nams udav? ne vien? konkret? klausim?. Pavyzdiui, isiperka verslo liudijim? pensinio amiaus mogus, o dirba jo eimos narys. Tas mogus neturi net verslo liudijimo, bet visi ino, kad jis dirba. Kaip tokiu atveju pasielgti? Iklaus?s ? klausim? Mokes?i? inspekcijos virininkas atsak?: Pastaruoju metu tvarka yra kiek sugrietinta, ta?iau tebelieka galimyb? ?sirayti ? verslo liudijim? eimos narius, kuri suteikia dirv? piktnaudiavimui. Tokiu atveju verslo liudijim? perka mogus, turintis lengvat?. Pajamos yra to mogaus, kuris ?sigijo verslo liudijim?, o ne ?raytojo. Tokia iandien tvarka ir tai reglamentuota Vyriausyb?s nutarimais. Ji leidia ?rayti vien? eimos nar?. Meras paym?jo, kad esant daugiau toki? atvej?, iuos klausimus reik?s kelti Vyriausyb?je. Susirinkusieji v?lgi sutiko, kad daugel? klausim? ateityje dar teks spr?sti tarpinstitucinio bendradarbiavimo b?dais.

Susirinkime aktyviai klausimus k?l? seni?nai ir socialiniai darbuotojai, buvo svarstomi ?vairiausi atvejai d?l asmen?, ivykusi? ? usien? ar nelegaliai darbuotis ? kitus miestus. Daugyb? piktnaudiavimo fakt? n?ra lengva ?rodyti, taigi b?sim? komisij?, socialini? ir kit? darbuotoj? laukia nelengvas darbas. Didiausi? dal? socialini? paalp? sudaro nenustatyta t?vyst?, nepriteisti alimentai. Vidukl?je toki? 45 %. Rajone taip pat daug nustatyta slaug? ir priei?r? gav?j? apie 30 %. Tuo tarpu paalpos d?l dirban?i? tik 20 %. 5 metams likus iki pensijos, mogus turi teis? stoti ? Darbo bir? ir gauti paalp?. Visi inome, kaip mon?s sunkiai gyvena lieka 5 m., ir jie stoja ? bir?. Nelegalaus darbo taip pat yra. Na, o merginos teismo keliu gal?t? nusistatyti t?vyst?, d?st? Vidukl?s seni?nijos specialist? Gerda Visockien?. Pasak specialist?, seni?nij? komisijos tur?t? ianalizuoti iuos atvejus ir priimti sprendimus. Be abejon?s, asmenys tur?t? b?ti grie?iau registruojami seni?nijose, tokiu atveju b?t? ivengta atvej? d?l nelegalaus darbo usienyje. Darbo bira taip pat turi teis? nutraukti bedarbio registracij?, jeigu jis neatvyksta pagal ikvietim?. Socialin?s paramos teikimo aprae yra numatytos ir nuostatos d?l visuomenei nauding? darb? atlikimo.

Pasitarimo metu Savivaldyb?s meras ireik? nuostat?, kad tokie susitikimai turi b?ti organizuojami kas m?nes?. Be abejon?s, juose dalyvaujan?i? atsaking? asmen? sud?tis kakiek keisis. Pasitarimuose bus analizuojama situacija, skai?iuojama, kiek paramos imok?ta, lyginama su buvusi? met? faktiniais imok?jimais. Tuo tarpu seni?nijose paalp? mok?jimo tikslingum? kontroliuos komisijos. Prireikus savivaldyb?ms talkins Valstybin? mokes?i? inspekcija ir Finansini? nusikaltim? tyrimo tarnyba. ? paramos teikimo proces? bus ?trauktos ir vietos bendruomen?s, seni?nai, seni?nai?iai. B?tent jie geriausiai ino savo teritorijoje gyvenan?i? eim? gyvenimo s?lygas, materialin? situacij? ir tai, kam labiausiai tokia parama reikalinga.

6 Komentarai

  1. ?kininkas

    2012-01-18 17:17

    Teisingai! Velt?diams net kukur?z? deros i savo ekologiko ?kio pagail??iau!

  2. Papildymas

    2012-01-19 15:57

    Kaip A?as pakliuvo ? i? sveitain?? meiia Seim?, URM. I kur milijonai, kad kapeikos nedomina? Galimai yra k? domina. Na, prokurore, Alio Raseiniai pagyr?, pirmyn ? darb?…
    Remigijus A?as : Pama?iau, kad Seime imu degraduoti

  3. Laisvas laikratis

    2012-01-19 18:10

    Remigijus A?as: “Pama?iau, kad Seime imu degraduoti”
    Citatos i straipsnio “Laisvas laikratis”
    Pirmojoje kadencijoje Seime man buvo ?domu, kakas naujo, dom?jausi visais reikalais. Ta?iau antrojoje kadencijoje, taip pat opozicijoje prabuv?s du metus, a pama?iau, kad a atbukau. Prad?jau nebesidom?ti tais Seimo priimamais ?statymais. Jeigu kas stebi balsavim? Seime, tai mato, kad ?statymus perskai?iusi? Seimo nari? yra gal koks 30 proc., o visi kiti klausia kaip balsuoti, ir aklai balsuoja. Lygiai tokia pat kriz? ir mane buvo itikusi, ir a pama?iau, kad Seime imu degraduoti.
    Man su Norvelitos vadovu labai patinka dirbti, nes i ?mon? udirba didelius pelnus, ir kai jis udirba milijonus, jam visai ne?domu, kaip per savivaldyb? dar udirbti kakokias kapeikas.
    - Vienareikmiai pasakyti negaliu, ta?iau galiu pasakyti tik tiek, kad per Prezidento apkalt? Usienio reikal? ministerija vaidino iame procese ne paskutin? vaidmen?, o URM, kaip mon?s kalba, yra ne vienas ir ne du neaik?s veik?jai.

  4. sandra

    2012-01-20 14:41

    nejuokinkit svieto….
    darbdaviai del vaizdo iesko darbuotoju ir galu gale zmones ateina o jie pabraukia kad pasirinktas kitas kandidatas kabuciu tarpe arba pasirinktas tolimesniai atrankai kiek laiko zmonem neskambina darbdaviai tik vis kartoja paskambinsim….
    ka dbr man gulet siukslyne apsikrovus EB produktais kad gauciau tuos 300lt….
    taip niekas nedaro….
    PLESIKAI…..
    NEGANA PINIGU JUMS…..

  5. sandra

    2012-01-20 14:48

    Su mums priklausanciais pinigais norit uzkaisyt skolas kurias patys padaret….
    kur beeiciau atsitrenkiu i siena….
    sovietmecio laikais jauniems zmonems butus duodavo kaip sakant stoga virs galvos,o dbr jaunimas aukta moksla baiges valytojais dirb….
    eikt senes i pencija leiskit jaunimui praktikos igaut….

  6. negrai lauk

    2012-04-22 03:25

    manau padauges vagysciu is norfos,dziumdrams shirkos tai reikia