[1]Žemaitija – išskirtinis Lietuvos etnografinis regionas jau vien d?l to, kad visada juokais ar rimtai tur?jo pretenzij? atsiskirti nuo Lietuvos ir ?kurti savo valstyb?. Žemai?iai net turi neoficialius žemaitiškus pasus, savo tarme kuria poezij?, himnus, rašo knygas. O juk 2019-ieji – Žemaitijos metai, nes b?tent šiemet sukanka 800 met? nuo pirmojo Žemaitijos pamin?jimo.
Ankstyv?, šilt? ir saul?t? vasaros ryt? gausus b?rys girkalniški? išvyko aplankyti šio savo istorija garsaus Žemaitijos krašto. Pakeliui laiko skyr?me ir Raseini? kraštui – trumpam sustojome Nemakš?i? miestelyje, daugelis keliautoj? nebuvo mat? Nemakš?i? Lurdo grotos, kuri pastatyta 2008 m. Lietuvoje Lurd? statymas, papro?i? puosel?jimas ir specifini? apeig? atlikimas prad?tas maždaug 1898 m. Palangoje, v?liau Lurdai išplito, ypa? Žemaitijoje. Tai sakraliniai statiniai, paprastai pastatomi šv?. Mergel?s Marijos apsireiškimo vietose arba ši? apsireiškim? jubiliej? progomis. Apži?r?jome šiuolaikin?s architekt?ros Šv. Trejyb?s bažny?i?, grož?jom?s gražiai tvarkomu miesteliu. Kiek pavažiav? sustojome Kryžkalnyje prie naujai pastatyto memorialo Lietuvos partizanams, susikaup?me kelet? minu?i? kiekvienas savo mintyse. Keliaudami toliau grož?jom?s Žemaitijos krašto kalvomis, miškais, apži?r?jome Kaltin?n?, Varni? miesteli? apylinkes. Jau išvykdami iš Girkalnio žinojome, kad tyliai pravažiuoti nepastebint Raini? koply?ios, kalini? kankinimo vietos miškelyje, b?t? nes?žininga. Atgim? pasakoti prisiminimai apie žiaurius budeli? darbus, žudant kalinius vien už tai, kad jie myl?jo savo krašt?, myl?jo Lietuv?, jos žmones ir tik?jo, kad anks?iau ar v?liau j? artimieji, draugai gyvens laisvoje Lietuvoje. Raini? miškelis tyliai saugo 75 kalini? palaikus. Ilga susikaupimo minut?, s?ri netekties ašara, atminimo žvakut? – tai maža pad?ka už tai, kad šie žmon?s kovojo ir turime šiandienos Lietuv?.
Kelion? po Telšius prad?jome „Alkoje“ – gausiausi? istorij? apie Žemaitij? sukaupusiame muziejuje. Per ekskursij? sužinojome apie Telši? krašto archeologin? ir istorin? praeit?, pamat?me daug ret? eksponat?. Gaila, kad tr?ko laiko sužinoti ir pamatyti dar daugiau. D?kodami gidei Aidai prižad?jome, kad ? muziej? dar tikrai sugr?šime.
V?liau m?s? lauk? susitikimas „Džiugo“ s?rio namuose. Degustacijos metu ragavome 48, 36, 24, 18 ir 12 m?nesi? brandint? kiet?j? s?ri? „Džiugas“, ieškojome išskirtini? derini? su ?vairiausiais pagardais: medumi, riešutais, vynuog?mis, kriauš?mis, obuoliais, džemu. Vis? valand? gid? Darija žav?jo ?domiu pasakojimu apie gaminam? s?r?, jo atsiradimo istorij?, ateities perspektyvas, nes juk „Džiugo“ s?ris garsina Žemaitij? ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Kaip tik jam ir skirta skulpt?ra, kurioje ?sitais?s auksinis peliukas. Mažuoju piršteliu patrynus jo nosyt?, galima tik?tis tikro stebuklo. Nurim? ir susikaup? klaus?m?s gražios, ausiai malonios žemaitiškos kalbos apie s?rio „Džiugas“ gyvavimo keli?.
Maloniai jausdami burnoje valgyto s?rio skon?, toliau keliavome po Telši? miest?. Mus lyd?jo puiki turizmo agent?ros gid? R?ta. Aplank?me skulpt?r? „Meškos p?da“ ir sužinojome, kad ?d?j?s rank? ? meškut?s leten? gali tapti stiprus ir tvirtas. Tryn?me medali? „Žydukai“ nosis tik?dami, kad pastor?s pinigin?s ir b?sime išmintingesni, apži?r?jome skulpt?r? „Žemaitijos gaublys“. Gaublyje pavaizduotos Žemaitijos vietov?s atitinka real? žem?lap?, o Telšiai, kaip ir Roma, stovi ant septyni? kalv?. Atsp?kite, kas laiko „Žemaitijos gaubl?? Ogi keturios meškos! Gid? papasakojo, kad b?tent telšiškio Zigmanto Goštauto pastangomis išliko lietuvi? skalik? veisl?. Jo garbei pastatyta skulpt?ra „Lietuvi? skalikas“. Aplank?me Rotuš?s šulin?. Jo kampuose ?sitaisiusios keturios meškos, kurioms iš burn? b?ga geriamasis vanduo. Toliau keliavome prie Turgaus aikšt?je besipuikuojan?io miesto laikrodžio, kurio viršuje budi legendinis Žemaitijos totemas – Žemaitijos meška. Ant skulpt?ros „Pakyla“ kas nor?jo band? r?žti kalbas, nes pakyla kvie?ia b?ti pilietiškam, aktyviam. Susipažinome su žaidimu-skulpt?ra „Pažink Žemaitijos sostin?“. Eidami Respublikos gatve, apži?r?jome Didži?j? Žemai?i? sien?, kurios plokšt?se ?rašyti svarb?s Žemai?i? krašto ?vykiai, nes ir apie juos mums labai ?domiai papasakojo gid?. Šioje gatv?je mus dar sveikino skulpt?ra „Žemaitijos legendos“. Paminklas vaizduoja mešk? – Žemaitijos motin?, ant savo nugaros nešan?i? ne tik meškiukus, bet ir žemaitukus. Skulpt?ra primena vis dar liaudyje gyvas legendas apie meškas, pad?jusias žemai?iams auginti ir aukl?ti vaikus.
Katedros aikšt?je skait?me rank? ženklus grindinyje, dom?jom?s miesto maketu akliesiems, džiaug?m?s fontano ?iurlenimu. At?j? prie Telši? Šv. Antano Paduvie?io katedros g?r?jom?s jos reljefin?mis durimis. Paskui nusileidome ? tyla apgaubt? kript?. Sustoj? prie skulpt?ros „Septynios miesto kalvos“, žav?jom?s popietiniu miesto ir Mas?io ežero peizažu.
Pažint? su Telši? kraštu baig?me nuvyk? prie Germanto ežero, kur stabtel?jome aptarti prab?gusios dienos ?sp?džius ir atsikv?pti; s?dome bendros vakarien?s, braid?me ežero pakrante, maud?m?s šiltame ežere.
„Koks gražus mažytis m?s? kraštas…“ D?kui entuziastingoms gid?ms Aidai, Darijai, R?tai, parodžiusioms mums diding?j? Samogitia – taip Žemaitija buvo vadinama lotyniškuose ir vokiškuose šaltiniuose nuo XV a. A?i? m?s? kompanijos gidui, tikram žemai?iui, kilusiam iš Telši?, Ram?nui už kelion?s koordinavim?, gražius prisiminimus žemaitiška tarme. Kelion?s organizatoriai nuoširdžiai d?koja vairuotojui Arvydui už kantryb?, o keliautojams – už rast? laik? keliauti kartu.
Keliautoj? nuomon? vieninga – pažintin?s kelion?s – puiki priemon? susipažinti su nepažintomis Lietuvos vietov?mis, išsikalb?ti su draugu, kaimynu, pajusti kelion?s bendryst?. Liaudies išmintis sako: „Jei žemaitis užsispirs – ir ? debes? ?spirs.“ Kad ir kas kaip, kad ir kas k? bekalb?t? – kelion?s vienija, jungia ir daro bendruomen? stipresn?. Maloniai nuvarg?, daug pamat? vakare pasiek?me Girkaln?. Pasidžiaug?me, kad gyvename gražiame pasaulio kampelyje.
Iki kit? išvyk?, brangieji. O j? tikrai dar bus!
Klemensas Šaulys,
Girkalnio kaim? bendruomen?s pirmininkas