Už prabangias Kal?das – prabangos mokestis?

[1]Šar?nas BARKAUSKAS

Ar kombainas – prabanga?

Art?jant Kal?doms Lietuvoje kaip niekada dažnai ir pla?iai kalbama apie prabang?. Ta?iau tai nereiškia, kad Lietuvoje staiga atsirado tiek prabangos, kad apie j? tiesiog jau nebe?manoma nekalb?ti. Situacija kitokia: Lietuvoje dar visiškai neaišku, kas yra prabanga.

Š? gana kebl? klausim? prad?ta lukštenti tuomet, kai konservatoriai pasi?l? apmokestinti prabang?. Prabanga, pasirodo, gali b?ti naujas automobilis. Su tuo nesutinkantys oponentai tvirtina, kad automobilis m?s? amžiuje yra susisiekimo priemon?, nieko bendra neturinti su prabanga.

Netrukus paaišk?jo, kad prabanga gana slidi ir Lietuvoje dar visiškai ne?sisavinta s?voka. Jeigu užsimota prabangos kategorijai priskirti brangesnius automobilius, ar neatsitiks taip, kad ir nauji, modern?s kombainai ir kita žem?s ?kio technika bus ?traukta ? prabangos preki? s?raš?? Gal ?kininkams metas gr?žti prie dalgi?? Ar iš ties? šauniai atrodo nauju žvilgan?iu kombainu savo laukais važiuojantis tvarkingai apsireng?s ?kininkas? O gal ?ia nieko sektina? Gal tai „prabangus“ buož?, kuriam reikia užkrauti papildom? mokest??

O gal vert?t? papildomai apmokestinti ir, pavyzdžiui, cukr?, nes jis kiek daugiau nei prieš šimt? met? yra buv?s tikra prabangos preke: net bajorai tur?davo užrakinamas cukrines, nes šis „prabangus“ produktas buvo labai saugojamas ir naudojamas tik ypatingomis progomis.

O kaip su Kal?domis?

Prabangos su didinamuoju stiklu beieškantys politikai gali atkreipti d?mes? ir ? sutuoktini? vestuvinius žiedus, kurie dažniausiai yra auksiniai. Ar nebus sugalvota apmokestinti ir santuokos ilgaamžiškumo simboli??

Kai kuriose s?kmingai besiver?ian?iose bendrov?se jau ?prasta surengti prabangias Kal?d? šventes. Gal ir toki? prabang? reik?t? apmokestinti? Tuomet Kal?dos atrodyt? labai originalios: Kal?d? Senis kiekvienam švent?s dalyviui gal?t? ?teikti du maišelius – viename dovan?l?, o kitame – „prabangos“ mokes?io s?skait? už t? dovan?l? ir Kal?d? švent?s linksmybes.Ties? sakant, tam tikra dalis išsilavinusi? žmoni? tokiam prabangi? Kal?d? apmokestinimui entuziastingai pritart?, nes jau senokai stebimasi, kad Kal?d? švent?s tapo tikromis puotomis. Tokiose puotose stengiamasi patiekti kuo gausesn? patiekal? skai?i?, kad žmon?s po prabangi? kal?dini? linksmybi? gal?t? pasipuikuoti: pas mus buvo dvylika patiekal?! Pas mus šešiolika! Pas mus dvidešimt penki! O mes Kal?das sutikome Havajuose! O mes užtai Kal?das kitais metais sutiksime m?nulyje ir bus du šimtai patiekal?! Ir taip toliau, ir panašiai.

Žodis ekspertams

Akivaizdu, kad apibr?žti prabangos ribas gana nelengva užduotis. Savotišk? išeit? suman? Seimo Liberal? s?j?džio frakcija, kuri inicijavo ?statym? projekt?, numatan?i? prabangos apmokestinim?, nepriklausom? ekspertiz?. Ši frakcija prašo, kad nepriklausomi ekspertai ?vertint? Seimui pateiktas Gyventoj? pajam?, Nekilnojamojo turto, Pelno mokes?io ?statym? pataisas ir si?lom? nauj? Mokes?io už transporto priemones ?statymo projekt?.

Pagal galiojan?i? tvark?, Seimo Biudžeto ir finans? komitetas, priimdamas sprendim? d?l naujai pateikt? mokes?i? projekt?, tur?t? papildomai ?vertinti nepriklausom? ekspert? išvadas.

Liberal? s?j?džio frakcija nepritaria pateiktoms Gyventoj? pajam?, Nekilnojamojo turto, Pelno mokes?io ?statym? pataisoms bei naujo Mokes?io už transporto priemones ?statymo projektui.

„Visa ši nauj? mokes?i? brukimo beatodairiškai skubant istorija man primena Šaltojo karo laikus, kai negalvojama apie ginklavimosi, šiuo atveju ginklavimosi nauj? mokes?i? bombomis ir raketomis, pasekmes. Tos bombos gali sugriauti m?s? ir taip trapios ekonomikos pamatus. D?l to ekspert?, nepriklausom? specialist? išvados yra b?tinos“, – tvirtino Liberal? s?j?džio frakcijos narys Gintaras Steponavi?ius.

Automobiliai – prabanga

Ta?iau dalis specialist? yra ?sitikin?, kad automobiliai – prabanga, ir Lietuvoje ta prabanga tiesiog taškomasi. Taip, pavyzdžiui, mano „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Ma?iulis

„Atrodyt?, kad mes esame vieni geriausiai gyvenan?i?, nes visi galime sau leisti po vien? ar du automobilius. V?lgi tai turb?t yra nepakankamo ir netinkamo apmokestinimo pasekm?. Jeigu b?t? apmokestinta automobili? tarša, turintys senus automobilius, kuriuos naudoja labai retai, j? atsisakyt?. Kiekvienas 18-metis Lietuvoje jau?ia kone pareig? ?sigyti automobil? kaip saviraiškos priemon?, nesvarbu, jis senas ar naujas. Suprantame, kad tai n?ra normali situacija ir tokio pob?džio mokes?iai leist? atnaujinti park? ir automobilio netur?t? tie gyventojai, kuriems jis n?ra b?tinas. Jeigu pensininkai keliskart per metus važiuoja ? sod?, jie gali važiuoti viešuoju transportu ar taksi“, – teig? ekonomistas.
Beje, jis pabr?ž? manantis, kad automobilio mokestis yra mažiau žalingas nei nekilnojamojo turto mokestis, nes pats automobilis yra labiau prabanga nei b?stas.

N. Ma?iul? kritikuojantys oponentai tvirtina, kad d?stydamas savo argumentus ekonomistas galvoja tik apie Vilni? ir kitus didesnius miestus.

„Tegul atvažiuoja ? Žemaitijos regionus ir tegul pabando autobusu nuvažiuoti ? kok? kaim? ir gr?žti t? pa?i? dien?. Paži?r??iau, kaip jam sekt?si. Žmon?s nusiperka kok? „drandaliet?“, kamšo j?, kad tik gal?t? vaikus ? mokykl? pavežti ar ? miest? nuvažiuoti apsipirkti, nes ne visuose kaimuose yra parduotuv?s. Regionuose automobilis yra b?tinyb?, nes susiruoš?s važiuoti pas daktar? belaukdamas autobuso gali ir numirti“, – sak? „Alio, Raseini?“ skaitytojas Art?ras.

Štai dar viena skaitytojo nuomon?: „Šiandien negaliu sau leisti nusipirkti net 8 met? senumo automobilio. Mano automobiliui dabar jau 15 met?. Be jo netek?iau darbo. Vaikai prarast? bet koki? galimyb? gyventi visavert? gyvenim?. Ar daug gali leisti sau kas 2 metai pirkti automobil?, kuris kainuoja 2O t?kst. lit? ir dar išlaikyti šeim??“

N?ra kur investuoti

„Alio, Raseini?“ krapštotyrininko nuomone, ekonomikos pamatus griaunan?i? bomb?, apie kurias kalb?jo ministras G. Steponavi?ius, galingum? ypa? gali sustiprinti planuojamas nekilnojamojo turto mokestis.

Europoje vis labiau ?sivyraujant finansiniam chaosui, investicijos ? nekilnojam?j? turt? yra kaip vienas iš gelb?jimosi b?d? ir išei?i?. Ta?iau jei Lietuvoje bus ?vestas nekilnojamojo turto mokestis, ta išeitis bus tam tikra prasme užblokuota. Did?jant finansiniam nestabilumui ir daug?jant su Europos S?junga bei euru susijusi? neigiam? prognozi?, net britai suskubo investuoti ? prabangius butus ir namus Londone. Pranešama, jog pradav?jai fiksuoja ne tik sandori? skai?iaus, bet ir objekt? kain? ?gtel?jim? 10 procent?.

Galb?t vert?t? investuoti ? žem?? Specialistai teigia, kad žem?s ?kio paskirties sklypai mažiausiai nukent?jo per kriz?, pastebimas nedidelis toki? žem?s sklyp? kain? augimas. Kit?met prognozuojamas panašus nedideli? žem?s vald? kain? ?gtel?jimas. Ta?iau pabr?žiama, kad baig?si laikai, kai žem? buvo finansin? priemon?, kuri? perku ir parduodu, o kaina vis auga. Kai kuri? leidini? teigimu, tik realistai, investav? ? iki penkiolikos kilometr? nuo miesto nutolus? sklyp?, portfeliuose turintys ikismulkmen? suderintus detaliuosius planus, pasir?pin? infrastrukt?ra arba apskai?iav? s?naudas, gali tik?tis prognozuojamo kain? augimo. Deja, tas prognozes, kaip min?ta, gali gerokai pakoreguoti planuojami nauji mokes?iai.

Šiluma – prabanga

Žvelgiant ironiškai, neprašausime pro šal? teigdami, kad Lietuvoje prabangos preke tapo šiluma. Ji per brangi net neeiliniams turtuoliams. Net amžinatils? garsusis pramonininkas Bronislovas Lubys ieškojo keli?, kaip b?t? galima pigiau nusipirkti šilum? ir energij? gaminan?ias dujas. Jo valdomos bendrov?s tur?jo galimyb? iš „Gazpromo“ pirkti dujas pigiau nei dauguma vartotoj?, tod?l koncernas savo reikm?ms stat?si pigesnes dujas naudojan?ias elektrines, mok?jo mažesnius mokes?ius ir vis? našt? krov? ant buitini? vartotoj? pe?i?.O buitiniai vartotojai neturi beveik jokios manevro laisv?s – šilumos kainos jiems tiesiog nuleidžiamos iš aukš?iau. Kaip girnapus?. Dauguma šeim? už namo ar buto šildym? yra priverstos mok?ti tikrai prabangi? kain? – pus? ar net daugiau m?nesinio šeimos biudžeto viršijan?ias sumas.

Jei tokiomis proporcijomis už dujas mok?t? pramonininkai, visos j? ?mon?s ir koncernai jau seniai b?t? sužlug?. O buitiniai vartotojai dar laikosi. Jie atrodo tokie užsigr?din?, kad pasireng? išlaikyti visokius papildomus mokes?ius ir bet kokia kaina surengti neprastas Kal?das. Kol jos dar neapmokestintos prabangos mokes?iu.