2019 rugpjūčio
23
Penktadienis

Paieška

    • Sorry, there are no polls available at the moment.
  • Už medicinos paslaugas gali tekti ir susimokėti

    Siųsti Versija spausdinimui

    Albinas STAKAUSKAS

    Mūsų šalies Konstitucija garantuoja teisę į nemokamą gydymą, tačiau ligonių kasos medikų paslaugas kompensuoja toli gražu nepakankamai. Kartais dėl nežinojimo ar dėl kitų priežasčių pacientai nustemba, kad už medicinos pagalbos teikimą gali tekti sumokėti. Gyventojai teiraujasi, kodėl gydymo įstaigose reikia primokėti už sveikatos priežiūros paslaugas?

    Teisės aktai ne visada palankūs sunegalavusiems    

    „Alio, Raseinių“ žurnalistui viena raseiniškė papasakojo jai nutikusį nemalonumą. Netikėtai dienos metu ji pasijuto blogai: tai pylė karštis, tai krėtė drebulys, maudė širdies plote. Suprasdama, kad prie šeimos gydytojo durų išvys eilę pacientų, ji nieko nelaukusi nuvyko į
    Raseinių ligoninės Priėmimo skyrių. Čia jai buvo suteikta pagalba. Pasirodo, kad pacientė sunegalavo vadinamuoju nerviniu pagrindu. Tuomet paaiškėjo, kad suteikta pa-galba nėra įtraukta į būtinosios pagalbos sąrašus ir ji turi pati apsimokėti už suteiktas paslaugas. Tai
    kainavo apie 50 Lt. Būtinosios medicinos pagalbos mastą nurodo Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintas būklių, kada teikiama būtinoji medicinos pagalba, sąrašas.   

    Kiekvienam žmogui  jo sveikata yra svarbiausia. Bloga savijauta, skausmas yra subjektyvūs dalykai ir praktiškai juos sunku įvertinti ir pamatuoti.

    Jausdamasis blogai žmogus nori kuo skubiau gauti reikiamą pagalbą. Visi puikiai žinome, kad pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigose prie gydytojų kabinetų nuolat būna eilės, todėl pasijutęs labai blogai, vyksti į ligoninės Priėmimo skyrių. Tačiau būna atvejų, kai pacientai piktnaudžiauja ir pradeda vaikščioti į šį skyrių vos pasijutę prasčiau, norėdami pasimatuoti kraujo spaudimą ar pasidaryti elektrokardiogramą.    

    Žurnalistas kreipėsi į Savivaldybės gydytoją Akvilę Šaparnytę, kuri paaiškino: teisės aktais yra reglamentuota, kad šeimos gydytojai privalo savo pacientams asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikti visą parą. Tam, kad užtikrintų ambulatorinių sveikatos priežiūros
    paslaugų teikimą pacientams pošeimos gydytojo darbo laiko, savaitgaliais, švenčių dienomis, pirminės sveikatos priežiūros įstaigos sudarė sutartis su Raseinių ligonine dėl paslaugų, apimančių šeimos gydytojų kompetenciją, teikimo  Raseinių ligoninės Priėmimo –
    skubiosios pagalbos skyriuje. Tuomet, kai pacientas atvyksta į Raseinių ligoninę ne šeimos gydytojo darbo laiku (po jo darbo valandų,savaitgaliais ar švenčių dienomis) dėl ambulatorinės pagalbos, kurią turėtų suteikti šeimos gydytojas,  asmens sveikatos priežiūros įstaiga, prie kurios jis yra prisirašęs, ligoninei turi sumokėti rajono Savivaldybės tarybos patvirtintą mokestį – 53 Lt. 

    Ligoninės priimamajame apstu pacientų    

    Ligoninės direktorius Vidmantas Merkliopas pakomentavo esamą situaciją ir patikino, kad tuo metu, kai pacientas neturi galimybės kreiptis į šeimos gydytoją, Priėmimo skyriuje jam bus suteikta reikiama pagalba. „Tačiau dienos metu Priėmimo skyriaus gydytojas net
    negali dirbti už šeimos gydytoją.Yra tik viena išimtis – pagal sutartį numatyti atvejai, kai šeimos gydytojai nedirba. Pavyzdžiui, rugpjūčio mėnesį po šeimos gydytojų darbo laiko pas mus kreipėsi 76 pacientai. Už atliktas paslaugas pirminės sveikatos priežiūros centras
    atsiskaito su ligonine. Visa tai yra reglamentuota. Tuo tarpu iš viso praėjusį mėnesį į Priėmimo skyrių kreipėsi 762 ambulatoriškai besigydantys pacientai. Dar 440 buvo paguldyti į stacionarą. Taigi skaičiai yra dideli. Todėl kartais Priėmimo skyriui sukelia problemų tai,
    kad kai kurie pacientai gudrauja ir ateina po šeimos gydytojo darbo  laiko, nors, pagal sveikatos būklę, jie galėjo kreiptis kitą dieną pas savo gydytoją. Žinoma, didžiajai daliai besikreipiančiųjų išties reikalinga skubi pagalba“, – aiškino ligoninės vadovas.  

    Pasak V. Merkliopo, į ligoninės priėmimo – skubios pagalbos skyrių pirmiausia priimami pacientai ūmiais ir rimtais atvejais: eismo įvykis, lūžis, sąmonės praradimas, stiprūs skausmai ir panašiai. Kitais atvejais vis tik reiktų pradėti gydymą nuo šeimos gydytojo. Mat
    jis turi daugiausiai informacijos apie pacientą– apie jo ligas, gydymą, vartojamus vaistus ir t. t. Visi gydymo išrašai lieka pas šeimos gydytoją. Tuo tarpu ligoninė neturi tokios išsamios informacijos. „Labai daug yra lėtinėmis ligomis sergančių pacientų. Visuomenė sensta – ligų yra daug. Šeimos gydytojas, stebėdamas nuolat besilankantį pacientą, žino jo būklę – ar ji pasikeitė, kaip kinta tyrimai. Jis gali spręsti, ar reikia keisti gydymą, ar reikia specialisto konsultacijos, ar reikia stacionaraus gydymo.   Pavyzdžiui, esant lėtinei ligai, gydytojas mato, ar ji paūmėjo, ar ne ir panašiai. Tuo tarpu Priėmimo skyriaus gydytojas nežino – liga paūmėjo ar rodikliai yra panašūs. Jis pacientą pradeda tirti kaip ir nuo pačios pradžios, ko nereikia daryti šeimos gydytojui. Todėl pacientams nuoširdžiai patarčiau neūmiais ar lėtinės ligos atvejais pirmiausia kreiptis į savo gydytoją. Na, o dėl šio konkretaus atvejo norėčiau pamatyti sąskaitą. Mes paprastai sąskaitų neišrašinėjame, elgiamės humaniškai, nors yra buvę nemažai atvejų, kai sąskaitas galėjome pateikti. Beje, suteikiame pagalbą ir tiems mūsų rajono gyventojams, kurie yra nedrausti ir dėl savo gyvenimo būdo, matyt, liks nedrausti. Už jiems atliktas paslaugas sumoka Savivaldybė. Tai nėra didelės sumos. Dažnai susiduriame su tokia problema, kai pacientai atvyksta neturėdami asmens dokumentų.
    Dabartiniu metu asmenų draustumas tikrinamas pagal asmens tapatybės kortelę arba pasą. Jeigu jų neturi, tada be reikalo sugaištamas laikas“, –sakė Raseinių ligoninės direktorius.            

    Brangiausias turtas kainuoja   

    Įprasta sakyti, kad sveikata –brangiausias turtas. Tačiau kai medicinos paslaugas gauname nemokamai, tai paprastai jų ir neįvertiname. Tuo tarpu jei žinai, kad už vieną ar kitą paslaugą gali tekti sumokėti, tuomet ir sveikatą pradedi labiau branginti.    

    Raseinių pirminės sveikatos priežiūros centro direktorė Sofija Šneiderienė patvirtino, kad pacientai, be rimtų priežasčių besikreipiantys į Raseinių ligoninės priimamąjį, sukelia problemų ir jų įstaigai – už atliktas paslaugas reikia apmokėti. Kelis kartus ten nuėjęs pacientas
    gali išeikvoti jam skirtas lėšas. „Deja, dar turime ir nedraustų pacientų– apie aštuonias dešimtis. Anksčiau buvo apie du šimtus. Taigi sumažėjo. Būtinąją pagalbą jiems suteikiame, tačiau už tyrimus ar kitas paslaugas jie turi susimokėti“, – sakė S. Šneiderienė.   

    Kauno teritorinės ligonių kasos klientų aptarnavimo skyriaus vyresnioji specialistė Irena Masteikienė paminėjo dar keletą problemų. Pasak specialistės, savarankiškai susimokantys asmenys, pavyzdžiui, ūkininkai, turėtų laiku pervesti pinigus. Pamiršus tai padaryti, privalomasis draudimas nutrūksta, o pradėjus iš naujo mokėti šias įmokas, draustu tampama tik po trijų mėnesių. Tiesa, yra numatyta, kad neapdraustas asmuo, kuriam nedelsiant prireikia medicinos pagalbos, turi galimybę nelaukti 3 mėnesių ir iš karto gauti reikiamą sveikatos priežiūrą, kurios išlaidos apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto. Tam jis turi sumokėti 3 minimalių mėnesinių algų dydžio įmoką (šiuo metu – 2400 Lt). Kad draustumas paskui nenutrūktų, įmokas toliau reikia mokėti įprasta įstatymo nustatyta tvarka, t. y., kas mėnesį.    

    Medikai perspėja, kad privalomojo sveikatos draudimo įstatyme griežtai apibrėžta:  privalomuoju sveikatos apsaugos draudimu yra draudžiami piliečiai, nuolat gyvenantys LR teritorijoje. Kadangi dabar nemažai asmenų išvyksta, pakeičia gyvenamąją vietą, atsitinka
    taip, kad jie išsiregistruoja, vėliau sugrįžta ir lieka gyventi. Štai toks atvejis rugpjūčio mėnesį nutiko Raseinių ligoninėje, kai pacientę guldė į ligoninę dėl ūmios būklės. Ji nedeklaravo Lietuvoje gyvenamosios vietos, todėl turėjo sumokėti daugiau nei 1500 Lt pagal pateiktą sąskaitą. Tokiu atveju ligonių kasos už suteiktas paslaugas negali sumokėti, kadangi neišpildyta sąlyga dėl nuolatinės gyvenamosios vietos. Su panašiais atvejais ligoninė vis dar susiduria. Šie dalykai teisiniu požiūriu dabar yra labai sugriežtinti. Pavyzdžiui, būna atvejų, kai žmonės bando išsiregistruoti iš gyvenamosios vietos, norėdami išvengti komunalinių mokesčių. Tačiau nemokėdamas šių mokesčių (dabartiniu metu –45 Lt), gyventojas susiduria su dar rimtesnėmis problemomis, kai pageidauja medikų paslaugų. Asmenys, kurie išvyksta į užsienį, o po to sugrįžta, turėtų deklaruoti gyvenamąją vietą, nes kitaip ligonių kasos už suteiktas paslaugas jiems neapmokės.

    3 Komentarai

    1. Jurgis

      2011 - 10 -13 15:45

      Nieko nuostabaus, lygtai dabar mokėti nereikia? Jei netepsi – nevažiuosi.

    2. hm

      2011 - 10 -13 17:20

      o kuris nedavė į kišenę pvz Kauno klinikose

    3. ???

      2011 - 10 -19 18:38

      Ar direktorius žino kiek daktarai užchaltūrina?