Technikos istorija atgimsta Nemak?iuose

Versija spausdinimui

Nijol? PETROI?T?Leonas Tamulevi?ius  garsina Nemak?ius.

Nemak?i? Tamulevi?i? muziejaus dar nerasite jokiuose kataloguose, inynuose. Ta?iau tai nereikia, jog jis nedaug ir vertas. Priadame, jog jame apsilank? pajusite net g?d?, kad jo iki iol neinojote. ?ia, priva?ioje vietos senbuvi? Tamulevi?i? sodyboje, ?kurtas technikos muziejus priblok ne tik eksponat? gausa, bet ir eiminink? pasiaukojimu savo pom?giui ir tautos istorijai, savo bendruomen?s gyvenimui. Vargu,ar net visoje Lietuvoje rasite k? nors panaaus.

Nuo rakt? iki traktori?

Sodybos eiminink? Maryt? Tamulevi?ien? pasakoja, jog i pradi? j? namuose ?m? atsirasti ?vairiausi raktai, kuriuos, kur tik surad?s, ? namus t?sdavo jos a. a. vyras Alfonsas. O t? rakt?, pasirodo, net toki? buv?, u kuri? netur?jim? kadaise baudos b?davo skiriamos. Kakas panaaus, kas iame laikmetyje laukt? u vaiavim? neturint avarinio kelio enklo. Toks raktas buvo skirtas arklio pasagai pataisyti. T?vo yd? dar ankstyvoje vaikyst?je per?m?s ir j? s?nus Leonas, kuris nepraeidav?s
pro bet kok? sen? daikt?. Taip pa-ma?l namuose t? daikt? kaup?si, daug?jo, kol vien?dien teko jiems uleisti vien? i sodyboje buvusi? ?kio paskirties pastat?, po kurio laiko kit?, ir dar kit?… Stambiagabari?iai eksponatai, maiau bijantys gamtos poky?i?, buvo ?kurdinti tiesiog sodybos kieme, po atviru dangumi.
Prie trejet? met? mirus Alfonsui Tamulevi?iui, jo s?nus Leonas, Dubravo eksperimentin?s mik? ur?dijos mechanikas, ryosi visk? susisteminti, i sukaupt? ekspona-
t? ?rengti rimtas ekspozicijas, o pa?i? t?v? sodyb? paversti muziejumi su jame gyvenan?ia jo prii?r?toja mamute Maryte. Leonas sako, jog j? muziejus pad?s ulaikyti sve?ius Nemak?iuose vis? dien?, nes alia Nemak?i? st?kso didingi Molav?n? piliakalniai, ant kuri?, kaip teigia kai kurie archeologai, buvusi legendin? Pil?n? pilis. ? piliakalnius remiasi ?sp?dingas Raseini? mik? ur?dijos mikinink? ?rengtas J?kaini? paintinis takas. Istorijos muziejus yra mokykloje, o ir Tamulevi?i? sodyboje b?si? k? veikti.
Beje, faktas, jog paskutinis Alfonso Tamulevi?iaus noras buvo b?ti paarvotam muziejuje, yra labai ikalbingas.

Technika turi vaiuoti

?sp?dinga tai, jog visa Tamulevi?i? sodyboje esanti technika yra veikianti. Leonas sako, jog neveikian?ios technikos varikli? b?t? galima prikaupti kur kas daugiau, bet tai b?t? tik metalo gabalai, nors gal ir ?dom?s pasii?r?ti. Praktikai vis? muziejuje esan?i? technik? naujam gyvenimui prik?l? pats Leonas, padedamas toki? pat fanatik? kaip ir jis. U tai, kai ? Nemak?i? gatves atitinkamomis progomis ivaiuoja milicijos automobilis su garsiakalbiais, gazikas su k?bule sus?dusiais muzikantais, anuometin? ugniagesi? maina ir kt., ?sp?diai b?na nepakartojami. Muziejuje stovinti aisming? spalv? Volga vilioja jaunavedius. O kur dar ?sp?dinga motocikl? kolekcija, mat L. Tamulevi?ius alia visa ko yra dar ir baikeris.
M. Tamulevi?ien? sako, jog uvesti galima dan? sodyboje esant? varikl?, nes jos s?nus nem?gst?s negyvos technikos: Kriokia, r?ksta, bet veikia…

Atuonratis

Ta?iau bene ?sp?dingiausias muziejuje yra atuonratis savaeigis veimas, per kur? prisilie?iama prie lovingos Nemak?i? istorijos.
Tok? atuonrat? daugiau nei prie imt? met? (sp?jama, jog 1908 m.) sukonstravo savamokslis io krato bajoras Pemislovas Neveravi?ius, o jo sukurtu vaiuokl?s prototipu ir iandien naudojasi vis? atuonra?i? main?, pradedant kariki? naudojamais transporteriais ir baigiant astronaut? m?nuleigiais, gamintojai.
P. Neveravi?iaus atuonratis dukart didesnis u ?prast? arkli? traukiam? veim?, ta?iau galintis vaiuoti vyrams sukant icentrinio rato rankenas. Taip sukuriama j?ga per sliekin? pavar? buvo perduodama ? priepaskutin? varom?j? rat? a?. Keturi priekiniai atuonra?io ratai buvo gerokai maesni u galinius, tod?l pos?kiuose jie sinchronikai pasisukdavo reikiama kryptimi, o visa platforma, nepaisant jos grandiozik? gabarit?, gal?davo apsisukti beveik vietoje. Kad tok? manevr? b?t? galima atlikti lengviau, galinius ratus buvo galima pritraukti prie vaiuokl?s dugno. Tokiu principu veikiant? tinginiu vadinam? mechanizm? dar ir iandien naudoja beveik visi daugiaai? varikli? ir puspriekabi? gamintojai, aikina L. Tamulevi?ius.
Po Pirmojo pasaulinio karo, per kur? P. Neveravi?iaus k?rinys buvo sunaikintas, irad?jas, gr??s ? Lietuv? ir apsigyven?s Julin? dvarelyje Pu? kaime, ?m? konstruoti
nauj? mechanizm?, tobulesn? u pirm?j?. Dabar jis buvo varomas ne sukamo rato, o ?taiso, panaaus ? vandens siurbl?, pumpuojamo keturi? vyr?. 1930 m. rugpj??io 5 d. jis gavo Lietuvos valstybin? patent? ir vaiuokl? ?registravo Lietuvos autoklube. Ta?iau paramos ar bent moralinio palaikymo i to meto Kauno ininieri? nesulauk?. Intuityviai suvokdamas savo atradimo vert?, P. Neveravi?ius prad?jo susirain?ti su Anglijos patent? biuru, kuris paad?jo upatentuoti, bet pirma papra? pinig? ir neva paaikinim?. Ir taip ketvert? kart?.
? anuomet? technikos stebukl? bei jo k?r?j? P. Neveravi?i?, bent puse amiaus aplenkus? laik?, visai nety?ia atrado technikos istorija besidomintis iaulikis dizaineris Vilius Puronas, kai jam besirausiant archyvuose ? rankas pateko atuonrat?s vaiuokl?s patentavimo istorija, kuri jau buvo bebaigiama umirti. Ta?iau moni? pasakojimuose dar tebepleveno ?sp?diai, kaip j? P. Neveravi?ius iauliuose demonstravo savo vaiuokl?. Anot V. Purono, tai ?vyko 1910 met? kovo 26 d. Konstruktorius, s?d?damas ant platformos prie stalelio, g?r? arbat?. Taip jis demonstravo mechanizmo stabilum?.
L. Tamulevi?ius, vos suinoj?s apie emie?io iradimus, ryosi sumeistrauti tre?i?j? atuonra?io model?, o taip pat sugr?inti jau umirt? Nemak?i? bajoro P. Neveravi?iaus lov?, muziejuje iam irad?jui paskirdamas atskir? ekspozicij?.
Visk? dariau gana tiksliai, laikydamasis br?ini? ir patobulinau tik tas detales, kurias, kaip galima sp?ti i ilikusios mediagos, keisti ketino ir pats P. Neveravi?ius. Jis ketino prie vaiuokl?s priderinti garo varikl?, o a pritvirtinau priekarin? Deutz firmos j?gos agregat?. Per miestelio vent? mano atuonratis nors ir garsiai puk?jo, bet vaiavo.

Atuonra?io draugija

Prie trejet? met? L. Tamulevi?ius Nemak?iuose atk?r? Atuonra?io draugij?, ? kuri? susib?r? savo krato istorijai, kult?rai, tradicijoms neabejingi vietos gyventojai, stambesnieji ?kininkai, tokie kaip Alvydas Mielinis, Darius Mejeris, Alfredas Bardauskas, Vytautas Milkintas ir kt. Toki? draugij? 1910 m. buvo ?k?r?s ir P. Neveravi?ius, tik?damasis prad?ti serijin? atuonra?io gamyb?, mat 1907 met? spalio m?nes? jis buvo gav?s Rusijos imperijos herbu paym?t? patent? Nr. 12458, o netrukus ? ? Nemak?i? bajoro iradim? atkreip? d?mes? ir rus? ininierius Engelmejeris, apie tai informuodamas Peterburgo Lebenceno fabrikus. Suinoj? apie P. Neveravi?iaus iradim?, ikart susidom?jo ir Vokietijos pramonininkai, kurie u j? irad?jui pasi?l? tiesiog milinik? sum? 150 t?kst. aukso rubli?. Bet P. Neveravi?ius atsisak? pinig? ir patento nepardav?.
L. Tamulevi?iaus atkurta Atuonra?io draugija pirmiausiai pasir?pino nepelnytai umirto P. Neveravi?iaus atminimo sugr?inimu: sutvark? jo kap? Nemak?i? kapin?se, pastat? paminkl? jo buvusio dvaro vietoje Pu? kaime. Leonas vyl?si surasti garbingojo emai?io palikuoni?, bet kol kas tai jam nepavyko. Vieno si?lelio gal? buvo beu?iuopi?s Anglijoje, bet kol kas niekas neatsiliep?.

Kalv?

?sp?dinga ir Tamulevi?i? sodyboje atkurta senovin? kalv? su originaliomis, tebeveikian?iomis imtamet?mis dumpl?mis. M. Tamulevi?ien? aikina, jog net kalvio idin? s?nus i kakur parsigaben?s, kurio plytos padarytos i molio ir iaud?: Pirmiausiai Levuks j? senoje vietoje iard?, visk? kruop?iai susiym?jo, o ?ia parsive?s pastat?.
?ia pat galima ivysti ir milinik? keptuv?, galin?i? ikepti kiauinien?s ikart 50-?iai burn?, ir emaitikai ?irvom vadinam? blynin?. Muziejuje galima susipainti
su batsiuvio, siuv?jo, aud?jos ir kt. darbo ?rankiais.
Kiek toks pom?gis L. Tamulevi?iui atsieina? Sako, geriau n? neklauskit: Atuonrat? meistravau pardav?s savo motocikl?. O skai?iuoti ilaidas bijau, nes gali pa?iam pasidaryti silpna.
Bet tokie jau tie emai?iai juk prie 100 met? P. Neveravi?ius net 150 t?kst. auksini? atsisak?.

Komentarų nėra