Tai iš čia sklinda knygų šviesa…

Siųsti Versija spausdinimui

Šiais ilgametės Betygalos bibliotekininkės, šviesios atminties Emilijos Skudrienės žodžiais norisi pradėti pasakojimą apie gražią šventę – Betygalos bibliotekos veiklos 80-mečio paminėjimą. 1969 m. pradėjusi dirbti naujai pastatytame seniūnijos pastate įkurtoje bibliotekoje, po trijų dešimčių metų ji rašė: „Pirmoji biblioteka kaip sykis buvo tame pačiame žemės plote, kur ir dabar esti. Tikiuosi, supratote, kodėl taip brangi ši vieta. Tai iš čia sklinda knygų šviesa, ji tarytum šventa.“  Turbūt jau pastebėjote, kad šiemet ir dar viena graži sukaktis bibliotekos gyvenime – 50 metų ji įsikūrusi seniūnijoje.
Nieko keisto, jei pasakojimą apie bibliotekos gyvenimą pradedu ne nuo tų 1939 metų, kai du šviesūs žmonės – kanauninkas Pranciškus Janulaitis ir kunigas Jonas Plankys, špitolės salikėje atidarė knygynėlį, o nuo bibliotekininkės, beveik keturis dešimtmečius kūrusios biblioteką Betygaloje, minčių. Emilija su nuoširdžiu atsidavimu kūrė ne patalpas, ne pastatą, bet biblioteką – jos įvaizdį, vaidmenį miestelio gyvenime. Ir prisiminimai apie ją, jos darbą betygališkių širdyse – patys šilčiausi.
Dvasininkų įkurta biblioteka Betygaloje buvo viena pirmųjų viešųjų bibliotekų Lietuvos miesteliuose. Prieš tai savo bibliotekėles bandė kurti įvairios visuomeninės organizacijos – vienos tai darė savo noru, kitoms buvo nurodyta. Jos kaip atsirasdavo, taip ir išnykdavo. Jų fonduose buvusių knygų likimas nežinomas, kaip ir tų 300 egzempliorių, kuriuos skaitytojams už penkių litų užstatą išdavinėjo pirmasis bibliotekininkas Steponas Jakšta. Galbūt viena kita atsidūrė šviesuolio Antano Juškos rankose, tik vienintelė knyga – 1930 m. išleisti Maironio raštai – į biblioteką sugrįžo vos prieš šešerius metus, kaip ir per stebuklingą atsitiktinumą ir supratingumą prieš porą metų atkeliavo kraštiečio grafiko Jono Kuzminskio 1981 m. sukurtas  bibliotekos ekslibrisas.
Per 80 bibliotekos veiklos metų keitėsi ir darbuotojai, ir skaitytojai, ir politiniai vėjai. Biblioteka iki 1969 m. buvo kraustoma vis į kitą vietą, karo metu visai neveikė, nes ne skaitymas žmonėms tuomet rūpėjo. Po karo bibliotekininkais dirbo Sabaliauskas, Jadvyga Vitkauskienė, Danutė Mosiejūtė-Matulionienė, Irena Kalinienė. Kai biblioteka po klajonių grįžo į senąją vietą, įsikūrė naujai pastatytame dabartiniame seniūnijos pastate, persikraustymų vis tiek nepavyko išvengti. Tik šįkart keliavo iš pirmo aukšto į antrą ir atvirkščiai. O šią žiemą (tarsi išankstinė dovana abiejų jubiliejų proga) bibliotekoje atliktas remontas, praplėstos patalpos, teisingiau sakant, beveik sugrąžintos į pradinę vietą, nupirkti nauji baldai. Tapo šviesiau, gražiau, jaukiau. Esame labai dėkingi rajono Savivaldybei ir viešajai bibliotekai už priimtus sprendimus ir skirtą finansavimą.
Per tokį solidų laikotarpį įvyko daugybė renginių, skaitytojams išdalyta šimtai tūkstančių knygų. Per šventę prieš dalyvių akis nuotraukose bėgo bibliotekos veiklos kaleidoskopas – spalvingas, įvairiapusis, rimtas ir žaismingas – toks, koks buvo. O į šventę sugužėjo ypač daug bibliotekos draugų. Jau seniai taip buvo, kad į erdvią Betygalos bendruomenės salę susirinktų tiek, kad net  atsisėsti pritrūktų vietos.
Malonu tęsti prieš tokį gražų laiko tarpą pradėtą šviesos skleidimą, kai supa tokie nuostabūs, smalsūs, šviesūs žmonės, kai palaiko idėjas, aktyviai dalyvauja bibliotekos gyvenime. Daug gražių žodžių buvo išsakyta skaitytojams, rėmėjams, skaitančioms šeimoms ir visiems kitiems žmonėms, savo idėjomis, mintimis, pagalba, buvimu nuspalvinantiems bibliotekos gyvenimą ryškiomis spalvomis. Ir pasidžiaugti turėjome kuo: ir puikiu jaunųjų skaitytojų, būsimųjų talentų Gytės Šilvaitės, Karolio ir Pauliaus Pranckūnų muzikiniu debiutu, ir gražiu bendradarbiavimu su seniūnijos bendruomenėmis, Maironio gimnazija, Dubysos ir Tytuvėnų regioniniais parkais,  Raseinių Marcelijaus Martinaičio viešosios bibliotekos filialais, ir kraštiečių, gyvenančių sostinėje, palaikymu, dovanojamomis knygomis, ir, be abejonės, savo skaitytojais, noriai skaitančiais, dalyvaujančiais renginiuose, įvairiose akcijose. Labai džiaugiuosi, kad prigijo tradicija gegužės 7-ąją skaityti miestelio skvere vaikams akcijoje „Betygala skaito!“
Galime didžiuotis, kad trečius metus iš eilės betygališkiai buvo patys aktyviausi akcijoje „Vasaros skaitymo iššūkis“, šiemet dalyvavo per penkiasdešimt, o įveikė 46 dalyviai. Ta proga Raseinių Marcelijaus Martinaičio viešosios bibliotekos direktorė Daina Sutkevičienė įteikė Kauno apskrities viešosios bibliotekos dovaną – šviečiančią knygelę betygališkiams už puikius akcijos „Vasara su knyga“ rezultatus, kad ji įkvėptų naujiems darbams ir padėtų patikėti savimi sunkiausiomis akimirkomis. Direktorė taip pat įteikė padėkas bibliotekos rėmėjams, pagalbininkams už svarų indėlį į bibliotekos veiklą. O bibliotekininkė padėkų už įvairiausias veiklas išdalijo šūsnį. Nes vienas lauke – ne karys. Labai džiugu turėti žmonių, su kuriais kartu surėmę pečius nuverčiame kalnus, prisigalvojame įvairių veiklų ir taip gražiai tarpusavyje draugaujame. Džiugu, kai į biblioteką užsuka ir 90-metį perkopę, ir vos dvejų sulaukę skaitytojai. Skaitymas – užkrečiama bacila ir nuo jos gydytis nereikia, nereikia  konsultuotis su gydytoju ar vaistininku. Užtenka užsukti į biblioteką ir pasitarti su bibliotekininke.
Per šventę „ačiū“  ištarta daugybę kartų. Tai pats didžiausias malonumas darbe, kai tavo idėjas palaiko, prisijungia, padeda, kai neša žinią apie bibliotekos veiklą į platesnes erdves. Dėl to ir gera kasdien atrakinti bibliotekos duris ir laukti SAVO skaitytojų jau 11 metų. Ir sulaukti jų tariamo „ačiū“.
Nuoširdžiai dėkoju bibliotekos skaitytojams ir visiems palaikantiems už draugystę su biblioteka, bendradarbiavimą, pagalbą, paramą įgyvendinant idėjas. Tegul Betygalos biblioteka būna ir man, ir jums pilna atradimo džiaugsmo. Kviečiu tą gražią tradiciją tęsti. Nepamirškite kelio į biblioteką, čia jūs visada laukiami. Taip pat nuoširdžiai dėkoju visiems, savo pagalba prisidėjusiems prie šventės organizavimo.
Regina Musteikienė,
Betygalos filialo vyriausioji bibliotekininkė

Komentarų nėra