Tegul praeitis būna mūsų ateities mokytoja

[1]„Karių kapai – geriausias pamokslas apie būtinybę saugoti taiką, o laikui bėgant jų – taikos skelbėjų – reikšmė darosi vis aiškesnė“, – yra pasakęs Albertas Schweitzeris. Ir tikrai, kapai, istorinė vieta, verta kiekvieno pagarbos ir dėmesio.
Dar dirbdama rajono Savivaldybėje visada ieškojau galimybių tvarkyti įvairias kapines. Pradėję bendradarbiauti su Vokiečių karių kapų globos tautinės sąjungos įgaliotiniu Lietuvoje atsargos majoru Kazimieru Arlausku, liepos mėnesį užbaigėme tvarkyti antras – Dobilių kaimo Girkalnio seniūnijoje Pirmojo pasaulinio karo vokiečių kapines. Pastatėme tautodailininko Ričardo Ramanausko pagamintą kryžių.
Vokiečių karių kapų globos tautinė sąjunga yra humanitarinė organizacija, ji darbus organizuoja remdamasi Ženevos sutartimi (apie humanitarinę tautų teisę) bei dvišalėmis sutartimis dėl karių kapų priežiūros. Sąjunga šiuo metu globoja daugiau nei 800 karių laidojimo vietų 43-ose  valstybėse. Sutvarkytos Milašaičių ir Dobilių karių kapinės – tai tik maža dalelė darbų, kuriuos reikia atlikti rajone.
Aš, kaip viena iš šios veiklos iniciatorių, šiandien džiaugiuosi atliktu darbu, žmonių nuoširdumu.  Mes esame kaip gerai sustyguota komanda. Ačiū Girkalnio seniūnei Justinai Šaulienei, ūkininkui Nauriui Melėšiui ir Girkalnio seniūnijos vyrams – jie čia buvo svarbiausia jėga. Bendruomeniškumo jausmą išsiugdę Girkalnio, Milašaičių, Palukščio kaimų bendruomenių  pirmininkai Klemensas Šaulys, Romanas Daujotas, Romas Rudžinskas visada randa laiko, galimybių ir noro padėti. Darydamas gerus darbus ir jautiesi gerai. Bent aš esu laiminga. Kai kam atrodo, kad darau tai, ko nereikėtų daryti. Kitas klausia – kodėl? Man patinka daryti ką nors dėl kitų, man įdomi, naudinga visuomeninė veikla, bendrystė, be jos negalima jaustis laimingai. Tai vidinė būsena. Tai man Dievo duotas suvokimas, apsauga, pagalba.

Gražina Pečkaitienė