TIK MŪSŲ NEBEBUS

Siųsti Versija spausdinimui

Irena PUTVINSKAITĖ

Po šimto metų
Tekės vis dar saulė.
Vyturio giesmė
Bus tikra. Ne apgaulė.

Pievos žydės
Tais pačiais žiedais.
Širdys virpės
Neišsakytais jausmais.

Bus ir kančios,
Ir vilties. Po truputį.
Glaus Mama prie širdies
Kūdikėlį mažutį.

Pavasariais sės.
Rudeniais pjaus.
Tarsi už nieką
Likimas nebaus.

Mylės ir kentės.
Neapkęs mirtinai.
Vaikystėj sapnuosis
Gražūs sapnai.

Bus dar ir keršto.
Pavydas bujos.
Dėl meilės žudysis.
Aukosis dėl jos.

Žemė ta pati.
Tie patys žmonės.
Tikrai tie patys:
Atpildas. Ir malonės.

Po šimto metų
Juk niekas nepražus.
Tekės vis dar saulė,
Tik mūsų jau nebebus…

Komentarų nėra