2019 vasario
18
Pirmadienis

Paieška

    • Sorry, there are no polls available at the moment.
  • Teismas žudikės apeliacijos nepatenkino

    Siųsti Versija spausdinimui

    Albinas STAKAUSKAS

    Prieš keletą mėnesių Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios raseiniškės Linos Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. balandžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo Lina nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą laisvės atėmimu dešimčiai metų, bausmę atliekant pataisos namuose. Byla išties neeilinė, todėl verta sugrįžti į tų įvykių pradžią. Už ką moteriai tokia bausmė?

    Konfliktas tarp Linos ir jos vyro A. Š. įvyko 2010 m. spalio 14 d. apie 20 val. Raseinių mieste esančiame bute. Moteriškė su vyru ne juokais susiginčijo ir susistumdė – abu buvo neblaivūs. Pasak nuteistosios, ji, norėdama apsiginti, atbula ranka sugriebė pirmą papuolusį daiktą. Jos vyras, kuris būdamas girtas yra agresyvus, puolė moterį mušti. Ji įspėjo šį, kad ginsis, tačiau A. Š. toliau ją puolė, suko ranką ir grumtynių metu jiems stumdantis, ji gindamasi nepajuto, kaip įdūrė vyrui. Sužeistasis 2010 m. spalio 14 d. apie 22 val. VšĮ Raseinių ligoninėje mirė.

    Pagal bylos duomenis nustatyta, kad Linai buvo įspirta koja, suduota nemažai smūgių į galvą, jai buvo sukama ranka. Apeliantės nuomone, ji turi atsakyti tik dėl nužudymo peržengiant būtinosios ginties ribas ir jai skirta bausmė per griežta, atsižvelgiant ir į tai, kad nuteistoji turi išlaikyti pilnametę dukrą, kuri nuo vaikystės turi didelių sveikatos problemų dėl regėjimo, todėl negali dirbti bei pati savęs išlaikyti. Teismo posėdyje apeliacine tvarka nuteistoji Lina Š. ir jos gynėjas prašė tenkinti nuteistosios apeliacinį skundą, prokuroras prašė jį atmesti.Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu Lina Š. buvo nuteista pagal Baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą už tai, kad tyčia nužudė savo vyrą A. Š. Nuteistoji apeliaciniame skunde ginčijo nusikalstamos veikos kvalifikaciją. Nurodė, kad A. Š. ją puolė mušti ir ji grumtynių metu jiems stumdantis gindamasi nuo A. Š. puolimo nepajuto, kaip įdūrė jam, dėl to jos veika turėjo būti vertinama pagal BK 28 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias būtinąją gintį ir jos taikymą. Nuteistoji tvirtina, kad tarp jų tuo metu įvyko grumtynės ir būtent tada jai iškilo pavojus, todėl gindamasi įdūrė
    A. Š. Tačiau tokius jos parodymus paneigė specialisto išvada ir eksperto pirmosios instancijos teisme duoti paaiškinimai dėl nukentėjusiojo sužalojimo mechanizmo ir  padarytų žaizdų pobūdžio. Specialisto išvada nustatyta, kad A. Š. buvo padaryta durtinė pjautinė kiauryminė krūtinės ląstos kairės pusės žaizda antrame tarpšonkauliniame tarpe, riboje tarp kaulinės ir kremzlinės šonkaulių dalies, su vidinės krūtinės arterijos pažeidimu. Pagal eksperto A. J. paaiškinimus, duotus pirmosios instancijos teisme, mažai tikėtina, kad grumiantis dviem asmenims būtų padarytas toks sužalojimas, kuris buvo padarytas A. Š. Kitų sužalojimų peiliu nebuvo padaryta nei nuteistajai, nei A. Š., kas grumtynėms su aštriu daiktu nebūdinga. Eksperto teigimu, dūris peiliu A. Š. – tai pašalinės jėgos poveikis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lina apie įvykio metu susidariusią būtinosios ginties situaciją neužsiminė ir savo dukrai, buvusiai tuo metu namuose. Ji tik po įvykio pasakė dukrai, kad kažkur įdūrė tėvui. Esant tokiems nuteistosios parodymams, kurie yra nenuoseklūs ir prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams, kolegija neturėjo pagrindo konstatuoti būtinosios ginties situaciją. Taigi faktinės bylos aplinkybės vis dėlto nepatvirtino būtinosios ginties situacijos, kaip aiškino apeliantė skunde. Pažymėtina, kad šioje situacijoje abu kivirčo subjektai buvo neblaivūs –nuteistajai nustatytas 2,47 promilių girtumas, o nukentėjusiajam – 2,48 promilės, konfliktas tarp nukentėjusiojo ir nuteistosios su pertraukomis tęsėsi ne vieną valandą ir, kaip nustatyta byloje pagal pačios nuteistosios, liudytojų S. Š., I. K. ir J. K. parodymus, tai buvo įprasta, niekuo neišsiskirianti kasdieninė situacija bei tokio gyvenimo būdo pasekmė. Pati nuteistoji Lina Š. pripažino, kad ji su vyru išgerdavo ir tarp jų girtų konfliktai kildavo nuolat. Tai patvirtino ir jų dukra S. Š. Pagal S. Š. parodymus, jos tėvai, būdami išgėrę, konfliktuodavo. Ji matydavo, kaip tėvas mušdavo motiną ir atvirkščiai. Liudytojos I. K. ir J. K. taip pat iš esmės patvirtino, kad Lina Š. ir A. Š. girtaudavo, o išgėrę buvo agresyvūs, linkę konfliktuoti, muštis. Pagal J. K. parodymus, ji yra mačiusi tiek nuteistąją, tiek ir A. Š. sumuštą. Be to, jos teigimu, agresyvesnė jai pasirodė Lina, nes kai prisigerdavo, pradėdavo šūkauti, varydavo iš namų ir A. Š., ir dukrą. Taigi visa tai leidžia daryti išvadą, kad tai buvo dviejų apsvaigusių nuo alkoholio asmenų eilinis abipusis konfliktas, kurį išprovokavo nukentėjusysis, o ne pavojingas kėsinimasis. Būtent tai, kolegijos nuomone, ir buvo pagrindinė priežastis, kad ji ne dėl pavojaus jos gyvybei ar sveikatai,
    ar streso, bet dėl savo charakterio savybių, būdama neblaivi, reagavo į neblaivaus A. Š. nederamą elgesį jam suduodama tuo, kas pasitaikė po ranka, šiuo atveju peiliu. Bylos aplinkybės rodo tarp nuteistosios ir A. Š. buvus tarpusavio konfliktą, kurio pobūdis, nepaisant to, kad pirmasis puolė nukentėjusysis, nerodo buvus būtinosios ginties situacijos. Nesant būtinosios ginties situacijos, negalimas ir jos ribų peržengimas. Vertinant, ar Lina veikė esant būtinosios ginties situacijai, taip pat neturi reikšmės ir apeliaciniame skunde jos nurodyti argumentai apie anksčiau buvusį agresyvų nuteistojo elgesį. Tai, kad asmuo dėl savo charakterio savybių gali būti vertinamas kaip pavojingas, dar nesudaro situacijos, kurioje galima būtinoji gintis.

    Nuteistoji teigia nenorėjusi vyro nužudyti. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nusikaltimas padarytas tyčia, nors ir netiesiogiai. Tai reiškia, jog jį darydama Lina suvokė savo nusikalstamos veikos pavojingą pobūdį, numatė, kad dėl jos veikimo gali atsirasti Baudžiamajame kodekse numatyti padariniai, ir, nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti.

    Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutarė nuteistosios Linos Š. apeliacinį skundą atmesti.

    Komentarų nėra