[1]2013 m. pasaulyje pasirod? vienas svarbiausi? bažny?ios dokument? – popiežiaus Pranciškaus enciklika „Lumen fidei“ (Tik?jimo šviesa), skirta dvasininkams ir visiems ? Krist? tikintiems pasaulie?iams. Šiame dokumente kalbama apie Kristaus atnešt? tik?jimo švies?, kuri? bažny?ia pavadino didžia dovana. Enciklikoje kalbama apie krikš?ioniško tik?jimo pilnatv?, nušvie?iamas bažny?ios vaidmuo krikš?ionio širdyje, atveriant tik?jimo gali? ir g?r?. Dokumente ryškiai pabr?žiamos s?sajos tarp tik?jimo, tiesos ir meil?s. Giliai iškeliamas tik?jimo vaidmuo šeimoje, vaik? aukl?jimas tik?jimo dvasioje.
Popiežiaus Pranciškaus enciklikos humanistin?s id?jos ir mintys ypa? aktualios tikin?i?j? ir pasaulie?i? bendruomen?je belaukiant Švento T?vo Lietuvoje.
? esminius enciklikoje paliestus klausimus sutiko atsakyti Ariogalos Šv. arkangelo Mykolo parapijos kunigas Gintautas Jankauskas.
– Dažnai mokslo visuomen?je girdimas klausimas, ar tik?jimas suderinamas su ieškojimu?
– Taip, naujaisiais laikais tik?jimo šviesa imta laikyti apgaulinga, ji trukdo žmogui žengti pažinimo keliu. Buvo teigiama: jei nori sielos ramyb?s ir laim?s – tik?k, trokšti pažinti ties? – tirk. Buvo norima ?tikinti, kad tik?jimas – tai šviesos iliuzija, trukdanti laisviems žmon?ms žengti ? ateit?. Buvo ieškoma tik?jimo erdv?s, kur žmogus neranda tikrumo, tiesos. Pamažu paaišk?jo, kad proto šviesa negali apšviesti ateities ir neišlaisvina žmogaus iš nežinomyb?s baim?s. Kai tr?ksta tik?jimo šviesos, nebe?manoma atskirti g?rio nuo blogio.
– Tik?jimo šviesa geba apšviesti vis? žmogaus egzistencij?. Gerb. Kunige Gintautai, ar tod?l j? reik?jo atrasti iš naujo?
– Tokia stipri šviesa negali kilti pati iš sav?s, ji turi ateiti iš Dievo. Tik?jimas gimsta mums susitinkant su Dievu, išreiškian?iu mums meil?, ? kuri? galime atsiremti kurdami savo gyvenim?. Suprantame, kad ši meil? – didžiulis pilnatv?s pažadas bei atveria žvilgsn? ? ateit?. Ši meil? yra J?zaus gyvenimo atminimo šviesa, meil?, geb?jusi ?veikti mirt?. Tik?jimas, darantis gyvenim? did? bei pilnatvišk? ir kreipiantis ? Krist? ir jo malon?s gali?, ?kv?pdavo pirm?j? krikš?ioni? misij?. Krikš?ionims Kristus leisdavo išvysti švies?, pagimdydavo naujam gyvenimui, dovanodavo švies? poži?r? ? egzistencij?. Tik?jimui suspind?ti žmogaus patirtyje leido Vatikano II Susirinkimas apie tik?jim?. Krikš?ioniškos egzistencijos j?ga yra tik?jimo meil? ir viltis, stiprinanti bendryst? su Dievu.
– Aukš?iausias Kristaus meil?s patikimumo ?rodymas yra jo mirtis d?l žmogaus. Ar evangelistai kryžiaus valand? laik? tik?jimo virš?ne?
– Taip, juk t? valand? suspind?jo visa Dievo meil?s didyb? ir platyb?. J?zaus mirtis sustiprina tik?jim?, jis suspindi akinama šviesa, atskleisdamas J?zaus begalin? meil? mums, kad mus išgelb?t?. Ta?iau visišk? Dievo meil?s patikimum? Kristaus mirtis atveria jo prisik?limo šviesoje. „O jei Kristus nebuvo prikeltas, tai m?s? tik?jimas tuš?ias“, – teigia šv. Paulius. Jei T?vo meil? neb?t? prik?lusi J?zaus iš numirusi?, jei neb?t? ?stengusi jo k?nui gr?žinti gyvyb?s, tada ji visiškai neb?t? patikima meil?, gebanti apšviesti mirties tams?. J?zus tik b?damas Dievo S?nus gal?jo ?veikti mirt? ir leisti gyvybei pilnatviškai suspind?ti.
– Popiežius Pranciškus pažymi, kad m?s? kult?ra prarado Dievo konkretaus artumo, jo veikimo pasaulyje suvokim?. Ar galima manyti, kad Dievas yra tik anapus, kitoje tikrov?s plotm?je?
– Tokio teiginio priimti negalime. Jeigu taip b?t?, Dievas negeb?t? veikti pasaulyje, jo meil? neb?t? tikrai galinga, reali, neb?t? tikra meil?. Tada neb?t? jokio skirtumo – tikime ja ar ne. Bet krikš?ionys išpaž?sta konkre?i? ir galing? istorijoje veikian?i? Dievo meil?, kuri apreikšta Kristaus kan?ia, mirtimi ir prisik?limu. Popiežius Pranciškus kalb?jo: „Tikint, Kristus yra ne tik tas, ? kur? tikime, didysis Dievo meil?s apreiškimas, bet ir tas, su kuriuo vienijam?s, kad gal?tume tik?ti.“ Šv. Jonas nurodo asmeninio ryšio su J?zumi svarb? m?s? tik?jimui. „Tikime ? J?z?, kai asmeniškai ?sileidžiame j? ? savo gyvenim? ir save jam patikime pritardami meile ir sekdami jo p?domis. Kad gal?tume j? pažinti, priimti ir juo sekti, Dievo S?nus prisi?m? m?s? k?n? bei reg?jo T?v? ir kaip žmogus keliaudamas laiku.“
– Tikintysis gauna tik?jimo dovan?, kuria remiasi žmogaus gyvenimas. Kyla diskusijos d?l išganymo tik?jimu. Kokia šios minties esm??
– Išganymo per tik?jim? esm? yra pripažinti Dievo dovanos pirmenyb?. Šv. Paulius šitai apibendrino taip: „J?s esate išgelb?ti malone per tik?jim?, ir ne iš sav?s, bet tai yra Dievo dovana.“ Jis atmeta nuostat? to, kuris Dievo akivaizdoje nori pasiteisinti savo darbais. Asmuo net vykdydamas ?statymus, net darydamas gerus darbus, pats save laiko centru ir nepripaž?sta, kad g?rio ištaka yra Dievas. Kas taip elgiasi, kas trokšta pats b?ti savo teisumo šaltiniu, patiria, jog tas šaltinis greitai išsenka, ir atsiranda, kad jis net nepaj?gia ištikimai laikytis ?statymo. Toks žmogus izoliuodamasis nuo Dievo savo gyvenim? daro tuš?iu, o darbus bevaisiais. Šv. Augustinas ?taigiai taip išreiškia: „Nuo to, kuris tave suk?r?, neatitolk net gr?ždamasis ? save.“
Naujoji tik?jimo logika remiasi Kristumi. Kristus nuženg? ? Žem? ir prisik?l? iš numirusi?. Tapdamas žmogumi ir prisikeldamas Dievo S?nus apr?p? vis? žmogaus keli? ir per švent?j? Dvasi? gyvena m?s? širdyse… Tik?jimas žino, kad Dievas prie m?s? visiškai priart?jo, kad Kristus mums duotas kaip didžiul? dovana, kei?ianti mus iš vidaus, gyvenanti mumyse ir taip dovanojanti mums švies?, kuri apšvie?ia gyvenimo pradži? ir pabaig?, vis? žmogaus keli?.
– Žmogui reikia pažinimo, reikia tiesos, nes be jos neturi atramos, nežengia pirmyn. Ar galimas tik?jimas be tiesos?
–Tik?jimas be tiesos lieka gražia pasaka, m?s? laim?s troškimo projekcija. Tik?jimas be tiesos nesuteikia m?s? žingsniams saugumo. Popiežius Pranciškus pažymi, kad šiuolaikin?je kult?roje linkstama ties? pripažinti tik technologijos srityje: „Tiesa tai, k? žmogus sugeba sukonstruoti ir išmatuoti savo mokslu, nes tai daro gyvenim? lengvesn? ir patogesn?. Šiandien atrodo tai vienintel? patikima tiesa, kuria galima pasidalyti su kitais, kuri? galima aptarti ir bendrai priimti. Kita vertus, yra individo ties?, kurios autentiškos atžvilgiu to, k? kiekvienas galvoja viduje. Jos negali tarnauti bendram g?riui.“
? didži?j? ties?, paaiškinan?i? asmeninio ir visuomeninio gyvenimo visum?, žvelgiame ?tariai. Didžiosios totalitarin?s pra?jusio amžiaus sistemos tiesos primeta savo pasaul?ži?r?, kad sugniuždyt? konkre?i? individo istorij?. Klausimas d?l Dievo lieka nebe?domus, stengiamasi pertraukti religijos s?saj? su tiesa.
– Meil? šiandien laikoma patirtimi, susijusia su nepastoviais jausmais, o ne su tiesa. Šiuolaikiniam žmogui juk netur?t? atrodyti, kad meil?s klausimas neturi nieko bendra su tiesa?
– Iš tikr?j? meil?s negalima susiaurinti iki ateinan?io ir praeinan?io jausmo. Meil? trokšta vienyb?s su mylimu žmogumi. Per tai paaišk?ja, kokia prasme meilei reikia tiesos. Tik remdamasi tiesa meil? gali gyvuoti laiko t?km?je ir likti nepajudinama. Netur?dama s?saj? su tiesa meil? pavaldi jausmams ir neatlaiko laiko išbandymo. O tikroji meil?, priešingai, suvienija visus m?s? asmens elementus ir tampa nauja šviesa pakeliui ? did? ir pilnatvišk? gyvenim?.
Meilei reikia tiesos, o tiesai – meil?s. Meil?s ir tiesos negalima vienos nuo kitos atsieti. Be meil?s tiesa tampa šalta, beasmen? ir slegianti konkret? žmogaus gyvenim?. Tiesa, kurios ieškome ir kuri m?s? žingsniams suteikia prasm?, mus apšvie?ia tada, kai esame palytimi meil?s. Kas myli, tas suvokia, kad meil? yra tiesos patyrimas, ji pati atveria m?s? akis, jog vienyb?je su mylimu žmogumi naujai reg?tume vis? tikrov?. Biblijoje tiesa, meil?, ištikimyb? neperskiriamos.
– Tik?jimo ? J?z? šviesa apšvie?ia vis? Dievo ieškan?i? keli?. Kaip apibr?žti religingo žmogaus keli??
– Religingo žmogaus kelias eina per išpažinim? vieno Dievo, kuris juo r?pinasi ir kur? surasti n?ra ne?manoma. Religingas žmogus stengiasi atpažinti Dievo ženklus kasdienin?je savo gyvenimo patirtyje, met? laik? cikle, Žem?s vaisingume ir visame kosmoso jud?jime. Dievas yra kupinas šviesos ir gali b?ti surastas t?, kurie nuoširdžiai jo ieško. Tokio ieškojimo ?vaizdis yra išmin?iai, žvaigžd?s, atvedusios ? Betliej?. Jiems Dievo šviesa pasirod? kaip kelias, kaip žvaigžd?, vedanti atradim? keliu. Religingas žmogus yra pakeliui ir turi b?ti pasireng?s vedamas išeiti iš sav?s, kad surast? Diev?, kuris visada kelia nuostab?.
Kadangi tik?jimas reiškiasi kaip kelias, jis svarbus ir t? žmoni?, kurie, nors ir netiki, mielai tik?t? ir nepaliaujamai ieško. Jeigu jie nuoširdžiai atsiveria meilei ir leidžiasi ? keli? su šviesa, kuri? paj?gia suvokti, to patys nežinodami jau yra pakeliui ? tik?jim?. Jie stengiasi elgtis taip, tarsi Dievas b?t?, – kartais tod?l, jog supranta jo svarb? ieškant patikim? bendro gyvenimo gairi?, arba tod?l, kad tamsoje ilgisi šviesos, arba taip pat tod?l, kad pastebi, koks didis ir gražus yra gyvenimas, ir nujau?ia, jog Dievo buvimas padaryt? dar didingesn?. Kas leidžiasi ? keli? daryti gera, jau artinasi prie Dievo ir Dievas jam padeda, nes dieviškosios šviesos dinamikai b?dinga apšviesti m?s? akis, kai žengiame meil?s pilnatv?s link.
– Bažny?ia per sakrament?, krikšt?, atminties turin? perduoda šeimoms ir j? vaikams s?sajas tarp tik?jimo, sakrament?, krikšto. Ar tai reikia laikyti nuostabia bendryste su Dievu?
– Bažny?ioje perteikiamos gyvosios tradicijos, perduodama naujoji šviesa, kylanti iš susitikimo su gyvuoju Dievu. Ta šviesa palie?ia žmogaus vid?, šird?, kartu ?traukia jo proto vali? bei jausmus ir atveria bendrystei su Dievu. Šiai pilnatvei perteikti skirta ypatinga priemon?, apr?pianti vis? žmog? – jo k?n? ir dvasi?, vidujyb? ir santykius. Ši priemon? – tai sakramentai, šven?iami bažny?ios liturgijoje. Sakramentais perteikiama ?sik?nijusi atmintis.
Tik?jimas pirmiausia perduodamas per Krikšt?. Šv. Paulius sako: „Krikštu mes esame kartu su juo palaidoti mirtyje, kad kaip J?zus buvo prikeltas T?vo šlovinga galia, taip ir mes prad?tume gyventi atnaujint? gyvenim?.“ Krikštas mums primena, kad tik?jimas yra ne atskiro individo darbas, bet turi b?ti gaunamas ?žengiant ? Dievo dovan?, perduodan?i? bažnytin? bendryst?. Dievas dovanoja pakrikštytajam nauj? Dievo vaiko tapatyb?. Krikšto sakrament? vis daugiau priima suaugusi?j?, jis šiandien yra svarbus evangelizacijai.
K?dikis negeba laisvu aktu priimti tik?jimo, dar negali jis pats išpažinti, tod?l jo vardu tik?jim? išpaž?sta jo t?vai ir krikštat?viai. Pasak šv. Augustino, t?vai pašaukti ne tik vaikams duoti gyvyb?, bet ir atnešti juos pas Diev?, kad per Krikšt? atgimt? kaip Dievo vaikai ir gaut? tik?jimo dovan?. Taip jiems kartu su gyvybe suteikiama pamatin? egzistencijos kryptis ir laiduojama gera ateitis. V?liau ta kryptis per Sutvirtinimo sakrament? sustiprinama šventosios Dvasios antspaudu.
– Tik?jimo sakramentin?s prigimties iškiliausia apraiška yra Eucharistija. Kas jungia tik?jimo išpažinim? ir Eucharistij??
– Eucharistija yra brangus tik?jimo maistas, susitikimas su Kristumi. Eucharistijoje susieina abi ašys, kuriomis žengia tik?jimas. Pirmoji ašis – istorijos: Eucharistija yra atminimo aktas, sl?pinio sudabartinimas, kai prisik?limo ?vykis pasirodo gebantis atverti ateit?, suvokti galutin? pilnatv?. Antra, ?ia taip pat aptinkame aš?, vedan?i? iš regimojo pasaulio ? nerigimyb?. Eucharistijoje išmokstame reg?ti tikrov?s gelm?. Duona ir vynas perkei?iami ? k?n? ir krauj? Kristaus, kuris sudabartinamas savo velykiniame kelyje pas T?v?: šis jud?jimas mus k?nu ir siela ?traukia ? visos k?rinijos jud?jim? Dievo pilnatv?s link.
Šv?sdama sakramentus Bažny?ia perduoda savo atmint? pirmiausia per tik?jimo išpažinim?. Tik?jimo išpažinimas vis? gyvenim? ?traukia ? keli? link visiškos bendryst?s su gyvuoju Dievu. Eucharistijai b?dingas kristologinis išpažinimas: išvardijami J?zaus gyvenimo sl?piniai iki jo mirties, prisik?limas ir ?žengimas ? dang? bei jo stebuklingo sugr?žimo l?kestis. Visos tiesos, kuriomis tikima, kalba apie nauj? gyvenim?, tikint sl?piniu kaip apie bendryst?s su gyvuoju Dievu keli?.
– Bažny?ios vienyb? laike ir erdv?je susijusi su tik?jimo vienybe: „Vienas k?nas ir viena Dvasia, vienas tik?jimas.“ Ar galima vienyb? laikantis tos pa?ios tiesos?
– Šiandien galima ?sivaizduoti žmoni? vienyb?, besireiškian?i? bendromis pastangomis, abipusiu geranoriškumu, dalijimusi tuo pa?iu likimu, bendro tikslo siekimu. Sunku ?sivaizduoti vienyb? laikantis tos pa?ios tiesos, ta?iau bendr? poži?r? galima tur?ti mylint. Tikroji meil? pagal dieviškos meil?s mat? reikalauja tiesos, o bendros tiesos – Kristaus reg?jimas – teikia jai gilumo ir tvirtumo. Tai didysis tik?jimo džiaugsmas: vieningas reg?jimas viename k?ne ir vienoje Dvasioje. Šv. Leonas Didysis yra pareišk?s: „Jei tik?jimas ne vienas, jis n?ra tik?jimas.“ Tik?jimas yra vienas d?l pažinto bei išpaž?stamo Dievo vienyb?s. Tik?jimas, be to, yra vienas, nes krypsta ? vien? viešpat?, ? J?zaus gyvenim?, jo konkre?i? istorij?, kuria jis su mumis dalijasi. Šv. Ireniejus patvirtina, kad tik?jimas yra vienintelis, nes visada eina per konkret? ?sik?nijimo tašk?, niekada nepranokdamas Kristaus k?no istorijos d?l to, kai per tai Dievas panoro save tobulai apreikšti. Galiausiai tik?jimas yra vienintelis, nes juo dalijasi visa Bažny?ia, kai yra vienas k?nas – viena Dvasia. Išpažindami t? pat? tik?jim? remiam?s ta pa?ia uola, esame perkei?iami tos pa?ios meil?s Dvasios, skleidžiame t? pa?i? vien? švies? ir vienodai žvelgiame ? tikrov?. Kadangi tik?jimo vienyb? yra Bažny?ios vienyb?, tai k? nors iš tik?jimo atimti reiškia atimti tai iš bendryst?s tiesos. Tik?jimo vienyb? prilygsta gyvo organizmo vienybei. Taip tik?jimas prieš akis iškyla kaip visuotinis, katalikiškas, nes švyti vis labiau, kad apšviest? vis? kosmos?, vis? istorij?.
– Tik?jimas atskleidžia, kokie tvirti saitai gali sieti žmones, kai tarp j? yra Dievas. Kaip atsispindi tik?jimo kuriamas g?ris visuomen?je?
– Tik?jimas žadina ne tik tikin?iojo vidin? tvirtum?, tvirt? ?sitikinim?, bet apšvie?ia ir žmoni? santykius, kurie gimsta iš meil?s ir vadovaujasi Dievo meil?s dinamika. D?l s?sajos su meile tik?jimo šviesa tarnauja teisingumui, teisei, taikai. Tik?jimas gimsta iš susitikimo su Dievo meile, kurioje atsiskleidžia m?s? gyvenimo prasm? ir gerumas; gyvenimas apšvie?iamas tiek, kiek ?žengia ? tos meil?s atvert? supratim?, nes tampa keliu bei praktika meil?s pilnatv?s link. Tik?jimo šviesa brangina žmogišk?j? santyki? turtus, kad jie geba išlikti ir praturtinti gyvenim?. Be patikimos meil?s žmoni? niekas nevienyt?. J? vienyb? tada reik?t? suvokti kaip gr?st? naudingumu, interes? sutapimu ar baime, bet ne bendro gyvenimo gerumu ir džiaugsmu d?l vienas kito artumo. Taip, tik?jimas yra g?ris visiems, bendrasis g?ris; jo šviesa apšvie?ia ne tik Bažny?i?, bet ir padeda taip statydinti m?s? visuomenes, kad jos gal?t? žengti ? ateit? kupinos vilties.
– Šeimoje tik?jimas lydi visais amžiaus tarpsniais, pradedant nuo vaikyst?s. Gerb. Kunige Gintautai, kokias J?s matote s?sajas tarp tik?jimo, šeimos, meil?s?
– Galvoje pirmiausia reikia tur?ti tvar? santuokin? vyro ir moters ryš?. Popiežius Pranciškus pažymi, kad jis gimsta iš meil?s, iš lytinio supratimo esm?s pripažinimo bei pri?mimo, leidžian?io sutuoktiniams susijungti ? vien? k?n? ir duoti pradži? naujai gyvybei, kuri yra K?r?jo gerumo, išminties ir meil?s plano apraiška. Remdamiesi šia meile vyras ir moteris gali pažad?ti vienas kitam meil? aktu, apr?pian?iu vis? j? gyvenim? ir daugeliu bruož? primenan?iu tik?jim?. Pažad?ti meil? visam laikui ?manoma tik atradus už kitus planus didesn? plan?, kuris mus remt? ir leist? mylimam asmeniui dovanoti vis? ateit?. Tik?jimas padeda suvokti vis? vaik? prad?jimo gelm? ir turtingum?, nes leidžia jame atpažinti K?r?jo meil?, dovanojan?i? ir patikin?i? mums nauj? žmogaus sl?pin?. Svarbu, kad t?vai šeimoje puosel?t? bendras tik?jimo praktikas, padedan?ias br?sti vaik? tik?jimui. Ypa? jaunuoliai, išgyvenantys tik?jimui sud?ting? ir svarb? gyvenimo tarpsn?, tik?jimo brendimo kelyje turi pajusti šeimos ir bažnytin?s bendruomen?s artum? bei d?mesingum?. Pasaulio jaunimo dienose galima buvo pasteb?ti, kaip jauni žmon?s džiaugiasi bei stengiasi gyventi vis tvirtesniu ir dosnesniu tik?jimu.
Tik?jimas leidžia atrasti did? pašaukim? myl?ti ir laiduoja, kad ta meil? patikima, verta, nes jos pagrindas – Dievo ištikimyb?, tvirtesn? už visas m?s? silpnybes.
– A?i? už malon? pasikalb?jim?
Petras Urbonas