Sunkus �iluvos angel? skrydis

Liudvikas BAKAS

Kiekvienas miestas ar gyvenviet? savo istorijoje tur? puslapius, kuriuos norima kuo grei?iau u�mir�ti. �i istorija n?ra maloni ne tik Raseiniams, bet visuomen? turi teis? �inot kad ir li?dn? ties?.� Kalb?sime apie �iluvos �v?. Mergel?s Marijos Apsirei�kimo koply?ios angel? k?rimo bei statymo peripetijas, kurios prasid?jo prie� 40 met?. �ias metais skelbsime 10 toki? kai kam nepatogi? istorij?.

Niekas negal?jo ir negali �iluvos ?sivaizduoti be architekto, in�inieriaus ir skulptoriaus Antano Vivulskio (beje sausio 10 dien? min?sime 101-?sias jo mirties metines) suprojektuotos koply?ios. Projekto autorius buvo numat?s prie� koply?i? statyti dvi kl?pan?i? angel? skulpt?ras. A.Vivulskis, mir?s 1919 metais, negal?jo iki galo baigti savo sumanymo, nes koply?ia �iluvoje buvo baigta statyti 1924 metais. 1970 metais kunigo Vaclovo Grauslio u�sakymu skulptoriai t?vas ir s?nus Antiniai nulipd? i� gipso dvi monumentalias angel? skulpt?ras. Po met? (1971m.) architektas Vladas Eimutavi?ius pagal A.Vivulskio eskizinius br?�inius pareng? koply?ios aplinkos sutvarkymo projekt?, kur neatsiejamu ansamblio formantu tapo angel? skulpt?ros. �inoma, sovietme?iu realizuoti tok? projekt? buvo ne?manoma. Reikia steb?tis �moni? geb?jimais 20 met? sl?pti gipsinius lipdinius. 1990m. kunigas V.Grauslys v?l gr?�o prie angel? statymo id?jos. ? Kaun? i� Ukrainos buvo atgabenti du did�iuliai granito akmenys, sveriantys po 25 tonas, pagaminti pjedestalai. Buvo sura�yta neformali darbo sutartis tarp klebono V.Grauslio, kunigo Kalinausko ir skulptoriaus atlik?joi� Auk�t?j? Kani?k? (Kauno raj.) Vygintu Ivo�ka. Pasak V.Ivo�kos, tokia sutartis buvo pasira�yta tam, kad b?t? laikomasi duoto �od�io,darb? termino. �iandien? galima tik sp?lioti, ar nereik?jo j? sura�ant �?vilkti ? juridin? r?b?�.

1992m. pabaigoje buvo i�kalta pirmoji ryman?io angelo skulpt?ra. Autorin? prie�i?r? atlik?s Robertas Antinis (s?nus) konstatavo jos nepriekai�ting? kokyb?. U� �? darb? V.Ivo�ka gavo avansu 40 000 rubli?. Bendra i�baigto k?rinio vert? siek? 120000 rb. 1992-11-04 mirus monsinjorui V.Grausliui finansavimas nutr?ko. Pasak skulptoriaus R.Antinio, V.Ivo�ka, dirb?s a�tuonis m?nesius, prarado daug sveikatos ir patyr? moralin? skriaud?. 1994-09-16 Lietuvos dailinink? s?jungos Kauno skyriaus komisija (joje dalyvavo t?vas ir s?nus Antiniai) taip pat patvirtina nepriekai�ting? skulpt?ros i�pildym?. V. Ivo�kos patik?tinis V.Jonaitis ir skulptorius R.Antinis kreip?si ? vyskup? S.Tamkevi?i? ir kardinol? V.Sladkevi?i? paramos. V?liau buvo kreiptasi ? Vyriausyb?s patar?j? religij? klausimais P.Plump?, o Vyriausyb?s kanceliarijos referent? kult?ros klausimais inicijavo skulpt?r? gamybos ir pastatymo apskai?iavimus. 160 000 lit? � tiek reik?jo med�iagoms, ?rankiams, atlyginimui u� darb?, gipsini? modeli? restauravimui, avansin?ms l?�oms, 16 ton? keliamosios galios krano panaudojimui, elektros energijos ka�tams, skulpt?ros perk?limui ? Kaun? (Romainius), nuomos mokes?iui privatininkui u� skulpt?ros laikym? (200 Lt per m?nes?) ir t.t. Buvo skriaud�iama V.Ivo�kos �eima, nes jis priverstas mok?ti nuomos mokest? u� skulpt?r? saugojim? priva?iam asmeniui i� savo ki�en?s!

V?liau kreiptasi ? Lietuvos vyskup? konferencijos pirminink? Vilniaus arkivyskup? A.Ba?k?, o 1995-03-04 ? Vatikan?. Nepad?jo ir kreipimasis ? prezident? A.M.Brazausk?, nes V.Ivo�kos lai�kas buvo persi?stas ? Kult?ros ministerij?, kurios atsakymas buvo neigiamas. Ji tvirtino neturinti l?�? ir nesanti darb? u�sakove. 1995-04-13 oficialiai buvo patvirtinta, kad darbo sutartis tarp monsinjoro V.Grauslio ir V.Ivo�kos tikrai egzistavo ir, atrodo, reikalas tur?jo pajud?ti i� mirties ta�ko, bet… ?vykiai tur?jo rezonansines pas?kmes visuomen?je. Laikra�tis �Respublika� ?m?si �urnalistinio tyrimo, tod?l �iandien? gilintis ? detales neverta, juolab kad Manfredas Volodka paskelb? straipsn? �Ujami angelai�, kuris anuo laiku pasi�ym?jo ganadrasti�kais teiginiais. Kelis kartus buvo kreiptasi ir ? Raseini? savivaldyb?. 1994-03-03 toks kreipimasis pasiek? ir Raseini? rajono valdyb?. Pasak V.Ivo�kos, jis atsid?r? bevilti�koje ne�inioje. Parduoti skulpt?r? nebuvo galima, nes angelai yra negin?iajama architekt?ros komplekso sudedamoji dalis, o ir moraliniai dalykai to daryti neleid�ia, jau nekalbant apie autorines teises. �iluvos klebonas taip pat lauk? pagalbos ir vald�ios.

1996m. sausio m?n. klausim? svarst? Raseini? rajono tarybos Kult?ros, �vietimo ir sporto komitetas. 1996-01-23 V.Ivo�kai buvo i�si?stas ra�tas, kuriame buvo pra�oma patikslinti dar ne�inomus faktus ir detales bei paai�kinti, kokioje stadijoje yra u�sakymo darbai. Atsakymas buvo gautas 1996-02-12. Jame V.Ivo�ka �i? istorij? pavadino �barzdota� ir buvo nusivyl?s pareig?n? abejingumu. Jis min?jo, kad 1995 metais buvo sura�yta ir antroji sutartis tarp kun. Kalinausko ir jo ?galioto patik?tinio. Sutartis tur?jo b?ti u�registruota �iluvos seni?nijoje.

Antroji skulpt?ra jau buvo prad?ta. Nuskaldytos pagrindin?s akmens mas?s. Ta?iau, negavus pilno atsiskaitymo u� pirm?j? skulpt?r? ir nesant reikiam? l?�? antrosios gamybai, darbai ilgam ?strigo.