Už medicinos paslaugas gali tekti ir susimok?ti

Albinas STAKAUSKAS [1]

M?s? šalies Konstitucija garantuoja teis? ? nemokam? gydym?, ta?iau ligoni? kasos medik? paslaugas kompensuoja toli gražu nepakankamai. Kartais d?l nežinojimo ar d?l kit? priežas?i? pacientai nustemba, kad už medicinos pagalbos teikim? gali tekti sumok?ti. Gyventojai teiraujasi, kod?l gydymo ?staigose reikia primok?ti už sveikatos prieži?ros paslaugas?

Teis?s aktai ne visada palank?s sunegalavusiems    

„Alio, Raseini?“ žurnalistui viena raseinišk? papasakojo jai nutikus? nemalonum?. Netik?tai dienos metu ji pasijuto blogai: tai pyl? karštis, tai kr?t? drebulys, maud? širdies plote. Suprasdama, kad prie šeimos gydytojo dur? išvys eil? pacient?, ji nieko nelaukusi nuvyko ?
Raseini? ligonin?s Pri?mimo skyri?. ?ia jai buvo suteikta pagalba. Pasirodo, kad pacient? sunegalavo vadinamuoju nerviniu pagrindu. Tuomet paaišk?jo, kad suteikta pa-galba n?ra ?traukta ? b?tinosios pagalbos s?rašus ir ji turi pati apsimok?ti už suteiktas paslaugas. Tai
kainavo apie 50 Lt. B?tinosios medicinos pagalbos mast? nurodo Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintas b?kli?, kada teikiama b?tinoji medicinos pagalba, s?rašas.   

Kiekvienam žmogui  jo sveikata yra svarbiausia. Bloga savijauta, skausmas yra subjektyv?s dalykai ir praktiškai juos sunku ?vertinti ir pamatuoti. [2]

Jausdamasis blogai žmogus nori kuo skubiau gauti reikiam? pagalb?. Visi puikiai žinome, kad pirmin?s asmens sveikatos prieži?ros ?staigose prie gydytoj? kabinet? nuolat b?na eil?s, tod?l pasijut?s labai blogai, vyksti ? ligonin?s Pri?mimo skyri?. Ta?iau b?na atvej?, kai pacientai piktnaudžiauja ir pradeda vaikš?ioti ? š? skyri? vos pasijut? pras?iau, nor?dami pasimatuoti kraujo spaudim? ar pasidaryti elektrokardiogram?.    

Žurnalistas kreip?si ? Savivaldyb?s gydytoj? Akvil? Šaparnyt?, kuri paaiškino: teis?s aktais yra reglamentuota, kad šeimos gydytojai privalo savo pacientams asmens sveikatos prieži?ros paslaugas teikti vis? par?. Tam, kad užtikrint? ambulatorini? sveikatos prieži?ros
paslaug? teikim? pacientams pošeimos gydytojo darbo laiko, savaitgaliais, šven?i? dienomis, pirmin?s sveikatos prieži?ros ?staigos sudar? sutartis su Raseini? ligonine d?l paslaug?, apiman?i? šeimos gydytoj? kompetencij?, teikimo  Raseini? ligonin?s Pri?mimo –
skubiosios pagalbos skyriuje. Tuomet, kai pacientas atvyksta ? Raseini? ligonin? ne šeimos gydytojo darbo laiku (po jo darbo valand?,savaitgaliais ar šven?i? dienomis) d?l ambulatorin?s pagalbos, kuri? tur?t? suteikti šeimos gydytojas,  asmens sveikatos prieži?ros ?staiga, prie kurios jis yra prisiraš?s, ligoninei turi sumok?ti rajono Savivaldyb?s tarybos patvirtint? mokest? – 53 Lt. 

Ligonin?s priimamajame apstu pacient? [3]    

Ligonin?s direktorius Vidmantas Merkliopas pakomentavo esam? situacij? ir patikino, kad tuo metu, kai pacientas neturi galimyb?s kreiptis ? šeimos gydytoj?, Pri?mimo skyriuje jam bus suteikta reikiama pagalba. „Ta?iau dienos metu Pri?mimo skyriaus gydytojas net
negali dirbti už šeimos gydytoj?.Yra tik viena išimtis – pagal sutart? numatyti atvejai, kai šeimos gydytojai nedirba. Pavyzdžiui, rugpj??io m?nes? po šeimos gydytoj? darbo laiko pas mus kreip?si 76 pacientai. Už atliktas paslaugas pirmin?s sveikatos prieži?ros centras
atsiskaito su ligonine. Visa tai yra reglamentuota. Tuo tarpu iš viso pra?jus? m?nes? ? Pri?mimo skyri? kreip?si 762 ambulatoriškai besigydantys pacientai. Dar 440 buvo paguldyti ? stacionar?. Taigi skai?iai yra dideli. Tod?l kartais Pri?mimo skyriui sukelia problem? tai,
kad kai kurie pacientai gudrauja ir ateina po šeimos gydytojo darbo  laiko, nors, pagal sveikatos b?kl?, jie gal?jo kreiptis kit? dien? pas savo gydytoj?. Žinoma, didžiajai daliai besikreipian?i?j? išties reikalinga skubi pagalba“, – aiškino ligonin?s vadovas.  

Pasak V. Merkliopo, ? ligonin?s pri?mimo – skubios pagalbos skyri? pirmiausia priimami pacientai ?miais ir rimtais atvejais: eismo ?vykis, l?žis, s?mon?s praradimas, stipr?s skausmai ir panašiai. Kitais atvejais vis tik reikt? prad?ti gydym? nuo šeimos gydytojo. Mat
jis turi daugiausiai informacijos apie pacient?– apie jo ligas, gydym?, vartojamus vaistus ir t. t. Visi gydymo išrašai lieka pas šeimos gydytoj?. Tuo tarpu ligonin? neturi tokios išsamios informacijos. „Labai daug yra l?tin?mis ligomis sergan?i? pacient?. Visuomen? sensta – lig? yra daug. Šeimos gydytojas, steb?damas nuolat besilankant? pacient?, žino jo b?kl? – ar ji pasikeit?, kaip kinta tyrimai. Jis gali spr?sti, ar reikia keisti gydym?, ar reikia specialisto konsultacijos, ar reikia stacionaraus gydymo.   Pavyzdžiui, esant l?tinei ligai, gydytojas mato, ar ji pa?m?jo, ar ne ir panašiai. Tuo tarpu Pri?mimo skyriaus gydytojas nežino – liga pa?m?jo ar rodikliai yra panaš?s. Jis pacient? pradeda tirti kaip ir nuo pa?ios pradžios, ko nereikia daryti šeimos gydytojui. Tod?l pacientams nuoširdžiai patar?iau ne?miais ar l?tin?s ligos atvejais pirmiausia kreiptis ? savo gydytoj?. Na, o d?l šio konkretaus atvejo nor??iau pamatyti s?skait?. Mes paprastai s?skait? neišrašin?jame, elgiam?s humaniškai, nors yra buv? nemažai atvej?, kai s?skaitas gal?jome pateikti. Beje, suteikiame pagalb? ir tiems m?s? rajono gyventojams, kurie yra nedrausti ir d?l savo gyvenimo b?do, matyt, liks nedrausti. Už jiems atliktas paslaugas sumoka Savivaldyb?. Tai n?ra didel?s sumos. Dažnai susiduriame su tokia problema, kai pacientai atvyksta netur?dami asmens dokument?.
Dabartiniu metu asmen? draustumas tikrinamas pagal asmens tapatyb?s kortel? arba pas?. Jeigu j? neturi, tada be reikalo sugaištamas laikas“, –sak? Raseini? ligonin?s direktorius.            

Brangiausias turtas kainuoja   

?prasta sakyti, kad sveikata –brangiausias turtas. Ta?iau kai medicinos paslaugas gauname nemokamai, tai paprastai j? ir ne?vertiname. Tuo tarpu jei žinai, kad už vien? ar kit? paslaug? gali tekti sumok?ti, tuomet ir sveikat? pradedi labiau branginti.    

Raseini? pirmin?s sveikatos prieži?ros centro direktor? Sofija Šneiderien? patvirtino, kad pacientai, be rimt? priežas?i? besikreipiantys ? Raseini? ligonin?s priimam?j?, sukelia problem? ir j? ?staigai – už atliktas paslaugas reikia apmok?ti. Kelis kartus ten nu?j?s pacientas
gali išeikvoti jam skirtas l?šas. „Deja, dar turime ir nedraust? pacient?– apie aštuonias dešimtis. Anks?iau buvo apie du šimtus. Taigi sumaž?jo. B?tin?j? pagalb? jiems suteikiame, ta?iau už tyrimus ar kitas paslaugas jie turi susimok?ti“, – sak? S. Šneiderien?.   

Kauno teritorin?s ligoni? kasos klient? aptarnavimo skyriaus vyresnioji specialist? Irena Masteikien? pamin?jo dar kelet? problem?. Pasak specialist?s, savarankiškai susimokantys asmenys, pavyzdžiui, ?kininkai, tur?t? laiku pervesti pinigus. Pamiršus tai padaryti, privalomasis draudimas nutr?ksta, o prad?jus iš naujo mok?ti šias ?mokas, draustu tampama tik po trij? m?nesi?. Tiesa, yra numatyta, kad neapdraustas asmuo, kuriam nedelsiant prireikia medicinos pagalbos, turi galimyb? nelaukti 3 m?nesi? ir iš karto gauti reikiam? sveikatos prieži?r?, kurios išlaidos apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto. Tam jis turi sumok?ti 3 minimali? m?nesini? alg? dydžio ?mok? (šiuo metu – 2400 Lt). Kad draustumas paskui nenutr?kt?, ?mokas toliau reikia mok?ti ?prasta ?statymo nustatyta tvarka, t. y., kas m?nes?.    

Medikai persp?ja, kad privalomojo sveikatos draudimo ?statyme griežtai apibr?žta:  privalomuoju sveikatos apsaugos draudimu yra draudžiami pilie?iai, nuolat gyvenantys LR teritorijoje. Kadangi dabar nemažai asmen? išvyksta, pakei?ia gyvenam?j? viet?, atsitinka
taip, kad jie išsiregistruoja, v?liau sugr?žta ir lieka gyventi. Štai toks atvejis rugpj??io m?nes? nutiko Raseini? ligonin?je, kai pacient? guld? ? ligonin? d?l ?mios b?kl?s. Ji nedeklaravo Lietuvoje gyvenamosios vietos, tod?l tur?jo sumok?ti daugiau nei 1500 Lt pagal pateikt? s?skait?. Tokiu atveju ligoni? kasos už suteiktas paslaugas negali sumok?ti, kadangi neišpildyta s?lyga d?l nuolatin?s gyvenamosios vietos. Su panašiais atvejais ligonin? vis dar susiduria. Šie dalykai teisiniu poži?riu dabar yra labai sugriežtinti. Pavyzdžiui, b?na atvej?, kai žmon?s bando išsiregistruoti iš gyvenamosios vietos, nor?dami išvengti komunalini? mokes?i?. Ta?iau nemok?damas ši? mokes?i? (dabartiniu metu –45 Lt), gyventojas susiduria su dar rimtesn?mis problemomis, kai pageidauja medik? paslaug?. Asmenys, kurie išvyksta ? užsien?, o po to sugr?žta, tur?t? deklaruoti gyvenam?j? viet?, nes kitaip ligoni? kasos už suteiktas paslaugas jiems neapmok?s.