2018 birželio
23
Šeštadienis

Paieška

    • Sorry, there are no polls available at the moment.
  • Užgavėnės Raseinių rajone

    Siųsti Versija spausdinimui

    Vasario 12 d. lopšelio-darželio ,,Saulutė“ II buveinėje (Dariaus ir Girėno g. 13) vyko baigiamoji žiemos linksmybių šventė – Užgavėnės. Tai žiemos palydų diena, besmegenio išlydėtuvės, pavasarėlio sutiktuvės. Nors šiemet šalčių didelių nebuvo, bet laikas žiemą varyti iš kiemo. Užgavėnėms vaikai ruošėsi iš anksto, kartu su auklėtojomis gamino kaukes, jas puošė, gražino. O tėveliai ieškojo visokių apdarų, kuo galėtų vaikučiai pasipuošti: čigoniukais, velniukais, ubagiukais ir t. t.
    Kokia šventė be linksmybių? Vaikai dainavo Užgavėnių dainas, minė mįsles, dalijosi liaudies išmintimi apie Užgavėnes. Triukšmingieji persirengėliai Lašininis (Reda Jocienė, ikimokyklinio ugdymo auklėtoja metodininkė), sulysęs Kanapinis (Neringa Jurkienė, ikimokyklinio ugdymo auklėtoja metodininkė), Besmegenis (Rasa Pocienė, vyresnioji ikimokyklinio ugdymo auklėtoja), Pavasarėlis (Daiva Grudzinskaitė, vyresnioji ikimokyklinio ugdymo auklėtoja) šurmuliavo keldami triukšmą, Čigonė (kiemsargė Irena Klimavičienė) būrė ateitį, nepraleisdama progos nugvelbti „ne vietoje“ padėto daikto ar pinigėlio. Daktaras (mokytojo padėjėja Eugenija Aputienė) rekomendavo sveiką maistą ir gyvenimo būdą, Ragana (auklėtojos padėjėja Zita Kromerovienė) surinko visas vaikų pieštas ir rašytas blogybes: negražius žodžius, netinkamus poelgius, kurie supleškės Užgavėnių lauže. O Gaspadinės (Otilija Petroševičienė, vyresnioji muzikos pedagogė ir virtuvės darbuotoja Irma Puskepalienė) negailėjo patarimų, kaip išsikepti gardžiausių blynų, vaišino, kad būtume sotūs visus metus.
    Lašininiui pralaimėjus kovą prieš Kanapinį, Besmegenis taip pat atsisveikino su savo mažaisiais draugais iki kitos žiemos, nes pajuto, kad varva nosis ir pradėjo sprogti šluotos šakelės. Todėl šluotą perdavė Pavasarėliui, kuris džiaugsmingai pranešė apie sugrįžtantį pavasarį.
    Rasa Pocienė ir Reda Jocienė,
    lopšelio-darželio auklėtojos

    Vasario 12 d. lopšelio-darželio ,,Saulutė“ II buveinėje (Dariaus ir Girėno g. 13) vyko baigiamoji žiemos linksmybių šventė – Užgavėnės. Tai žiemos palydų diena, besmegenio išlydėtuvės, pavasarėlio sutiktuvės. Nors šiemet šalčių didelių nebuvo, bet laikas žiemą varyti iš kiemo. Užgavėnėms vaikai ruošėsi iš anksto, kartu su auklėtojomis gamino kaukes, jas puošė, gražino. O tėveliai ieškojo visokių apdarų, kuo galėtų vaikučiai pasipuošti: čigoniukais, velniukais, ubagiukais ir t. t. Kokia šventė be linksmybių? Vaikai dainavo Užgavėnių dainas, minė mįsles, dalijosi liaudies išmintimi apie Užgavėnes. Triukšmingieji persirengėliai Lašininis (Reda Jocienė, ikimokyklinio ugdymo auklėtoja metodininkė), sulysęs Kanapinis (Neringa Jurkienė, ikimokyklinio ugdymo auklėtoja metodininkė), Besmegenis (Rasa Pocienė, vyresnioji ikimokyklinio ugdymo auklėtoja), Pavasarėlis (Daiva Grudzinskaitė, vyresnioji ikimokyklinio ugdymo auklėtoja) šurmuliavo keldami triukšmą, Čigonė (kiemsargė Irena Klimavičienė) būrė ateitį, nepraleisdama progos nugvelbti „ne vietoje“ padėto daikto ar pinigėlio. Daktaras (mokytojo padėjėja Eugenija Aputienė) rekomendavo sveiką maistą ir gyvenimo būdą, Ragana (auklėtojos padėjėja Zita Kromerovienė) surinko visas vaikų pieštas ir rašytas blogybes: negražius žodžius, netinkamus poelgius, kurie supleškės Užgavėnių lauže. O Gaspadinės (Otilija Petroševičienė, vyresnioji muzikos pedagogė ir virtuvės darbuotoja Irma Puskepalienė) negailėjo patarimų, kaip išsikepti gardžiausių blynų, vaišino, kad būtume sotūs visus metus.Lašininiui pralaimėjus kovą prieš Kanapinį, Besmegenis taip pat atsisveikino su savo mažaisiais draugais iki kitos žiemos, nes pajuto, kad varva nosis ir pradėjo sprogti šluotos šakelės. Todėl šluotą perdavė Pavasarėliui, kuris džiaugsmingai pranešė apie sugrįžtantį pavasarį.Rasa Pocienė ir Reda Jocienė, lopšelio-darželio auklėtojos

    **************************************************

    Laikantis protėvių tradicijų, Užgavėnės Lietuvoje triukšmingai ir smagiai švenčiamos nuo seno. Jos visada būna antradienį prieš Pelenų dieną ir simbolizuoja ribą tarp sotaus žiemos meto ir septynių savaičių pasninko prieš Velykas.

    Senovėje pasninkaujama buvo griežtai, taip pat griežtai buvo laikomasi draudimo linksmintis. Paskutinę dieną prieš ilgą ir sunkų pasninkavimo metą – per Užgavėnes – mūsų protėviai stengdavosi ne tik sočiai ir riebiai prisivalgyti, bet ir „nuo dūšios“ pasilinksminti.

    Gera žinoti, kad mūsų karta vis dar stengiasi išlaikyti senąsias tradicijas, švenčia protėvių šventes.

    Viduklės kultūros namų kiemelyje antradienį buvo surengta Užgavėnių šventė su persirengėliais, blynais, liaudiškomis pramogomis, dainomis ir gera nuotaika.

    Kiemelis, kuriame įsitaisė blynų kepėjai, buvo pavadintas „Čigonų barono blynine“, kabėjo blynų „receptas“, o „Čigonių meilės eliksyru“ buvo galima  juos užsigerti. Tradiciškai šonus vienas kitam vanojo ir storą virvę traukė Lašininis ir Kanapinis, pastarasis abi kovas nesunkiai laimėjo. Vyrai gavo progą pasipuikuoti savo jėga mėtydami į tolį storą kaladę, taip pat lenktyniavo, kuris pirmas įveiks karštų blynų porciją.

    Vaikučiai, norėdami užsidirbti saldainį, stengėsi ant taikinio užmesti virvelę, skabė saldainius ir riestainius nuo Užgavėnių medžio.

    Moterų ansamblio „Ringė“, vadovaujamo Gerdos Lapinskaitės, dainorėlės, persirengusios čigonėmis, traukė linksmas čigoniškas dainas, ratelyje sukosi visi, kas netingėjo – ir vaikai, ir suaugusieji.

    Kokios Užgavėnės be tradicinės Morės, kurios paskirtis – būti sudegintai?! Tikėkimės, kad senoviniai burtai suveiks, žiema bus ilgam išprašyta ir sugrįš tik metų pabaigoje.

    Šventė pasibaigė, liko geros emocijos, mieli prisiminimai.

    Noriu paminėti tuos, kurie darbu, sumanymais ir materialiais dalykais prisidėjo ruošdami  vidukliškiams įsimintiną vakarą: Viduklės kultūros namų darbuotojos Aiva Gailienė, Ligita Matelienė, Gerda Lapinskaitė, seniūnė Daiva Ulinskienė, bendruomenės pirmininkė Regina Morkuvienė su savo komanda.

    Kultūros namų darbuotojos dėkoja Juozui Trumpiui už puikius čirvinius blynus, jo paties kepamus senovine, jaunimui net nematyta keptuve; Danutei Jasiulienei už gardžių blynų tešlos paruošimą; Ovidijui Butkui už didelį solidų blynų kepimo pečių; Kristinai Bagdonienei ir Antanui Butkui už daug daug blynų iškepimą; Moterų ansambliui „Ringė“ už geros nuotaikos užtaisą; Fotografui Alfonsui Narbutui už nuotraukas.

    Angelė Šarkienė

    *************************************
    Vasario 13 dieną šiluviškiai ir miestelio svečiai nuo ankstyvo ryto puolė iš kiemų vyti žiemą. Kas persirengę gąsdinančiais, baisiais, o kas visai žaviais kostiumais – visi keliavo po miestelį dainuodami, grodami, triukšmaudami ir dalydamiesi puikia nuotaika. Galiausiai, suradę nemažai bendraminčių, sutinkančių, kad žiemos šalčių jau pakaks, Užgavėnių linksmybes pratęsė miestelio aikštėje. Čia netrūko gardžių blynų, trankių šokių, linksmų dainų, smagių žaidimų. Stebino žmonių išradingumas, kaukių originalumas, vienas už kitą įspūdingesni kostiumai. Visi negailėdami jėgų linksminosi, dūko, varžėsi įvairiose rungtyse. Šventė neapsiėjo be Lašininio ir Kanapinio dvikovos bei Morės sudeginimo lauže, jis užbaigė Užgavėnių linksmybes mažojoje kultūros sostinėje.
    Dovilė Stoškutė
    ****************************************
    Atsisveikinimo su žiema ir pavasario sutikimo linksmybės vasario 13 d. Raseinių lopšelio-darželio „Saulutė“ I buveinėje (Vaižganto g. 18) buvo triukšmingos. Užgavėnių nuotaiką kūrė žiemos ir pavasario personažai – Lašininis (auklėtojos padėjėja Jūratė Dragūnienė) ir Kanapinis (auklėtoja Diana Reklaitienė). Į linksmybių šurmulį, pokštavimus, žaidimus įsitraukė ir vaikai, persikūniję į įvairiausius Užgavėnių šventės personažus: čigonus ir čigones, žydukus, ubagus, velniukus.
    Lašininio ir Kanapinio kovos buvo įnirtingos. Padėti Kanapiniui atskubėjo vaikai ir jų padedamas, šis laimėjo „blynų“ mėtymo varžytuves. Visi džiaugėmės, kad pasisekė nugalėti žiemą. Vaikai į laužą įmetė surašytus savo negražius poelgius, žodžius, jie sudegė kartu su More. Skanduodami „Žiema, žiema, bėk iš kiemo“, kvietėme pavasarėlį ir vaišinomės blynais.
    Otilija Petroševičienė,
    lopšelio-darželio muzikos pedagogė
    *********************
    Užgavėnių rytą kiekviena šeimininkė ruošia daug ir sotaus maisto. Per Užgavėnes vaišinamas kiekvienas į namus užėjęs žmogus. Tai kaip neaplankysi kaimyno!? Dar ir į šventę reikia pakviesti, gal kas skelbimų neskaitė? Nuo ankstyvo ryto Gėluvos kaimo bendruomenės kiemelyje šurmuliavo persirengėliai. Vienas kitą vaikydami ir mušdamiesi atskubėjo Lašininis ir Kanapinis. Paslaptinga, atidžiai visus stebėdama, vaikščiojo Ragana. Dalgį pasigalandusi slankiojo Giltinė, šalia jos sukinėjosi Čigonės, o viena iš jų virkdė armoniką. Nelaiminga ir pasimetusi šalia Lašininio tupinėjo Velniukė, iš tolo šypsojosi didžiulė Morė.
    12 valandą į bendruomenės kiemą atriedėjo Lenčių kaimo ūkininko Vlado Alijausko papuoštas vežimaitis persirengėliams. Čigonė trenkė linksmą maršą ir visi išskubėjo svečių kviesti, kad namie nesėdėtų, kad aktyvų poilsį turėtų. Apsilankėme trobose, šeimininkus gyrėme, gerų metų ir gerų derlių linkėjome. Visur buvome gražiai sutikti, pavaišinti. O jau šeimininkų vaišingumas! Ir mes ne iš kelmo spirti: Lašininis visus lašinukais vaišino, Kanapinis silkes dalijo, o patiems dosniausiems ir žolelių užpiltinės įpilta.
    Nepykite, jei Ragana ir Čigonės įkyriai prašinėjo. Matėte, kad Čigonės alkanos buvo, Raganos pilvukas perkaręs, o ir jos prigimtis – žmones vesti į nuodėmę, gąsdinti ir persekioti. Kaimynus sukvietę, trečią valandą popiet grįžome į Užgavėnių dvasia papuoštą sporto aikštyną. Prisirinko svetelių nuo vos metų sulaukusios Mato dukrelės iki žilo senolio. Kaip pasiliksi namie, kai bendruomenės kieme skamba muzika, dainos?..
    Puode garavo šiupinys, kurį išvirė kavinės „Arka“ darbuotojai, o ant stalų pūpsojo kalnai šventės atributo – blynų, kuriuos kepė šeimininkė Daiva. Lašininis ir Kanapinis ragino visus valgyti, visaip stengėsi svečiams įtikti. Vyriausia Čigonė į ratelį kvietė, įdomiais žaidimais svečius linksmino ir kartu su vaikais žaidė. Tarp Lašininio ir Kanapinio užvirė ugningas ginčas. Jie, kaip ir kasmet, ginčijosi, ar reikia žiemą varyti iš kiemo, ar ne. Kadangi ši žiema nebuvo kandi, ilga, Lašininis nusprendė draugiškai vienas kitą rogėmis pavežioti, surinkę savo komandas virvę ant sniego traukti ir be kovos nenusileisti pavasario simboliui Kanapiniui.
    Tada visi patraukėme į šalia esančią laukymę paskutinį kartą pasigrožėti įspūdinga More, kurią sukūrė patys bendruomenės nariai, ir stebėti jos sudeginimo ritualą, išvaryti susikaupusį blogį, nelaimes, o kartu ir įkyrėjusią žiemą. Čirškėdama pleškėjo Morė, į padangę kilo spalvotos ugnys, pranašaudamos artėjantį pavasarį.
    Niekas neskubėjo namo, bandydami iki soties prisivalgyti, prisidainuoti, nes septynias savaites reikės rimties laikytis ir laukti Kristaus Prisikėlimo šventės.
    Ačiū persirengėliams ir svečiams iš Ariogalos,  „Pagrajos“ bendruomenių. Dėkojame už skanų šiupinį Vaidai ir Juozui Skamarakams, už gardžius blynus – Daivai Gudzevičienei, važnyčiotojui Vladui Alijauskui, šventės muzikantui Vytautui bei pagrindiniam renginio organizatoriui – bendruomenės pirmininkui Jonui Vazgiui.
    Zita Vazgienė,
    bendruomenės tarybos narė
    *******************************
    Šiluvos gimnazijos ikimokyklinės ir jungtinės priešmokyklinės grupių ugdytiniai vasario 13 dieną iš kiemo vijo žiemą. Tam vaikai ruošėsi visą savaitę: gamino kaukes, mokėsi Užgavėnių žaidimų, blynų prašymo ketureilių.
    Popietėje prasidėjo svarbiausia šventės dalis – žiemos gąsdinimas ir Morės deginimas. Vaikai šoko ratelius, žadino žemę, triukšmavo, ragavo blynus ir gera nuotaika dalijosi su visais. Užgavėnių lauže kartu su More sudeginome tamsą, blogį ir visus negerumus.
    Grupių pedagogės

    Komentarų nėra