2020 balandžio
3
Penktadienis

Paieška

    • Sorry, there are no polls available at the moment.
  • Už vaikų ir anūkų ateitį

    Siųsti Versija spausdinimui

    Pranas LAURINAVIČIUS

    Spalio 12 d. Europos Komisija (EK) paskelbė bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) po 2013 m. reformos projektą. Baltijos šalių ūkininkai reikalauja lygybės. Kai Europos komisaras žemės ūkiui ir kaimo plėtrai Dacianas Ciološas Europos Parlamentui pristatinėjo teisės aktų, reglamentuojančių bendrąją žemės ūkio politiką po 2013 m., projektus, Lietuvos, Latvijos ir Estijos žemdirbių atstovai susirinko į protesto akciją Briuselyje. Tą pačią dieną iš visų Lietuvos rajonų ūkininkai suvažiavo į Vilnių, į Žemės ūkio ministeriją, kur su ūkininkais susitiko ir į pateiktus klausimus atsakinėjo Europos Komisijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato atstovas Pedro Tarnoir Lietuvos žemės ūkio viceministras Mindaugas Kuklierius. Susitikime dalyvavo ir Raseinių krašto ūkininkai. Ministerijoje vykusioje konferencijoje dalyviai ekrane stebėjo tiesioginę transliaciją iš Europos Parlamento, kur buvo pristatomi BŽŪP teisės aktai. Europos komisarui užduodami klausimai ir jo atsakymai buvo verčiami į lietuvių kalbą. Po tiesioginės transliacijos auditorija daug klausimų uždavinėjo Kaimo plėtros generalinio direktorato atstovui Pedro Tarno, Žemės ūkio ministerijos viceministrui Mindaugui Kukleriui, kitiems ministerijos darbuotojams. Pagrindinis klausimų motyvas: ko-dėl Baltijos šalims mažiausios tiesioginės išmokos. Kai kam kilo mintis, kad diskriminuojamos tik postsovietinės valstybės, kurios po nepriklausomybės atgavimo iš dalies buvo sugriautos ir su išsivysčiusiomis šalimis joms konkuruoti sunku. Baltijos šalių ūkininkai nuskriaudžiami dvigubai: jie gauna mažiausias Europoje tiesiogines išmokas ir turi nuleisti žemės ūkio produkcijos kainas bendroje rinkoje, kurioje konkuruoja daug didesnes išmokas gaunantys kitų šalių ūkininkai (didesnės dotacijos jiems leidžia pardavinėti produkciją pigiau). Nuo kitų ES šalių išmokos skiriasi kelis kartus, Europa žaidžia nesąžiningus žaidimus, stumia mūsų šalies ūkininkus į bankrotą. BŽŪP teisės aktų pasiūlymai artėjant 2020 m. prigamins dar daugiau „sofos“ ūkininkų. Nerimą kelia Europos Komisijos pasiūlymas nuo kiekvienai šaliai skirto kaimo plėtros biudžeto 5 % atidėti į vadinamąjį veiklos rezultatų rezervą. Būta minčių, kad Baltijos šalyse žemės ūkis tampa nepelningas ir tai skatina vis daugiau žmonių apleisti gyvybiškai svarbią veiklą. Pasigirdo ir optimistinių gaidų. Europa turi tapti vieninga ir sąžininga visiems piliečiams. Prasidėjusi kova už lygias teises Baltijos šalių žemės ūkyje turi užtikrinti vienodas visoje Europoje žemės ūkio gamybos ir konkurencijos sąlygas, tai leis išlikti kaimui. Atsakydamas į Lietuvos ūkininkų klausimus P. Tarno akcentavo, kad BŽŪP po 2013 m. teisės aktų pasiūlymai dar bus svarstomi, ateityje laukia daug diskusijų. Jo nuomone, Žemės ūkio politika bus įvariapusė, efektyvi, visos ES valstybės turės plėtros laisvę.

    Konferencijoje dalyvavo ir Ariogalos seniūnijos ūkininkas Viktoras Ročka, jis davė interviu „Respublikos“ dienraščio žurnalistei Z. Zinkevičienei, o Raseinių seniūnijos
    ūkininką Žydrūną Blėdį kalbino Lietuvos radijo žurnalistas A. Steponavičius.

    Kai kurių mūsų rajono ūkininkų nuomone, visoje Europoje nustatyti vienodą paramą už 1 ha žemės naudmenų yra sudėtinga dėl skirtingos ekonominės socialinės aplinkos, bet privalu siekti sąžiningo ir teisingo požiūrio į visas ES šalis. Lėšos kaimo plėtrai visoms ES šalims turi būti paskirstomos pagal objektyvius kriterijus.Baltijos šalys galėtų gauti bent jau vidurkį, o ne trigubai mažiau nei kitos valstybės.Europos Komisija pristatė pasiūlymų rinkinį, kurio tikslas – suformuoti veiksmingesnę BŽŪP, kuriant konkurencingesnį ir tvaresnį žemės ūkį bei skatinant kaimo vietovių gyvybingumą. Pradedamos diskusijos su kitomis institucijomis ir siekiama, kad reforma būtų pradėta įgyvendinti 2014 m. sausio 1 d.

    „Nebūkime abejingi ir pasyvūs, kiekvienas, kam svarbi kaimo veikla ir ateitis, pakovokime už savo vaikų ir anūkų ateitį“, – taip kalbėjo LŪS Raseinių skyriaus žmonės,
    vykę į Žemės ūkio ministeriją. Už gražią ir prasmingą kelionę, kurią lydėjo margaspalvių rudens lapų šokis, ūkininkai dėkoja LŪS Raseinių skyriaus tarybai ir Raseinių
    kredito unijos valdybos pirmininkui Vincentui Macijauskui.

    O aš, šių eilučių autorius, nuo savęs noriu palinkėti žemdirbiams: suskubkite nuimti paskutinį derlių, nes šalna žilaplaukė savo pastirusiais pirštais kasnakt padabina kiekvieną lauko akmenėlį, žolę, per skubėjimą lysvėje užmirštą raudonskruostį buroką…

    Komentarų nėra