Turininga vaikų vasaros stovyklos išvyka

Siųsti Versija spausdinimui

Startavo vaikų vasaros stovykla „Judėjimo džiaugsmas-2“. Po stovyklos atidarymo, sočių pusryčių po liepomis Vaikų centro kiemelyje pajudėjome link Betygalos.
Pirmasis sustojimas – Dubysos regioninio parko lankytojų centras Kaulakių kaime. Mus pasitiko Dubysos regioninio parko vyriausioji specialistė Laimutė Pečkaitienė. Ji papasakojo ir parodė, kokią teritoriją užima regioninis parkas, supažindino su žaidimu ir dėlione „Pažink Dubysos regioninį parką“. Aplankę centro kieme įkurtą vabzdžių viešbutį, pasėdėję ant stalo pavidalo akmens, naudoto Dubysos–Ventos kanalo statyboje prieš 200 metų, pasukome Maironio keliu Padubysiu. Maršruto atstumas iki Betygalos – apie 13 km. „Kaip puikūs slėniai sraunios Dubysos, miškais lyg rūta kalnai žaliuoja“ – šios eilės stende prie lankytojų centro idealiai atspindi Dubysos regioninio parko vertybes.
Keliuku per pievas privažiavome bokštelį ties Luknės slėniu. Laimutė atkreipė dėmesį, kad šalia pakylos nėra šiukšlių dėžių, nes privalome saugoti gamtą, jos neteršti. Vaizdai iš bokštelio nuostabiai gražūs. Pasisupę sūpynėse sėdome į autobusą keliauti toliau. Pravažiavę Betygalos miestelį, paminklą Vytautui, pasiekėme kapinaites, esančias Alkavos kalno papėdėje. Aplankėme poeto Maironio artimųjų kapus, kur palaidoti poeto tėvai ir dvi sesės. Taip pat aplankėme žinomo kraštiečio Antano Juškos kapą.
Lipant į Alkavos (Aukos) piliakalnį buvome „suskaičiuoti“ (pastatyta lankytojų skaičiuoklė). Aplankėme Aušros Vartų koplytėlę, nusifotografavome prie Gediminaičių stulpų. Nuo kalno nusileidome prie šaltinėlio „Krivio akis“. Pakeliui Laimutė pritvirtino prie medžių korteles su klausimais apie Dubysos regioninį parką. Vaikai turėjo surasti korteles, vėliau atsakyti į klausimą, esantį kortelėje. Visi išbėgo ieškoti paslėptų kortelių. Grįžus prasidėjo klausimų ir atsakymų valandėlė, per ją sužinojome, kad Dubysa yra 14 upė pagal ilgį, įtekanti į Nemuną, kodėl sudėtinga pamatyti juodąjį gandrą ir daug kitų dalykų. Visi vaikai buvo apdovanoti dovanėlėmis ir, žinoma, saldainiais. Saldainius dėjome giliai į kišenę, nes mūsų laukė piknikas prie šaltinėlio. Sumuštiniai dingo akimirksniu, bet dar turėjome bandelių ir arbūzo… Čiurlenant šaltinėliui buvo be galo smagu valgyti drauge.
Taip pat Laimutė papasakojo, kaip pinami kupolių vainikai, kaip atrodo kupolė. Dauguma iš mūsų susipažinome su ja pirmą kartą.
Prisipramogavę pasukome namų link. Pakeliui aplankėme poeto Maironio tėviškę Bernotuose. Pamatėme meninės instaliacijos priemonėmis atkurtą Maironio tėvų trobą, lankytojų vadinamą vėjo vargonais, pasėdėjome ant kalbančio ir grojančio suolelio ir sėdome į autobusą, kuris parvežė į Vaikų centrą.
Dėkojame visiems už gražią ir turiningą išvyką.
Berita Juškienė,
Vaikų dienos centro socialinė pedagogė

Komentarų nėra