T?vynei

Versija spausdinimui

Saulius Rimeikis

Tu man esi brangesn? u ryto aur?,
U iburius nakties tamsos gl?dumoje,
Nes man vienintel? ita venta emel?,
Kurios niekaip ikeisti ? niek? negaliu.

A niekad neikeisiu ? uj?r?,
Ir svetim? dangaus platyb?.
Gardesnio k?snio galiu atsisakyt.
Gyventi ir numirt noriu savoj T?vyn?j,
Savojoj em?j, ber? lamesy.

?ia mano em?, viekeliai ir up?s.
Tik reikia b?t geruoju mogumi.
Ir kas per vienas nori princu uj?rio pab?ti
Arba princese svetimalio gl?by?

Tik vien? a turiu T?vyn?,
Vienintel? pasauly,
Kitos nenoriu net matyt,
Man kraujyje ?augus,
Teka mano gyslomis.
Savo krato moni?, draug? b?ry…

Komentarų nėra