2019 gruodžio
11
Trečiadienis

Paieška

    • Sorry, there are no polls available at the moment.
  • Švietimo reforma Raseinių rajone – „už“ ar „prieš“?

    Siųsti Versija spausdinimui

    Albinas  STAKAUSKAS

    Neseniai Seimas priėmė nuo liepos įsigaliosiantį švietimo sistemą reformuojantį naujos redakcijos Švietimo įstatymą. Šiuo metu yra įtvirtinti trys bendrojo lavinimo mokyklų tipai: pradinė, pagrindinė, vidurinė. Priimtame naujos redakcijos įstatyme įteisinami dar du tipai: progimnazija ir gimnazija. Kaip teigiama ministerijos aiškinamajame rašte, gimnazijos tipas ir šiandien skiriamas nuo vidurinės mokyklos tipo, o progimnazijos tipui būtų priskiriamos mokyklos, vykdančios pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį ar pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį ir pradinio ugdymo programą. Progimnazijos ir gimnazijos tipų įvedimas leis laipsniškai išspręsti 9–10 klasių „persiklojimą“ miesto mokyklose ir lengviau restruktūrizuoti vidurines mokyklas. Vidurinės mokyklos tipo nutarta atsisakyti nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. ir nuo tada bendrojo lavinimo mokyklų tipai būtų šie: pradinė mokykla, progimnazija, pagrindinė mokykla ir gimnazija.
    Tik priėmus šį įstatymą, visuomenėje kilo nemažai diskusijų. Kai kurios įstatymo nuostatos susilaukė tautinių mažumų protestų dėl siūlymo plėsti dėstymą lietuvių kalba tautinių mažumų mokyklose. Žinoma, Raseinių rajone tautinėms mažumoms skirtų mokyklų neturime, todėl ir tokios kritikos nesigirdi. Tačiau nemažai buvo kilę protestų dėl planų uždaryti Raseinių pagrindinę mokyklą, dėl priimtų Savivaldybės tarybos sprendimų, kurie susiję su vidurinių mokyklų reorganizavimu.  Protestai ne tik nerimsta, bet net aštrėja. Štai rytoj, balandžio 22 d., Žemaičio aikštėje Raseinių pagrindinės mokyklos bendruomenė organizuoja piketą „Leiskite mūsų vaikams mokytis mūsų mokykloje“. Piketo pradžia – 14 val.Ką gi galėtų pasakyti apie naujojo įstatymo taikymą bei rajono problemas švietimą kuruojančių institucijų atstovai ir pedagogai? To ir paklausėme mūsų pašnekovų.
    - Iš esmės naujajame įstatyme yra nemažai pasikeitimų. Daugelis jų susiję su apskričių administracijų panaikinimu – patikslinama, kas turi atlikti jų funkcijas. Taip pat matome naujų planavimo dalykų – šiek tiek supaprastinama, numatyta šiek tiek daugiau mokyklų atsakomybės bei jų savarankiškumo, turint galvoje ugdymo planą ir mokyklos savivaldą.
    Be abejonės, mums aktualiausias 41-asis straipsnis, kuriame yra išdėstytos mokyklų grupės ir tipai. Jame atsiranda naujas tipas – progimnazija. Ji skiriasi nuo pagrindinės mokyklos tuo, kad apima 1 – 8 klases, kai tuo tarpu pagrindinė – 1 – 10. Na, o paskutiniuose įstatymo straipsniuose pabrėžiama, kad nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. vidurinių mokyklų jau nebegalės būti.
    Kalbant apie mūsų rajoną – visi sprendimai Savivaldybės tarybos kompetencija. Jau aptarėme su nauja rajono vadovybe, kad klasių komplektus pasitvirtinsime iki balandžio 30 dienos. Tvirtinami komplektai daugmaž numato kryptį,kokia situacija bus nuo rugsėjo mėnesio. Pavyzdžiui, mūsų plane anksčiau buvo numatyta, kad mes nebegalime vidurinėse mokyklose komplektuoti 11 klasių nuo šio rugsėjo. Dabar yra žodinis susitarimas leisti komplektuoti 11 klases visose rajono vidurinėse mokyklose (tiek kaime, tiek mieste), tačiau galutinį sprendimą priims Savivaldybės taryba, o dėl rajono mokyklų tinklo pertvarkos plano patikslinimo vyks diskusijos su bendruomenėmis artimiausius mėnesius. Jų metu ir bus atsižvelgta bei nuspręsta, ar pagal naują įstatymą pertvarka bus pratęsta iki 2015 metų, ar ne.
    Niekas, neišdiskutavęs su mokyklų bendruomenėmis, nesiims vienašališkų sprendimų. Kitas dalykas – ar bus patenkinta ir viena, ir kita pusė? Niekada nebūna visų norai  patenkinti. Bet kokiu atveju, galutinį žodį tars rajono politikai.
    -  Pagal ankstesnį Švietimo įstatymą bei patvirtintą ir tikslintą mūsų rajono mokyklų tinklo pertvarkos planą, visi mokyklų tinklo reorga-nizavimo veiksmai turėjo pasibaigti iki 2012 m. rugsėjo 1 d. Dabar, kai įstatyme terminas pratęstas iki 2015 m., situacija šiek tiek pasikeitė. Man neseniai teko bendrauti su Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininku Valentinu Stundžiu bei Seimo nariu Jurgiu Razma. Jų nuomone, Seimas, priimdamas naują įstatymo redakciją ir atsižvelgdamas į savivaldybininkų pageidavimus, suteikė savivaldai daugiau galių susitvarkyti švietimo sistemą pagal vietos situaciją (atsižvelgiant į bendruomenių nuomonę), todėl ir buvo pratęstas šis terminas.
    Taigi, dabar pas mus yra tokie variantai: arba laikomės priimtų sprendimų reorganizuoti švietimo įstaigas iki 2012 m., arba plane darome pakeitimus. Atsižvelgiant į tai, kad jau yra parengtas sprendimas komplektuoti 11 klases „Kalno“ ir Šaltinio vidurinėse mokyklose, akivaizdu, kad planas bus taisomas.
    Kaip dabar keisime tą planą? Tiesiog reikės susėsti ir diskutuoti, nes vykdant tokias reformas šimtu procentų patenkintų niekada nebūna. Pavyzdžiui, dabartinių „Kalno“ir Šaltinio vidurinių mokyklų septintokų tėvams reikia aiškiai pasakyti, kad jų vaikai dvyliktos klasės nepabaigs.
    Didžiausias skausmas – tai Raseinių pagrindinė mokykla. Ne kartą buvo diskutuota su šios mokyklos bendruomene, tik kad ne visada girdėjome vieni kitus. Čia, vėlgi, tokie niuansai… Mokinių skaičius mažėja tiek mieste, tiek rajone. Šiuo metu mieste sumažėjo nuo 3 tūkst. iki 2,5 tūkst. Taigi, kažkas turi trauktis. Bene didžiausia yra mokytojų įdarbinimo problema. Va, ko nepavyko buvusiai valdžiai, tai susitarti, kad Švietimo skyrius padėtų rajono mokytojams spręsti šią problemą. Dabar vėl reikia susėsti, tartis, kiek ši mokykla yra perspektyvi, kiek ateis į ją vaikų.
    - Manome, kad per paskutiniuosius susitikimus rajono valdžia taip ir neįsiklausė į Raseinių pagrindinės mokyklos bendruomenės problemas ir lūkesčius, nekreipė dėmesio į surinktus parašus ir kolektyvinius laiškus. Nebuvo duotas aiškus atsakymas. Žmonės taip ir liko su neatsakytais klausimais, su nuolatine įtampa. Todėl Žemaičio aikštėje ir rengsime piketą „Leiskite mūsų vaikams mokytis mūsų mokykloje“.
    Nuo 2010 m. valdžios sprendimu Raseinių pagrindinėje mokykloje neleista komplektuoti 5 klasių. Su bendruomene nesitarta, nebuvo išklausomi argumentai. Pastaraisiais mėnesiais kalbėjomės su rajono vadovybe, su Švietimo skyriaus atstovais, kad tą padėtį reikia taisyti – leisti komplektuoti 5 klasę. Buvo parengtas Savivaldybės tarybos sprendimo projektas. Švietimo skyriaus vedėjas Artūras Milašauskas užtikrino: jei bus patvirtinta nauja Švietimo įstatymo redakcija, tada problemų nekils. Tačiau niekas nepasikeitė ir įsigaliojus įstatymui – tiesiog nueinanti tarybos kadencija tą darbą paliko naujai valdžiai. Dabar jau yra parengtas
    projektas dėl „Kalno“ ir Šaltinio vidurinėse mokyklose esančių komplektų, o su Raseinių pagrindinės mokyklos bendruomene niekas nesišneka. Tai kada gi bus tos diskusijos?
    Mano manymu, turėtų būti parengti keli projekto variantai – ar uždaryti 2015 m. Raseinių pagrindinę mokyklą, ar ji turėtų likti? O gal turėtų likti, pavyzdžiui, trys pagrindinės mokyklos? Turi būti atliktos analizės, kalbama su mokyklos bendruomene, atsižvelgiama į gyventojų nuomonę.
    Kalbant apie naująjį Švietimo įstatymą iš profsąjungos pozicijų, tikėjomės, kad šiame įstatyme bus daugiau naudingų dalykų. Pavyzdžiui, mokinių atsakomybės klausimas (patyčių, agresijos, mokytojo darbo sąlygų) – tai yra, kad bus sustiprintos mokinių pareigos.  Taip pat, kad būtų įteisinta penkerių metų vadovo kadencija. Taigi, šie ir kiti profsąjungos atstovų darbo grupėse siūlyti straipsniai nebuvo įteisinti.

    Komentarų nėra