Ston? sod? �anchajai � gyvenimas be ateities?

Nijol? PETRO�I?T?

Ir kaip tik n?ra pravard�iav? prie Raseini? prisiglaudusi? sodinink? bendrij? (SB) �Dubysa� bei �Raizgupis� gyventoj?! Net �bom�ais� juos vadino, o j? namelius � �anchajais. Sod? bendrij? vadov?s � Vaida Mauragien? ir Roma Samien? � pripa�?sta, jog tame buv? ka�kiek tiesos, ta?iau net gra�iam bei visaver?iam gyvenimui pakil? sod? gyventojai rajono valdinink? v?l yra stumiami ? gyvenimo u�rib?, tolyn nuo civilizacijos.

Tarp gra�iausi? respublikoje

Roma Samien? po artim?j? netekties sugr?�usi ? savo gimtuosius Raseinius ir ?sik?rusi �Raizgupio� SB neslepia, jog soduose k?r?si anaiptol ne patys turtingiausi, bet ko gero patys darb�?iausi, kurie ie�kojo pigesni? b?sto i�laikymo, i�gyvenimo b?d? ir juos s?kmingai rado. Kai kurie ne tik dar�ovi? savo poreikiams u�siaugindavo, bet ir pauk�?i?, triu�i?. Ta?iau kartu su tuo itin tankiai gyvenamoje teritorijoje (60 ha plote yra 600 sklyp?: �Dubysos� SB gyvena per 450 �moni?, �Raizgupio� � per 100) i�kilo ir nema�ai aplinkosaugini? problem?, nes tiek �mon?s, tiek gyv?nai, kad juos kur bala, turi ir… antr?j? gal?.
Aplinkos apsaugos departamento Raseini? agent?ros vir�ininkas Gediminas Tama�auskis, su gyventojais aptar?s situacij? konstatavo, jog �aktualiausias yra nuotek? �alinimas, nes gyventojai naudojasi tik vietiniais nuotek? surinkimo rezervuarais�, o kadangi taip tvarkantis aplinkos tar�a yra nei�vengiama, tai �i�kyla b?tinyb?
rengti centralizuot? vandens tiekimo bei nuotek? surinkimo infrastrukt?r?.�
Valstybin?s maisto ir veterinarijos tarnybos vir�ininkas Henrikas Medveckas atkreip? d?mes? ? geriamojo vandens problem?, nes SB gyventojai naudojasi tik �achtiniais �uliniais, o da�niausiai maistui vanden? perka i� parduotuvi?. ? tankiai apgyvendint? teritorij? buvo kvie?iami ir Savivaldyb?s melioracijos specialistai: Egidijus Alijauskas, Vilmantas Bacys ir Antanas Bartkus, kai gyventoj? sklypeliai ?m? sk?sti. Melioracijos specialistai konstatavo, jog �drena�o rinktuvo trasoje yra ?rengtas kanalizacijos �ulinys, per kur? buitin?s nuotekos ir lietaus vanduo i�leid�iamas ? drena�o rinktuv?. Ap�i?r?jus rinktuvo �iotis nustatyta, jog drena�as funkcionuoja, ta?iau gausiau palijus, d?l nepakankamo drena�o skersmens ir galim? s?na�? rinktuvas nebepaj?gia priimti tokio vandens kiekio, d?l to �em?s sklypuose laikosi vanduo�.�od�iu, kur bedursi � ten skyl?,ta?iau ir tokiomis gyvenimo s?lygomis SB �mon?s geb?jo net respublikoje pelnyti pripa�inim? d?l gra�iausiai tvarkom? sodyb?, ko padr?sinta R.Samien? ?sipareigojo, jog �Raizgupyje� veisis v?�iai, mat SB ?gyvendinant ES projekt?, atsirado galimyb? prisijungti prie civilizuoto pasaulio, naudotis vandentiekio bei nuotek? �alinimo in�ineriniais tinklais, tur?ti normalias gatves ir kt.

Nuo ko prad?ti?

Atsiradus galimybei prisijungti prie ES l?�omis vykdomo projekto,pasak �Dubysos� SB pirminink?s Vaidos Mauragien?s, pirmiausiai i�kilo klausimas � nuo ko prad?ti? Ir kur gi daugiau gausi ? tai atsakym?, jei ne rajono savivaldyb?je, prie� kiekvienus rinkimus pasi�adan?ioje dorai ir s?�iningai tarnauti �mon?ms. Pirmiausiai V.Mauragien? sakosi prav?rusi buvusio mero Petro Ve�bavi?iaus kabineto duris, kuris daug negai�uodamas j? pasiunt?s pas Architekt?ros ir urbanistikos skyriaus ved?j? Kristin? Krik�tanait?. Ji pasakysianti ir nuo ko prad?ti, ir kuo u�baigti. �Krik�tanait? net ant lapelio u�ra�?, jog reikia topografin?s nuotraukos, gatvi? sklyp? sudarymo ir techninio projekto parengimo. �? klausim? i�sprend? per?jome prie vie�?j? pirkim?. Kadangi tuos darbus gal?jome atlikti tik savais pinigais, dideli? reikalavim? pirkimams nebuvo, bet mes vis tiek rangov? rinkom?s i� daug kandidat?. Atrankos komisij? sudar? visa valdyba, kuri pasirinko pigiausi? ir ekonomi�kiausi? variant?. Pasirinkome Kauno ?mon? �Topomatas�, kuri 2010 m. bir�elio m?n. jau buvo ?vykd�iusi visas sutarties s?lygas. Rajono Savivaldyb?s taryba savo sprendimu �D?l pritarimo kadastrini? matavim? planui� pritar? �Topomatas� parengtam planui�, � apie gra�i? darb? prad�i? pasakoja V.Mauragien?. Dar daugiau: rajono tarybos sprendime �D?l Raseini? rajono savivaldyb?s 2009-2011 met? strateginio veiklos plano patvirtinimo pakeitimo� jau yra ?ra�ytos ir abi sodinink? bendrijos: �Dubysos� ir �Raizgupio� SB in�inerijos tinkl? ?rengimui 2010 m. jiems numatyta 150 t?kst. Lt, 2011 m. � 800 t?kst. Lt. V. Mauragien? neslepia, jog daug vil?i? jiems teik? paties mero P.Ve�bavi?iaus organizuotas sodinink? susitikimas su visais atsakingais specialistais, kurie, visapusi�kai ?vertin? situacij?, nusprend? pad?ti toli nuo civilizacijos atsid?rusiems rajono �mon?ms: �Tame susirinkime be mero dalyvavo tuometinis administracijos direktorius Ulickas, u� vandenis atsakingas Evsei?ikas, u� kelius – Bentnorius, u� melioracij? � Bartkus, dar dalyvavo Bit?, Or�ekauskas, Krik�tanait?… Tik Plieskio nebuvo, nes jis ka�kur buvo i�vyk?s. Mums buvo nurodyta, k? mes tur?tume padaryti, sodininkai pasi�ad?jo visk? ?vykdyti… Bet prad�i? prad�ia tur?jo b?ti Krik�tanait?s bei Plieskio
kabinetuose ir, deja…�

Dvi sesut?s per kalnel?…

?gyvendinus pirm?j? etap?, t.y. padarius topografin? nuotrauk?, antrajame etape atlikus geodezinius kadastrinius pagrindini? gatvi? ir �alutini? gatveli? matavimus
su inventorizacija, liko tre?iasis etapas:� paruo�us �Dubysos� ir �Raizgupio� technin? projekt?, reik?jo sudaryti naujus sklypus valstybin?je �em?je (nes keliai yra valstyb?s �em?je), o atlikus pirminius darbus, gauti sutikim? projektuoti vandentiekio ir buitini? nuotek? tinklus i� rajono �em?tvarkos skyriaus. �Tam leidimas buvo i�duotas labai operatyviai. Ve�bavi?ius pasir?pino, kad ir s?vad? s?lygas greitai gautume. Bet netik?tai �Topomato� atstovas mums perdav? li?dn? naujien?, jog �em?tvarkos skyrius nederins, kol to nepadarys Architekt?ros ir urbanistikos skyrius, � toliau pasakoja V.Mauragien?. � O skyriaus ved?ja K.Krik�tanait? ? kalbas nesileido.� Tod?l V.Mauragienei taip ir lik? neai�ku, ar tikrai reikia jai gauti teritorij? planavimo s?lygas formuojant gatves valstybin?je �em?je? Ar ?manoma nustatyti �em?s sklypo nuosavyb?s nuomos ir kitas naudojimo teises ne?vykd�ius teritorijos planavimo s?lyg? ir kt.? �Tuo klausimu nesuskai?iuojam? daugyb?
kart? lankiausi savivaldyb?je, vyko susitikimai pas mer?, jis prikviesdavo ?vairi? sri?i? specialist?, o gr?�davau tu�?iomis. Jei su visais sutartume (visada tik labai geru �od�iu min?sime buvus? mer? Ve�bavi?i?), tai pro architekt? Krik�tanait? � n? i� vietos. Ji net tokio kar�to susirinkimo metu yra parei�kusi, jog i�einanti pas gydytoj? ar pan. Visi�kas nesiskaitymas n? su kuo. Tai va, pagal teritorij? planavimo ?statym? mums buvo b?tinas Krik�tanait?s derinimas. Ji nederino ir sak?, jog jo nereikia. Skambinau jos kolegoms ? kitus rajonus, �ie sak?, jog reikia… Trumpiau sakant, atsid?r?me aklaviet?je. Be to,iki �iol negalime atsiskaityti su �Topomatu�, kurie atliko visus sutartyje numatytus darbus. Jie bet kada gali paduoti mus ? teism? ir pareikalauti savo u�dirbt? pinig?.�Tuomet, pasakoja V.Mauragien?, jie kreip?si ? Seimo nar? Jon? Ramon?, kad tas pad?t? i�sinarplioti i� susidariusios pad?ties. I� jo dar gruod�io m?nes? gavo atsakym?, kad problema slypi tame, jog �klausim? sprend�ia du skyriai � Architekt?ros ir urbanistikos bei �em?tvarkos � ir �ie du skyriai nesusikalba tarpusavyje, kuris tur?t? prisiimti atsakomyb? d?l nauj? sklyp? sudarymo SB teritorijose�. Tolesniame savo atsakyme J.Ramonas teigia, jog b?tent �Architekt?ros ir urbanistikos skyrius turi i�duoti teritorij? planavimo s?lygas, kuriomis remiantis pagaliau bus sukurti nauji gatvi? sklypai. Keista, kad �is skyrius �alinasi savo funkcij?.� J.Ramonas SB informavo, jog
�nuodugnesniam �io konflikto tyrimui med�iaga perduodama Seimo kontrolieri? ?staigai.� J? atsakymo tebelaukiama.
Taigi, kol dvi sesut?s per kalnel? nesueina, problema lieka ?strigusi. Kas laukia SB �moni?, jei jie per valdinink? kaprizus, j? tarpusavio nesusikalb?jimus nesusp?s ? ES
paramos traukin?? �O ir i� viso, kod?l Raseini? savivaldyb?s specialistai paai�kinti teikiasi tik auk�to rango vald�ios atstovams, bet ne eiliniam rajono gyventojui ar
jam atstovaujan?iai organizacijai?� � V.Mauragien?s klausimas.

Seno projekto b?dos

Pa�nekov?s V.Mauragien? ir R.Samien? sako, jog j? problema kasdien darosi vis gilesn?. �iandien joms primetama netgi tai, kadj? projektas yra senas, darytas dar 1978 m., jog net �em?tvarkininkai negal? jo at�viesti. Ta?iau b?tent �itame dokumente ka�kada buvusios padarytos priva?i? sklyp? formavimo klaidos, kurias dabar gyventojai tur?t? i�pirkti paaukodami dal? nuosavyb?s gatvi? paplatinimui, mat pagal naujus K.Krik�tanait?s reikalavimus gatv?s pasidar? per siauros. �Topomato� parengtame gatvi? sklypo kadastriniame plane pagrindin? gatv? pa�ym?ta 10 m plo?io, o akligatvio � 6 m, kai tuo tarpu pagrindin? gatv? tur?t? b?ti 12 m, o akligatvi? � 9 m ir t.t. �Bet k? mums daryti, jei an? met? reikalavimai nebesutampa su �iandienos? Juk mes negalime visko nu�luoti nuo �em?s pavir�iaus ir prad?ti planuoti nuo nulio. Mes jau esame, mes jau gyvename. Jei i�laikytume tokius gatvi? plo?ius kaip reikalaujama, ? gatvi? juostas patekt? visos elektros linijos, vienas privatus �ulinys, keletas akmens m?ro tvor?, o vienas pastatas b?t? 20 cm i�lind?s u� sklypo ribos, o kitur gatv? eit? po pat nam? langais�, � ai�kino V.Mauragien?.
�A� kartais galvoju, jog Krik�tanait? gal n? ne�ino, k? rei�kia i� lietuvio atimti �em?s nuosavyb?s dal??� � svarsto V.Mauragien?. R.Samien? sako, kad kartu i�lindo ir� tai, jog ir pati savivaldyb? savo laiku n?ra sutvarkiusi �em?s nuosavyb?s, kuri? �mon?s v?liau i�sipirko. �U� tai mes netgi sulauk?me si?lymo, jog mums visiems reik?t? atsisakyti savo nuosavyb?s ir dokument? tvarkym? prad?ti nuo nulio. Kas su tokiu absurdu gali sutikti? Kaip galima atsisakyti to, k? turi vien tod?l, kad valdininkai pasiklydo tarp savo popieri? ir kapriz?, tuo labiau, jog ne�inai, ar i� viso beatiduot? k? pa?m?�, � sako moterys. V.Mauragien? dar tikslina: �Krik�tanait? prival?t? nepamir�ti, jog m?s? sod? sklypai buvo privatizuoti 1992-1995 m., tuo tarpu miesto bendrasis planas patvirtintas tik 2008 m. Tai kas kieno interesus pa�eid�ia? Mes jau buvome, kai bendr?j? plan? reng?, ir ne mes kalti, jog m?s? nemat?. Beje, Ve�bavi?ius Krik�tanaitei net mums girdint yra met?s: girdi, kod?l tau
u�teko plo?io, kai asfaltavome pagrindin? keli? ? sodus. Juk ir tada jis neatitiko tavo plo?i?, bet tada u�teko?�
Pa�nekov?s pastebi, jog skubiai nei�sprendus j? problemos, grimzta ? b?d? ir SB naujakuriai � jiems jau leista neprojektuoti sklypuose valymo ?rengini?, nes tai yra
numatyti strategijoje.
Architekt?ros ir urbanistikos skyriaus ved?ja K. Krik�tanait?, ? kuri? sminga priekai�t? str?l?s, �Alio, Raseiniams� sak?, jog ji vadovaujasi ?statymais ir daugiau neturinti ko komentuoti. �O jei �mon?s kreip?si ? Seim?, tai gerai, gal jie pakeis ?statym?.� Tuo tarpu SB vadov?s nemano, jog reikia ka�kokio naujo ?statymo ir nekantriai laukia atsakymo i� Seimo kontrolieriaus. O tai rei�kia, jog mes prie tos temos dar gr?�ime.