2019 balandžio
20
Šeštadienis

Paieška

    • Sorry, there are no polls available at the moment.
  • UGIONIŲ KOPLYČIA

    Siųsti Versija spausdinimui

    Viktoras VITKUS

    Apie šį objektą jau yra daug rašyta. Minimos legendos, padavimai ir juos skelbę istoriniai šaltiniai. Kada ir kieno lėšomis pastatyta koplyčia, tikrų žinių nėra. Seni žmonės kalbėjo, kad ji pastatyta apie 1840m. maldininkų aukomis. Taip pat žmonės pasakojo, kad koplyčia benedifikuota kun. Aleksandro Miliausko 1882m.  Atsigręžkime į mažiau skelbtus faktus…Koplyčia pasižymi priimtom medinių koplyčių statybų tradicijom Lietuvoje, nors  1934 metų inventoriuje sakoma:“(…) neturinti aiškių stiliaus žymių, koplyčia“.

    Koplyčios stogas buvo dengtas gontomis, ant jo medinis 1 m aukščio bokštelis, dengtas skarda. Ant bokštelio 1m geležinis kalvio darbo kryželis.

    Prieš 1888 metus čia, aplink šaltinėlį, buvo įrengtos 35 rublių vertės geležinės grotelės, o virš jų – 50 rub. vertės 3 lampados.

    Archyvuose yra jo eksc.vyskupo Pranciškaus Karevičiaus raštas, kuriuo leidžiama koplyčioje laikyti Šv. Mišias, sakyti pamokslus ir administruoti sakramentus.1933m. kunigo Vlado Simaškos rūpesčiu ir maldininkų aukomis koplyčia atnaujinta. Buvo apdengtas stogas, nudažytas interjeras, sutvarkytas šaltinėlis ir kt. Šaltinėlio rentinio aukštis 0,2m, kraštinių ilgis – 1,2m, tvorelės aukštis – 1,2m. Nuo šventoriaus iki koplyčios nutiestas platus takas, iš vienos pusės aptvertas gluosnių gyvatvore, iš kitos – „štankietais“, kad nevaikščiotų gyvuliai. Vyskupo Teofilio Matulionio 1934-06-07 vizitacijos rašte sakoma:“(…) išbaltino šalti-nėlio koplyčios vidų…“ 1938m. koplyčios bokštelis apdengtas skarda (60 Lt). 1996 metais koplyčios remontui 13 asmenų paaukojo 630 Lt. Aukas surinko Alena Palšauskienė.

    Šaltinėlio sienos iš tašytų akmenų, yra medinis dangtis, įrengtas siurblys. Virš dangčio standartinė Švč. M .Marijos skulptūra.

    Koplyčioje yra vienas altorius, kurio kraštuose – medinės skulptūros: “Šventoji su knyga“ ir „Vyskupas su kryžiumi“. Pirmoji skulptūra (dešinė pusė) jau neturi atributikos elemento – knygos.

    Polichromijos būklė patenkinama. Figūros dešiniosios rankos plaštaka avarinės būklės (nuskilę pirštai). Pjedestalas taip pat turi skeldėjimo žymių. Skulptūros „nugara“ išskobta – tai leidžia drožinį išsaugoti nuo tolimesnių žymesnių skilimų. Skulptūros „Vyskupas su kryžiumi“ kairioji ranka suskeldėjusi, nėra dviejų pirštų. Montavimas su pagrindu atsilaisvinęs, matosi plyšiai. Skulptūros polichromijos būklė bloga. Skulptūros „nugara“ išskobta. Abiejų skulptūrų aukštis – 1,4m. Tarp skulptūrų yra ant lentos tapytas ir įrėmintas Nukryžiuotasis. Fone – raudonas audeklas.

    Viršutiniame tarpsnyje yra Švč. M.Marijos su kūdikėliu Jėzumi ant rankų paveikslas ( tapyba, aptaisas ). Rėmo šonuose – kremzliniai sparnai. Koplyčios dešinėje sienoje yra šventiko portretas. Greičiausiai tai Ugionių kurato Vlado Simaškos portretas. Nors signatūros neaptikta, neatmetama galimybė, kad jį galėjo tapyti kunigas Pranas Šniukšta. Drobė deformuota, tapybos dažų sluoksnis apibirėjęs, yra smulkių krakeliūrų ( suskeldėjimų ) tinklas, porėmis nepaslankios konstrukcijos, be nuolydžio. Tapybos paviršius „apneštas“ žalia patina. Iki šiol dailėtytrininkai ir ekspertai neturi vieningos nuomonės kaip išsaugoti vaizduojamosios dailės kūrinius nuo atmosferinio poveikio ir kitų kenksmingų aplinkybių. Koplyčioje drėgmės faktorius ypatingai pavojingas. Tai buvo stebima nuo 1991 metų. 1994 m. dregmės poveikį sienoms (iki 0,5m nuo grindų ) fiksavo Vykintas Vaitkevičius. Dar 1993 metais matėsi, kaip nuo jos nyksta minėtas portretas. Manoma, kad perkeltas kūrinys jau nebeturi dvasinio ryšio su buvusia sakraline vieta. Tačiau atskirais atvejais tai daryti būtina.

    Koplyčios aukštis su bokšteliu yra 6,96m, ilgis – 10m, plotis – 5,2m. Turi stačiakampio formos planą, dvišlaitį skardos stogą. Priekiniame fasade įėjimo stogelį laiko dvi 0,15m skersmens papras tos apvalios medinės kolonėlės. Koplyčioje du nedideli langeliai. Jų aukštis -1,1m, plotis – 0,9m. Apie Ugionių šaltinėlį ir kitus mitologinius objektus archeologas V.Vaitkevičius rašė:“(…) Raseinių rajone jų yra daugybė (vien vietovės – alkai – dabartinio Paupio mst., Kejėnų k., Nemakščių – Skirtinio k. apylinkėse), tačiau nesulaukė savo tyrinėtojų“. V.Vaitkevičius straipsnyje „Šventi Žemaitijos šaltiniai“ teigia:“(…) kai kur matome, jog jau tik šaltiniai išlaikė vietovės šventumą (Raguviškiai, Žalgirio apyl., Vil-kai, Alsėdžių apyl., Joskaudai, Kadagynai, Darbėnų apyl., Ugioniai, Betygalos apyl. ir kt.)“. Reikia sutikti su autoriumi, kad veiksnys, dėl kurio kito ir nyko senosios (ikikrikščioniškosios) kultūros apraiškos – krikščionybė. Dėl įvairių aplinkybių ir įvairiais būdais kito ir pasaulėžiūra – daug senų bruožų ji prarado, įgijo kitų. Manau, kad seniems Žemaitijos šaltiniams, kaip Ugioniuose, būtina sutekti kitą, jiems prideramą Statusą.

    Komentarų nėra