2019 kovo
24
Sekmadienis

Paieška

    • Sorry, there are no polls available at the moment.
  • Užgavėnės Raseinių rajone

    Siųsti Versija spausdinimui

    Užgavėnės – žiemos pabaigos šventė, į ją kalnujiškiai ir svečiai rinkosi bendruomenės namų kiemelyje. Skambėjo muzika, nosį kuteno kepamų blynų kvapas. Pagrindinis šventės akcentas buvo išvaryti žiemos demonus ir pažadinti šalčio sukaustytą žemę. Prie šio darbo prisidėjo ir pati gamta. Per Užgavėnes reikia daug triukšmauti, šūkauti, juokauti. Senovės žmonės tikėjo, kad triukšmas turėjęs galios prikelti žemę naujam gyvenimui, pažadinti pavasario gimimą. Tai ir triukšmavome. Šūkaliojo raganaitės, ateitį būrė čigonė, giltinė gąsdino su dalgiu reikalaudama savo duoklės, trypė smagūs velniai, o daktarka liepė kaštavoti liekarstvų, nes per žiemą daug paliegusių atsirado. Jėgas išbandėme įvairiose rungtyse: ,,Daužk puodą, kol jaunas“, ,,Kas greičiau įkals vinį“, rankų stiprumą rungtyje ,,Kas ilgiau išlaikys ąsotį‘‘, taiklumo rungtyse, mūšyje su maišais. Kadangi ne už kalnų ir pavasaris, rungėmės ,,Kas greičiau pasodins bulves“.
    Labiausiai visiems patiko Kanapinio ir Lašininio dvikova. Kad ir kaip Lašininis spyriojosi, buvo nugalėtas. Pergalę galutinai užtikrino virvės traukimas. Nuosprendis paskelbtas: Lašininį kartu su žiema išvyti iš kiemo, Morę kartu su žiemos demonais sudeginti, paskelbti pavasario ir Kanapinio karaliavimo pradžią. Užgavėnių čigonė išdavė paslaptį, kad reikia surašyti visas savo nuodėmes ant lapelio ir sudeginti drauge su More. Tada visiems pavasaris bus sėkmingas.
    Per Užgavėnes būtina daug valgyti, net 12 kartų. Jei Užgavėnėse sotus, tai sotus ir ištisus metus. Tai ir mes, kol pleškėjo Morė, srėbėme gardžiausius Sigitos Lukminienės virtus barščius. Už juos tariame nuoširdžiai ačiū. Ačiū ir tiems, kurie pasipuošė kaukėmis ar atėjo tiesiog pasižmonėti. Svarbiausia – žiema išvaryta, galime laukti pavasario.

    Laimutė Banienė,
    Kalnujų kultūrinių renginių organizatorė
    *************************

    Kovo 5 d. Nemakščių seniūnijos apylinkėse šurmuliavo Užgavėnių persirengėliai. Jų neišgąsdino nei gūsingas vėjas, nei nedraugiškas lietus. Vakare, aplankę Nemakščių miestelio įstaigas, organizacijas, ugdymo įstaigas bei seniūnijos gyventojus, jie sugužėjo į Pašešuvio bendruomenės namų kiemelį, kur drauge su susirinkusiais seniūnijos gyventojais varė žiemą iš kiemo. Mes, persirengėliai, nuoširdžiai dėkojame Nemakščių seniūnijos kolektyvui ir seniūnui Remigijui Laugaliui už suruoštą gausų lauknešėlį Užgavėnių persirengėliams.
    Ačiū tariame visoms aplankytoms įstaigoms bei gyventojams už sočias vaišes ir dosnius lauknešėlius, Pašešuvio seniūnaičiui Sauliui Lušai ir bendruomenės tarybos nariui Alfredui Galkauskui už gražiai sukrautą laužą, skaniai iškeptas bulves ir dešreles. Daivai Galkauskienei ačiū tariame už bulvių paruošimą kepti.

    Lina Andrulienė,
    Nemakščių kultūrinių
    renginių organizatorė

    ******************

    Užgavėnės – labai senas tradicijas turinti žiemos palydų ir pavasario sutiktuvių šventė. Jau ne pirmi metai, kai laikydamiesi tradicijų Plikiai šią šventę švenčia būtent tikrąją Užgavėnių dieną, šiemet – kovo 5-ąją.
    Jau nuo pat 16 val. būrys gerai nusiteikusių kaukėtų čigonių, seneliukų ir šiaip linksmų žmogeliukų iš visų kaimo kiemų pakraščių su triukšmu vijo žiemą laukan. Lankė per daug namuose užsisėdėjusius kaimo gyventojus ir kvietė į šventę atvykti. Vienus pralinksmino, kitus prajuokino, o trečius privertė pakaušius krapštyti ir spėlioti, kaimynas ar kaimynė po kauke slepiasi? Prisirinkę pilnus krepšius lauktuvių, šventės šaukliai sugužėjo į Plikių kultūros salę. Čia svetingai visiems duris atvėrė organizatorė čigonaitė Aldona Ročkienė. Pasklido malonus kepamų blynų kvapas. Į savo blyninę užeiti ir blynų paragauti kvietė ponia Nijolė Čekauskienė. Ar blynų kvapą užuodę, ar šiaip pasilinksminti sugalvoję atskubėjo keletas smalsių moteriškaičių, būrelis vyriokų, dar gausesnis būrelis vaikučių ir dalis taboro čigonaičių. Liejosi Plikių vokalinio ansamblio ir vadovo V.Štilpos atliekamos čigoniškos dainos. Šokio būrelyje sukosi ir mažas, ir didelis. Blynai lėkštėse tirpte tirpo. Vyko žaidimai, išradingiausių kaukių rinkimai. Daug prizų, siurprizų, paguodos prizų už dalyvavimą žaidimuose ir šventėje, už kaukes tą vakarą išdalijo šventės organizatorės A.Ročkienė ir Vilma Šegždienė. Smagiausius momentus įamžino Laimutė Berštautienė.
    Lašininis su Kanapiniu savo jėgas išbandė nuožmioje kovoje. Kaip ir pridera, pergalę šventė Kanapinis. Lašininiui beliko testamentą perskaityti ir palikimą išdalyti. Atėjo laikas atsisveikinti ir su bene svarbiausiu šventės personažu – More. Šalia esančiame parkelyje palydų laužą sukūrė Antanas Ročkus. Morė išnyko ugnies liepsnose. Klegėdami, linksmai nusiteikę šventės dalyviai sugrįžo į kultūros namų vidų dar pasišnekučiuoti, paragauti Vidos Ročkienės išvirtos ,,šilkinės“ košės, pasišokti ir arbatėlės atsigerti. „Ačiū mielieji, kad išlaikote tradicijas ir jas puoselėjate“, – kalbėjo A.Ročkienė.
    Ir ką jūs manote? Ir aš ten buvau, dainas dainavau, šokau, blynus valgiau, košės ragavau, žodžiu, užsigavėjau. Smagu buvo. Ką mačiau – jums užrašiau.
    Jūratė Ragožienė

    **************

    Užgavėnės tikriausiai pati linksmiausia, triukšmingiausia lietuvių šventė, kai visi kuo triukšmingiau stengiasi išvaryti žiemą, kad greičiau ateitų pavasaris. Nėra tokio miesto, kaimo, miestelio, kur tądien nebūtų linksminamasi, triukšmaujama, kur nesutiktum nė vieno kaukėto veikėjo. Ne išimtis ir Paupys.
    Paupio daugiafunkciame centre taip pat buvo švenčiamos Užgavėnės. Šurmuliavo čigonai, žydai, netgi sulaukėme „būrėjų iš Rumunijos“ (Viduklės kultūros darbuotojos Aiva Gailienė ir Ligita Matelienė). Iš čigonių sužinoję savo ateitį, visi vaikai linksmai sukosi ratelyje, rungtyniavo „gaidžių peštynėse“, kol atėjo svarbiausias momentas – Lašininio (Jurgita Mačiulienė) ir Kanapinio (Zina Juškienė) kova. Po įnirtingos kovos laimėjo Kanapinis. Tai reiškia, kad pavasaris jau visiškai čia pat. O tam, kad su žiema išeitų ir visi negerumai, sudeginome Morę.
    Jokios Užgavėnės neapsieina be blynų. Tądien ir mes jų turėjome gausiai. Tai reiškia, kad metai bus saulėti, derlingi ir, žinoma, sotūs.
    Šventė nebūtų buvusi tokia linksma, jei ne ją kūrę žmonės. Nuoširdžiai ačiū visiems, padėjusiems ją surengti!

    Gerda Lapinskaitė,
    Paupio daugiafunkcio centro
    specialistė kultūrai
    *************************

    Nepabijoję lietaus ir vėjo, Paliepių gyventojai susirinkome į Paliepių kiemelyje vykusį Užgavėnių šėlsmą. Čia visi vaišinomės karšta arbata, gardžia koše, burnoje tirpstančiu blynų tortu ir, žinoma, Užgavėnių blynais. Pasisotinę gardžiomis vaišėmis dalyvavome įvairiose rungtyse, spėliojome mįsles ir stebėjome neįprastą Lašininio ir Kanapinio balionų kovą. Ją, kaip ir pridera, laimėjo Kanapinis! Džiugu, kad sulaukėme ir persirengėlių, jie už pastangas ir Užgavėnių dvasią buvo apdovanoti specialiais riestainių medaliais.
    Ačiū visiems susirinkusiems už šypsenas, nuoširdžius pokalbius ir entuziazmą. Džiugu, kad blogas oras jums nebaisus! Taip pat nuoširdžiai ačiū nuostabioms šeimininkėms už pagalbą ir indėlį: Teresei Budrienei už košę, Virginijai Kemzūrienei už blynų tortą ir Jolitai Savickienei už blynus!

    Regina Krušinskienė,
    Paliepių kultūrinių renginių organizatorė
    ****************

    Užgavėnės – šventė, švenčiama žiemos ir pavasario sandūroje, kai žiema užleidžia vietą pavasariui. Todėl ją reikia švęsti iki soties privalgius blynų ir kitų skanumynų, išradingai, linksmai, nes rytojaus dieną prasideda gavėnia – net septynias savaites trunkantis rimties ir pasninko laikas prieš šv. Velykas.
    Viena iš Užgavėnių šventės ypatybių yra persirengėlių eitynės per kaimus, miestelius, dovanojant visiems gerą nuotaiką. Todėl kovo 5 d. Viduklės kultūros darbuotojos ir saviveiklininkės, persirengusios įvairiais personažais, leidosi į kelią. Linksmoji komanda apsilankė Paupyje, kur dalyvavo Užgavėnių šventėje, vykusioje Paupio daugiafunkciame centre. Uch, kaip visiems buvo linksma suktis rateliuose, dūkti su Viduklės linksmuolėmis!
    Vizitas Paupyje buvo tik pradžia. Grįžusios į Viduklę, šauniosios linksmuolės lankė miestelio gyventojų namus. Ne visi galėjo dalyvauti šventėje prie Viduklės kultūros namų, tad šventė pati atėjo pas juos. Buvo gera matyti žibančias senolių, vaikų, suaugusių vidukliškių akis.
    Grįžę iš miestelio, moterų ansamblio „Ringė“ ir vaikų ansamblio dainininkai dainavo Užgavėnių šventėje prie Viduklės kultūros namų.
    Vidukliškiai linksmai ir triukšmingai išvarė žiemą! Laukiame pavasario, bet tikime, kad ji, atėjus laikui, sugrįš. Sudie, žiema! Sveikas, pavasari!
    Aiva Gailienė,
    kultūrinių renginių organizatorė

    *************

    Šiais metais Raseinių rajono kultūros centras Sujainiuose Užgavėnių šventę „Žiema, žiema, bėk iš kiemo“ organizavo Lakštučių bendruomenėje. Į renginį atvyko patys šauniausi ir smagiausi, puikios nuotaikos ir kūrybiškumo nestokojantys kaimynai iš Anžilių bendruomenės. Išgirdusi juokus ir skambią muziką, užklydo ir čigonių svita iš Rumunijos. Smagūs šokiai keitė vienas kitą, vyko įvairios rungtys, o suliepsnojus Morei išrinktos gražiausios Užgavėnių kaukės. Lakštučių kaimų bendruomenės suruoštos Užgavėnių vaišės neleido skubėti namo. Taip gera pabuvoti tokioje šiltoje bendruomenėje su puikiais žmonėmis…
    Čigonės iš Rumunijos (Sujainių merginų šokių kolektyvas „Vaivorykštė“) antradienį skubėjo į Viduklę, kur vyko puiki Užgavėnių šventė. Pasigrožėjusios lietuviškomis tradicijomis, jos susirinkusiuosius mokė „Rumuniško sirtakio“, „Rumuniškos kepurinės“, o „Rumunų liaudies šokis“ privertė šokti ne vieną renginio dalyvį. Prisišokę, prisivalgę skanių Užgavėnių blynų išskubėjome namo.

    Rita Visockienė,
    Sujainių kultūrinių renginių organizatorė

    *************

    Lėtai slenka žiemos dienos, lyg laikas būtų sustojęs. O kai išsi­giedrina, taip ramu tarsi visa būtų išmirę. Vienintelė saulė juda vėjų išpustytame danguje, su kiekviena diena atkakliau kopdama vis aukščiau ir aukščiau. Tiesa, ką dieną ištirpdo, tą naktį šaltis dar smarkiau sukausto. Juk vasaris paskutinis žiemos pasispardymas. Užgavėnės – žiemos šventė, kurios paskirtis – išvyti žiemą ir prisišaukti pavasarį. Tai dar viena šventė, sujudinanti Gėluvos kaimą.
    Lietingą, žvarboką kovo 5-osios popietę įvairiais žaidimais, ore tvyrančiu blynų ir šiupinio kvapu, degančia More, persirengėlių vaikštynėmis ir pokštų krėtimu iš Gėluvos buvo varoma žiema. Jau nuo pat ryto kaime buvo sujudimas – vieni blynus kepė, kiti žydų laukdami per langą dairėsi. O persirengėlių komanda Gėluvos bendruomenės namuose drabužius matavosi ir prieš veidrodį dabinosi – į kelią ruošėsi. Labai gaila, kad lietus pakoregavo persirengėlių vaikštynes po kiemus ir pokštų krėtimą pas įmonių vadovus. Dalį šėlionių reikėjo perkelti į bendruomenės namus. Gėluviškiai linksmintis moka. Kanapinis (Zita Vazgienė) vaikė Lašininį (Vida Šalvaitienė), žavus čigonas (Nijolė Pabarčienė) virkdė armoniką, šalia jo sukinėjosi čigonė (Rita Kaženauskienė) su čigoniukėmis, karštai glėbesčiavo visus jai į rankas papuolusius. Šluotą apžergusi jodinėjo ragana (Dalia Klevinskienė). Tarp Lašininio ir Kanapinio užvirė ugningas ginčas. Jie, kaip ir kasmet, ginčijosi, reikia žiemą varyti iš kiemo ar ne, kadangi ši žiema nebuvo kandi, ilga. Renginio vedėjos paraginti Lašininis su Kanapiniu nusprendė draugiškai vienas  su kitu palenktyniauti mindami dviratį. Kaip ir pridera, geriau sekėsi pavasario simboliui Kanapiniui.
    Šventės kulminacija tapo pagrindinio Užgavėnių simbolio – Morės – sudeginimas. Visi patraukėme į šalia esantį parką, kur paskutinį kartą buvo galima pasigrožėti įspūdingo grožio More, sukurta pačių bendruomenės narių. Dar kartą susirinkusieji galėjo dalyvauti Lašininio ir Kanapinio kovoje, stebėti Morės sudeginimo ritualą, išvaryti susikaupusį blogį, nelaimes, o kartu ir įkyrėjusią žiemą. Ragana lakstė apie laužą ir mėtė į jį pagaliukus, kad sudegtų visos bėdos, blogybės ir nesėkmės, būrė, kad bendruomenę aplenktų pyktis, nelaimės, pavydas, kad pavasaris būtų gražus, kad saulelė sugrįžtų pas mus. Šventės šeimininkė Daiva Gudzevičienė pakvietė visus pasivaišinti blynais, paskanauti šiupinio. Ragino pilvus taip prikimšti, kad jie kietesni už kaktą liktų. Siautulingoje šventėje netrūko pramogų, šokių ir dainų. Visi galėjo krėsti įvairias išdaigas, pasijuokti vieni iš kitų, išsidūkti.
    Gerą nuotaiką palaikė renginio vedėja, muzikantų muzikantė Rita Andriuškevičienė bei didžėjė Renata Leskauskienė. Bendruomenės pirmininkas Jonas Vazgys suaugusiuosius ir mažus kvietė nesiskirstyti, pabendrauti, primindamas, kad laukia priešvelykinio susitelkimo metas, ilgoji gavėnia ir visi lauksime šv. Velykų ir gamtos pabudimo. Įteikdamas dovanėles padėkojo linksmiems ir visiems nuotaiką kėlusiems personažams, šeimininkėms bei nuostabios šventės rėmėjams.
    Zita Vazgienė,
    Gėluvos kaimo bendruomenės tarybos narė
    ********************

    Raseinių lopšelio-darželio „Liepaitė“ vaikučiai su nekantrumu laukė Užgavėnių šventės, kai galės persirengti įvairiausiais personažais. Antradienio ryto oras nedžiugino – lijo ir pūtė vėjelis, todėl visus vaikus į salę sukvietė persirengėliai (pedagoginiai darbuotojai). Kaip ir dera per Užgavėnes, daug gerų emocijų, triukšmo sukėlė čigonėlė, ji visiems būrė iš kortų. Ir tik sėkmę! Pasirodė ir ubagėlis, prašantis paaukoti vargšams savo vaikeliams. Atėjus Lašininiui kilo emocijų banga, jis didžiavosi savimi, kiek suvartojo maisto, koks jis gražus ir sveikas. Tačiau pagyras nutraukė Kanapinis pasakodamas apie save ir vydamas šalin Lašininį, nes jo karaliavimas baigėsi. Lašininio maldavimas neišvyti, vaikams pasigailėjus ir sutikus, buvo išklausytas –  jam leista kitos žiemos sulaukti užpečkyje tyliai ir nekeliant sumaišties gamtoje.
    Roma Kasparavičienė,
    Raseinių lopšelio-darželio „Liepaitė“ direktoriaus pavaduotoja ugdymui

    **********

    Kovo 5 d. Viduklės darželyje vyko kasmetinė žiemos varymo – Užgavėnių – šventė. Jai ruoštasi iš anksto: entuziastingai nusiteikę darželinukai spalvino, aplikavo, gaminosi kaukes, tėveliai parūpino persirengėliams drabužių. Vaikai ir darželio darbuotojai įkūnijo įvairius Užgavėnių personažus ir kartu salėje linksminosi: šoko, dainavo, juokavo, žaidė. Šiemet su žiema darželio vaikai atsisveikino kiek kitaip nei kasmet – žaisdami futboliuką. Jį žaidė visi, kas tik norėjo, kad žiema išbėgtų iš kiemo ir greičiau ateitų pavasaris.
    Vėliau tradiciškai Lašininis su Kanapiniu tarpusavyje galynėjosi, žaidė futbolą, traukė virvę ir taip aiškinosi, kuris stipresnis. Su vaikų pagalba Kanapinis laimėjo kovą.
    Smagiai nusiteikę pikčiausiai žiemos dvasiai Morei sukrovėme visas žiemos blogybes: blogus darbus, poelgius, pyktį ir pavydą, visas neigiamas mintis ir melą. Visi pasižadėjome daugiau šypsotis, būti geri ir nuoširdūs. Atsisveikinus su More kartu iškeliavo ir žiemos šaltis bei bloga nuotaika.

    Laima Sadauskienė,
    auklėtoja

    Komentarų nėra