Viktoras VITKUS
[1]
Apie š? objekt? jau yra daug rašyta. Minimos legendos, padavimai ir juos skelb? istoriniai šaltiniai. Kada ir kieno l?šomis pastatyta koply?ia, tikr? žini? n?ra. Seni žmon?s kalb?jo, kad ji pastatyta apie 1840m. maldinink? aukomis. Taip pat žmon?s pasakojo, kad koply?ia benedifikuota kun. Aleksandro Miliausko 1882m. Atsigr?žkime ? mažiau skelbtus faktus…Koply?ia pasižymi priimtom medini? koply?i? statyb? tradicijom Lietuvoje, nors 1934 met? inventoriuje sakoma:“(…) neturinti aiški? stiliaus žymi?, koply?ia“.
Koply?ios stogas buvo dengtas gontomis, ant jo medinis 1 m aukš?io bokštelis, dengtas skarda. Ant bokštelio 1m geležinis kalvio darbo kryželis.
Prieš 1888 metus ?ia, aplink šaltin?l?, buvo ?rengtos 35 rubli? vert?s geležin?s grotel?s, o virš j? – 50 rub. vert?s 3 lampados.
Archyvuose yra jo eksc.vyskupo Pranciškaus Karevi?iaus raštas, kuriuo leidžiama koply?ioje laikyti Šv. Mišias, sakyti pamokslus ir administruoti sakramentus.1933m. kunigo Vlado Simaškos r?pes?iu ir maldinink? aukomis koply?ia atnaujinta. Buvo apdengtas stogas, nudažytas interjeras, sutvarkytas šaltin?lis ir kt. Šaltin?lio rentinio aukštis 0,2m, kraštini? ilgis – 1,2m, tvorel?s aukštis – 1,2m. Nuo šventoriaus iki koply?ios nutiestas platus takas, iš vienos pus?s aptvertas gluosni? gyvatvore, iš kitos – „štankietais“, kad nevaikš?iot? gyvuliai. Vyskupo Teofilio Matulionio 1934-06-07 vizitacijos rašte sakoma:“(…) išbaltino šalti-n?lio koply?ios vid?…“ 1938m. koply?ios bokštelis apdengtas skarda (60 Lt). 1996 metais koply?ios remontui 13 asmen? paaukojo 630 Lt. Aukas surinko Alena Palšauskien?.
Šaltin?lio sienos iš tašyt? akmen?, yra medinis dangtis, ?rengtas siurblys. Virš dang?io standartin? Šv?. M .Marijos skulpt?ra.
Koply?ioje yra vienas altorius, kurio kraštuose – medin?s skulpt?ros: “Šventoji su knyga“ ir „Vyskupas su kryžiumi“. Pirmoji skulpt?ra (dešin? pus?) jau neturi atributikos elemento – knygos.
Polichromijos b?kl? patenkinama. Fig?ros dešiniosios rankos plaštaka avarin?s b?kl?s (nuskil? pirštai). Pjedestalas taip pat turi skeld?jimo žymi?. Skulpt?ros „nugara“ išskobta – tai leidžia drožin? išsaugoti nuo tolimesni? žymesni? skilim?. Skulpt?ros „Vyskupas su kryžiumi“ kairioji ranka suskeld?jusi, n?ra dviej? piršt?. Montavimas su pagrindu atsilaisvin?s, matosi plyšiai. Skulpt?ros polichromijos b?kl? bloga. Skulpt?ros „nugara“ išskobta. Abiej? skulpt?r? aukštis – 1,4m. Tarp skulpt?r? yra ant lentos tapytas ir ?r?mintas Nukryžiuotasis. Fone – raudonas audeklas.
Viršutiniame tarpsnyje yra Šv?. M.Marijos su k?dik?liu J?zumi ant rank? paveikslas ( tapyba, aptaisas ). R?mo šonuose – kremzliniai sparnai. Koply?ios dešin?je sienoje yra šventiko portretas. Grei?iausiai tai Ugioni? kurato Vlado Simaškos portretas. Nors signat?ros neaptikta, neatmetama galimyb?, kad j? gal?jo tapyti kunigas Pranas Šniukšta. Drob? deformuota, tapybos daž? sluoksnis apibir?j?s, yra smulki? krakeli?r? ( suskeld?jim? ) tinklas, por?mis nepaslankios konstrukcijos, be nuolydžio. Tapybos paviršius „apneštas“ žalia patina. Iki šiol dail?tytrininkai ir ekspertai neturi vieningos nuomon?s kaip išsaugoti vaizduojamosios dail?s k?rinius nuo atmosferinio poveikio ir kit? kenksming? aplinkybi?. Koply?ioje dr?gm?s faktorius ypatingai pavojingas. Tai buvo stebima nuo 1991 met?. 1994 m. dregm?s poveik? sienoms (iki 0,5m nuo grind? ) fiksavo Vykintas Vaitkevi?ius. Dar 1993 metais mat?si, kaip nuo jos nyksta min?tas portretas. Manoma, kad perkeltas k?rinys jau nebeturi dvasinio ryšio su buvusia sakraline vieta. Ta?iau atskirais atvejais tai daryti b?tina.
Koply?ios aukštis su bokšteliu yra 6,96m, ilgis – 10m, plotis – 5,2m. Turi sta?iakampio formos plan?, dvišlait? skardos stog?. Priekiniame fasade ??jimo stogel? laiko dvi 0,15m skersmens papras tos apvalios medin?s kolon?l?s. Koply?ioje du nedideli langeliai. J? aukštis -1,1m, plotis – 0,9m. Apie Ugioni? šaltin?l? ir kitus mitologinius objektus archeologas V.Vaitkevi?ius raš?:“(…) Raseini? rajone j? yra daugyb? (vien vietov?s – alkai – dabartinio Paupio mst., Kej?n? k., Nemakš?i? – Skirtinio k. apylink?se), ta?iau nesulauk? savo tyrin?toj?“. V.Vaitkevi?ius straipsnyje „Šventi Žemaitijos šaltiniai“ teigia:“(…) kai kur matome, jog jau tik šaltiniai išlaik? vietov?s šventum? (Raguviškiai, Žalgirio apyl., Vil-kai, Als?dži? apyl., Joskaudai, Kadagynai, Darb?n? apyl., Ugioniai, Betygalos apyl. ir kt.)“. Reikia sutikti su autoriumi, kad veiksnys, d?l kurio kito ir nyko senosios (ikikrikš?ioniškosios) kult?ros apraiškos – krikš?ionyb?. D?l ?vairi? aplinkybi? ir ?vairiais b?dais kito ir pasaul?ži?ra – daug sen? bruož? ji prarado, ?gijo kit?. Manau, kad seniems Žemaitijos šaltiniams, kaip Ugioniuose, b?tina sutekti kit?, jiems prideram? Status?.