TAU student? vienag? Tauj?n? dvare
Didelis b?rys Tre?iojo amiaus universiteto student? dalyvavo edukacin?je paintin?je ivykoje ? Ukmerg?s rajon?, kur aplank? Tauj?n? dvar?. Tauj?n? dvare mus pasitiko pats davro eimininkas Konstantinas Radvila, pasipuo?s bajoriku apsiaustu, bajorika kepure, papuota povo plunksnomis. Papasakojo dvaro atsiradimo istorij?, ikalbingai, sarkastikai iurp? kelian?ias istorijas i dvaro praeities.
Jau XVI a. Tauj?nai minimi kaip dvaras ir kaimas. Tauj?n? dvaro valdos ?vairiais laikotarpiais priklaus? ?vairiems didikams Norhartams, Masalskiams, Pacams ir kt.
XVIII a. antroje pus?je dvaras atiteko Radviloms. Dabartinius dvaro r?mus XVIII a. pabaigoje pastat? grafas Benediktas Morikonis, gav?s Tauj?nus kaip savo monos Marijos Radvilait?s krait?. R?mus projektavo ital? architektas Pjeras de Rosis. Mirus grafui B.Morikoniui dvaras v?l sugr?o Radviloms i Nasvyiaus. Kunigaiktis Radvila ir jo s?nus Konstantinas toliau graino dvar?. K.Radvila, gim?s Tauj?nuose, studijavo mikininkyst? Vokietijoje. Gr??s ? Tauj?nus usi?m? ?kiu. Ved? Jan? Holinsk? i Mogiliovo, susilauk? s?naus ir dviej? dukter?.
Dvaro r?m? pastatas vienaauktis, tik su paauktinta centrine dalimi. Pastatas isit?s?s apie 450 metr?, vid? sudaro kelios deimtys kambari?. K.Radvila anksti liko nalys. Konstantinas m?go mediokl?, laik? daug un?. Per tarpukario Lietuvos em?s reform? dvaro valdos buvo apkarpytos nuo 8 t?kst. hektar? iki 1 t?kst. K.Radvila Tauj?nuose gyveno iki sovietme?io.
1941 m. itremtas ? Soviet? S?jungos gilum?, ten mir?. Jo dukt? Sofija sp?jo pasitraukti ? Anglij?, kita dukt? Marija liko Lietuvoje. Pasakojama, kad gyvendama Vilniuje sovietme?iu slapta atvaiuodavo ? t?vik?. S?nus Konstantinas pasitrauk? ? Lenkij?, dirbo ininieriumi.
Dvaras sovietme?iu buvo perduotas tarybiniam ?kiui. Per t? laik? buvo visikai sunaikintas r?m? interjeras, dingo Radvil? sukaupti paveikslai, gimin?s portretai, didel? biblioteka. Nuo 1994 m. dvaras priklauso naujiems eimininkams broli? Stockevi?i? eimoms. Naujieji savininkai apleist? dvar? per kelerius metus atnaujino, paruo? naujam gyvenimui ir toliau puosel?jo dvaro sodyb?. Fasadas i parko pus?s praturt?jo erdvia terasa. Sutvarkytas parkas, ivalyti tvenkiniai, juose plaukioja uvys, pakrant?mis vingiuoja takeliai, vedantys pro klombas, park? puoia skulpt?ros. Atstatyta parko rotonda (pu?iam?j? instrument? orkestro estrada), Lurdo v?. Mergel?s Marijos koplyt?l?, sutvarkytos M?os pakrant?s.
O svarbiausia dvaro vartai neudaryti geranorikam smalsiam pakeleiviui, kiekvienas gali usukti ir pasigro?ti, ?vertinti dvaro sodybos poky?ius. Dvaro r?mai nuomojami ?vairiomis progomis: vestuv?ms, jubiliejams, kriktynoms ir kitiems renginiams.
Povilas Lupeikis,
TAU klausytojas
