Spaudos žodis

Viktoras VITKUS [1]

Spaudos laisv? – viena pagrindini? pilie?i? teisi?. Geguž?s 3d. – Pasaulin? spaudos laisv?s diena, o geguž?s 7-?j? min?sime Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dien?. Trumpai dirstel?kime ? tuos brangius lietuviams laikotarpius.

Lietuviškojo žodžio spausdinimo draudimas galiojo 1864 – 1904 metais ir buvo siejamas su 1863 met? sukilimu. Ta?iau ir po 1904 met? tikroji žodžio laisv? pilna apimtimi nebuvo atgauta,  daugelis leidini? Lietuv? pasiekdavo iš Tilž?s, Peterburgo bei kit? užsienio miest?.

1909 metais Vinco Kudirkos raštuose, išleistuose Tilž?je, apžvelgiama lietuvi? k?ryba, lietuvišk? laikraš?i? publikacijos, spaudos draudimo pasekm?s bei kita. Tuomet jis raš?: „(…) Jau 30 met? su viršum ken?iame t? Maskoli? neteisyb?. Per t? vis? laik? priversti esame savo apsišvietimui gabenti lietuviškus raštus slaptomis iš užrubežio…

Matote, Maskoli? valdžia, išvydusi, kad lietuviai bunda skaitydami savo raštus ir spr?sta iš sumaskolinimo ir pravoslavijos nag?, ?m? su neišpasakyta smarkybe persekioti ir lietuviškus raštus, ir žmones juos skaitan?ius“. Žymiai v?liau,1927 metais, Kaune Aušrinink? organizacijos leidinyje Nr. 6 buvo spausdintas V.Kudirkos straipsnis „Cenz?ros klausimas“, kurio žanr? autorius pavadino – pasaka, nepasaka.Leid?jai pastaboje pažym?jo, kad straipsnis perspausdintas iš V.Kudirkos rašt? I tomo ir kalba šiek tiek taisyta.

1883 metais Tilž?je iš?jo pirmasis lietuviškas laikraštis „Aušra“, skirtas Rusijoje gyvenantiems lietuviams. Šiame laikraštyje buvo skiriama daug d?mesio lietuvi? sulenk?jimui, buvo stengiamasi atkurti tautiškumo samprat?. Tam tikslui tarnavo ir iš Pr?sijos bei Amerikos gabenamos knygos bei kiti leidiniai. Laikraštyje „Lietuva“ Nr.4 1897m. rašoma : „(…) Lietuvos šviesuoliai pirmiausi prad?jo darb? pak?limui lietuvi?, bet jau matoma, pradeda ilsti. Europoje atsirado pirmutinis lietuviškas tautiškas laikraštis „Aušra“, jai užmigus, perl?k? kaip meteorai kiti, iki neatsirado „Varpas“ ir paskui „?kininkas“. „Varpas“, kaipo senesnis, jau užsn?do… Kieno ?ia kalt?, mes nesprendžiame, bet negalime neištarti, kad li?dni atsitikimai mažina žmoni? pasitik?jim?, savo tautiškas priderystes. Juk ant negalin?i? nieko tvirto sutverti, tauta negali remti savo ateities….“. „Varpo“ 1897m. Nr.1 yra ir kit?, svarbesni? lietuvišk? laikraš?i? apžvalga.

[2]„Vienyb?s“ laikraštyje Nr. 3 kalbama apie Žiemken?io nor? Tilž?je steigti pirm? lietuvišk? spaustuv?. Buvo rašoma, kad Tilž?je  lietuviškos knygos spausdinamos jau seniai, bet darbinink?, mokan?i? lietuvi? kalb?, n?ra.

Laikraš?io  „Darbininkas“ Nr. 19 spausdinamas iškilaus visuomen?s veik?jo J.Šliupo straipsnis „Inkvizitoriai 19 šimtme?io“, kuriame nušvie?iamas Mintaujos gimnazijos rusifikavimas.                      .

T? pa?i? tem? gvildena ir „T?vyn?s Sargas“ Nr. 1. Rašoma, kad 34 t?vai pareišk? protest? prieš agresyv? ir žeminant? rusifikavim?. Ta?iau „apie 30 atsirado niekš?, sutikusi? maskoliškai melstis“.                  .

Laikraštis „Garsas“ Nr. 52 aprašo gin?? Simne tarp lietuvi? ir lenk? d?l bažnytini? giesmi?, pasibaigus? skundu policijai d?l lietuvi? saugomos nelegalios literat?ros.

V. Kudirka rasdavo laiko dom?tis ir lietuvi? literat?ros jaun?j? k?r?j? darbais. Taip jo akiratin pateko girkalniškio Aleksandro Fromo Gužu?io drama „Ponas ir Mužikai“, išleista Tilž?je 1893 metais. Joje aprašomas Lietuvos gyvenimas 1853-1859. Apie š? k?rin? V.Kudirka raš?: „(…) Nevisai pasisek? Gužu?iui ši drama, gali b?ti d?l t? pa?i? priežas?i?, kaip paprastai pradžia. Vienok, jeigu Gužutis nor?s toliau lavinti savo dovan? prie dramos dalyk?, kuri? turime jam pripažinti, ir nepating?s remti j? ant artimesnio ?siži?r?jimo ? gyvenim?, tikim?si sulauksi? tikros literat?ros kvietkos.“              .

„Lietuvi? laikraštis“ 1904-10-02 tapo pirmuoju legaliu periodiniu leidiniu, iš?jusiu po spaudos lotyniškais rašmenimis draudimo panaikinimo. Š? laikrašt? nuo 1904 iki 1906 met? redagavo Antanas Smilga (gim.1864m.), remiamas Peterburgo Lietuvi? ir žemai?i? labdaryb?s draugijos ir Dvasin?s akademijos profesori?. Reikia pasakyti, kad nuomoni? apie š? laikrašt? b?ta ?vairi?. Vieni tyrin?tojai teig?, kad jame vyravo konservatyvi kriokš?ioniška kryptis, kiti – kad jis neatspind?jo realaus Lietuvos visuomen?s gyvenimo, treti tyrin?tojai man?, kad laikraštis netur?jo aiškios politin?s krypties ar religinio nusistatymo. Minimas ir paties leid?jo ir redaktoriaus A.Smilgos nesugeb?jimas finansiškai tvarkytis. Skolos, ?sigyjant savo spaustuv?, ?takojo laikraš?io leidyb?, nors teigiama, kad prenumeratori? nestigo. Nemaža kritikos gavo leid?jas d?l savotiško keliaklups?iavimo prieš caro režim?. Nepaisant to, leidinys pasižym?jo gera poligrafine kokybe, kiti kritikai akcentavo jo informatyvum?, lietuvyb?s propogavim?, kokybiškai pieštus iškili? lietuvi? veik?j? dr. J.Basanavi?iaus, vyskupo M.Valan?iaus, T?vo A.Rudamino, kunigaikš?io, Žemaitijos vyskupo M.Giedrai?io ir LDK kunigaikš?i? portretus.

Nemaža diskusij? sulauk? redaktori? vaidmens nustatymas. Oficialiuoju redaktoriumi ( Nr. 1-3 ) pasirašin?jo K. Narutavi?ius. Tik nuo Nr. 4 išvystame A.Smilgos pavard?. J.Tamoši?nas teigia, kad faktiškuoju redaktoriumi buvo K.Vairas – Ra?kauskas.

N.Smalstys gi mano, kad faktiškuoju redaktoriumi buvo iškilusis m?s? žemietis Jonas Ma?iulis – Maironis. Beje, 1894 – 1909 m. Maironis buvo Peterburgo Dvasin?s akademijos inspektoriumi. Tyrin?tojas R.Adomavi?ius teigia, kad 1905 metais Peterburge „Lietuvi? laikraš?io“ kaštais išleidžiami Maironio „Pavasario balsai“. Tais pa?iais metais skelbiamas straipsnis „Apie lietuviško liežuvio išguldymus po m?s? mokyklas“ ir „Par skausmus ? garb?“, 1906 metais – „Lietuvos istorija“. Gal b?t pirmasis Maronio straipsnis, iš?j?s 1904m. šiame laikraštyje, buvo „Lietuvišk?j? raidži? klausimas“.

Reikia sutikti su Arvydu Surbliu, kad „Lietuvi? laikraštis“ buvo progresyvus reiškinys lietuvi? periodikos raidoje, sektinas pavyzdys kitiems periodiniams leidiniams. Be Maironio laikraštyje savo laiku dirbo kun. J.Balvo?ius – Gerutis, J.Basanavi?ius, kun. R.B??ys, F.Bugailiškis, kun. Bl. ?esnys, L. Gira, Jovaras, Vaižgantas, S.Kymantait?, M.Y?as, K.Sakalauskas – Vanag?lis ir kt.

A.Smilga mir? 1920m., palaidotas su žmona Jadvyga Dausinaite – Smilgiene Raseini? kapin?se. 1991-11-11 jo kapas ?rašytas ? Išaiškinam?j? istorijos ir kult?ros paminkl? s?raš? (paminklo vert? – istorin?). A.Smilgos biografija dom?josi žinomas kraštotyrininkas, mokytojas T.Globys.

P.S.  Citat? ir laikraš?i? ištrauk? tekstai netaisyti.