Vai, kilkit, laisv?s kibirkštys, aukštai aukštai…

Alfonsas Vai?iulis
Liepsnoja laužai Pušyne, ant kalvos, vidury miško, tarpu amžinai žaliuojan?i? ir ošian?i? pušyn?. 2018 met? vasario 15-osios pavakar?. ? dang? spie?iais skrieja kibirkštys. Liejantis tautiškai giesmei iš ?ia susirinkusi?j? kr?tini?, plaikstosi v?jyje jaun? savanori? rankose tvirtai laikoma valstyb?s v?liava. Valstyb?s, kuri jau beveik buvo ištrinta iš pasaulio žem?lapio. Apie kurios buvim? 1918 met? vasario 16-?j? pasauliui paskelb? šviesiausi ir dr?siausi Lietuvos s?n?s. Lygiai prieš šimt? met? jie nustebusiam pasauliui pareišk? – „Mes esame!“ Ir nors dar 50 met? buvome okupuoti taut? kal?jimu vadinamos Rusijos, kuri mus atskyr? geležine uždanga nuo laisv? žmoni? pasaulio, laisv?s troškimas lietuvio širdyje išliko neužgesintas. Tik pus? amžiaus to šimtme?io buvome laisvi nuo svetim? tiron?, nuo j? amžiais kent?jo ir dabar ken?ia ir savi, ir kaimynai. Stebuklas, kad suspausti iš vis? pusi? grobuoni?, išlikome. Išspr?dome iš j? leten?. Sunkus tai buvo kelias. Ir dabar galime džiaugtis laisve…
Liepsnoja laužai. J? kibirkštys byra ? švent?s išvakar?se pamin?ti šios datos susirinkusi?j? širdis. Pagerbtas 22 laisv?s kovotoj? iš kapitono Vlado Pabar?iaus b?rio, sud?jusi? savo galvas ant ši? kalv?, atminimas. Ant T?vyn?s laisv?s aukuro. Atidav?, k? tur?jo brangiausia – savo gyvyb?. J? atminimo pagerbti taip pat atvyko delegacijos iš Kraki?, Betygalos, Pajieslio. Uždeg?me žvakutes paminklo pap?d?je. Dainavome dainas apie laisv?, meil? T?vynei. Dalijom?s prisiminimais, paremtais jau iš?jusi? t? dien? liudytoj? pasakojimais. Džiugu jausti t? nematom? srov?, šilumos bang?, kuri užlieja, kai iki šiol buv? nepaž?stami ir pirm? kart? susitik? žmon?s iš ?vairi? vietovi? vienas kit? vadina vardais. Neži?ri nei rang?, nei užimam? pareig?. Be joki? oficiali?, valdišk?, šalt? kreipini?, skirstan?i? žmones ? tuos ir anuos, ir taip tolinan?ius vienus nuo kit?: ponas, draugas, j?s, ministre, viršininke, ekscelencija, direktoriau ir t. t.
Švent?s koordinator? ir ved?ja, visur susp?janti m?s? Vaida prisimena, kaip pirm? kart? 1988 metais, jau kylant laisv?s bangai, buvo atidengtas Pušyne paminklas, kur? pastat? Jonas Razmantas: „Buvau tokio amžiaus, kaip dabar mano dvylikamet? dukra Eliza. Dar nelabai supratau, kas ?ia vyksta. Grojau, dainavau kartu su visais. Žvalgiausi ? kažkokio ?kv?pimo pagautus žmoni? veidus. Ir tik v?liau, paaugusi, supratau, kad tai laisv?s vilties atspindys. Taip vis? laukiamas išsilaisvinimas, nepalaužiamas ryžtas gyventi laisv?je.“
Kiekvienas m?s?, kaip išmano, pažymi ši? šimtme?io švent?. Štai Dalia Kringelien? pasiryžo ir nužingsniavo 100 kilometr? šiaurietišku ?jimu, paskutinius kilometro žingsnius baig? prie paminklinio akmens Pušyne. Vasario 16-?j? prie nam? plazd?jo trispalv?s. Gal?jo plev?suoti ir gausiau. Ta proga nors 100. Noriu tik?ti, kad palaipsniui išsivaduosime iš baim?s, kuri dar giliai ?leidusi šaknis, ne taip lengvai išraunama. Tam, matyt, reikia daugiau laiko…
Toli toli, aukštai pakilusi ? padang?, ritasi virš puš? virš?ni? daina. Jau?iu, kad kartu su mumis, stovin?iais ant samanotos kalvos, ? m?s? dainas iš tolimos praeities ?silieja balsai ir t?, kurie ši? žemel? prieš 74 metus aplaist? savo krauju. Ži?rint ? laužo liepsnos nutviekstus veidus, klausantis miško ošimo ir kartu dainuojant dainas, vis labiau auga tik?jimo viltis, kad dar už šimto met?, 2118 metais vasario 16-?j?, ?ia susirink? m?s? proproan?kiai taip pat k?rens laisv?s laužus, taip pat, plazdant laisvos Lietuvos v?liavai, gal?s dainuoti iš m?s? paveld?tas dainas. Ir b?ti laisvi ne tik politin?je ir ekonomin?je plotm?je. Bus išsilaisvin? ir dvasin?je plotm?je. Ir j? jau nebepan?ios baim?s grandin?s. Mes, b?dami amžinyb?je, susiliej? su puš? ošimu, su kylan?ia ? dang? laužo liepsna, su gimt?ja Lietuvos žemele, gal?sime džiaugtis T?vyn?s laisve ir kartu su jais, savo broliais ir ses?mis, jau b?dami visiškai laisvi, dainuoti iš visos kr?tin?s: „Tegul meil? Lietuvos dega m?s? širdyse…“
Kol mes švent?me, vis? šven?i? nepamainoma šeiminink? Vilma Stašinskien? ant ?ia pat sukurto laužo išvir? d?mais kvepian?i? žuvien?. Skanum?lis! Visi pasivaišinome, visiems užteko ir dar liko. A?i? Tau, Vilmute!
?siliepsnos laužai širdyse,
aš tikiu!
Myl?kim Lietuv?,
j? vien? turim!
Kaip motin?,
vienintel? tiktai,
T?vyne mano,
mylima motule!

Alfonsas Vai?iulisLiepsnoja laužai Pušyne, ant kalvos, vidury miško, tarpu amžinai žaliuojan?i? ir ošian?i? pušyn?. 2018 met? vasario 15-osios pavakar?. ? dang? spie?iais skrieja kibirkštys. Liejantis tautiškai giesmei iš ?ia susirinkusi?j? kr?tini?, plaikstosi v?jyje jaun? savanori? rankose tvirtai laikoma valstyb?s v?liava. Valstyb?s, kuri jau beveik buvo ištrinta iš pasaulio žem?lapio. Apie kurios buvim? 1918 met? vasario 16-?j? pasauliui paskelb? šviesiausi ir dr?siausi Lietuvos s?n?s. Lygiai prieš šimt? met? jie nustebusiam pasauliui pareišk? – „Mes esame!“ Ir nors dar 50 met? buvome okupuoti taut? kal?jimu vadinamos Rusijos, kuri mus atskyr? geležine uždanga nuo laisv? žmoni? pasaulio, laisv?s troškimas lietuvio širdyje išliko neužgesintas. Tik pus? amžiaus to šimtme?io buvome laisvi nuo svetim? tiron?, nuo j? amžiais kent?jo ir dabar ken?ia ir savi, ir kaimynai. Stebuklas, kad suspausti iš vis? pusi? grobuoni?, išlikome. Išspr?dome iš j? leten?. Sunkus tai buvo kelias. Ir dabar galime džiaugtis laisve…Liepsnoja laužai. J? kibirkštys byra ? švent?s išvakar?se pamin?ti šios datos susirinkusi?j? širdis. Pagerbtas 22 laisv?s kovotoj? iš kapitono Vlado Pabar?iaus b?rio, sud?jusi? savo galvas ant ši? kalv?, atminimas. Ant T?vyn?s laisv?s aukuro. Atidav?, k? tur?jo brangiausia – savo gyvyb?. J? atminimo pagerbti taip pat atvyko delegacijos iš Kraki?, Betygalos, Pajieslio. Uždeg?me žvakutes paminklo pap?d?je. Dainavome dainas apie laisv?, meil? T?vynei. Dalijom?s prisiminimais, paremtais jau iš?jusi? t? dien? liudytoj? pasakojimais. Džiugu jausti t? nematom? srov?, šilumos bang?, kuri užlieja, kai iki šiol buv? nepaž?stami ir pirm? kart? susitik? žmon?s iš ?vairi? vietovi? vienas kit? vadina vardais. Neži?ri nei rang?, nei užimam? pareig?. Be joki? oficiali?, valdišk?, šalt? kreipini?, skirstan?i? žmones ? tuos ir anuos, ir taip tolinan?ius vienus nuo kit?: ponas, draugas, j?s, ministre, viršininke, ekscelencija, direktoriau ir t. t. Švent?s koordinator? ir ved?ja, visur susp?janti m?s? Vaida prisimena, kaip pirm? kart? 1988 metais, jau kylant laisv?s bangai, buvo atidengtas Pušyne paminklas, kur? pastat? Jonas Razmantas: „Buvau tokio amžiaus, kaip dabar mano dvylikamet? dukra Eliza. Dar nelabai supratau, kas ?ia vyksta. Grojau, dainavau kartu su visais. Žvalgiausi ? kažkokio ?kv?pimo pagautus žmoni? veidus. Ir tik v?liau, paaugusi, supratau, kad tai laisv?s vilties atspindys. Taip vis? laukiamas išsilaisvinimas, nepalaužiamas ryžtas gyventi laisv?je.“ Kiekvienas m?s?, kaip išmano, pažymi ši? šimtme?io švent?. Štai Dalia Kringelien? pasiryžo ir nužingsniavo 100 kilometr? šiaurietišku ?jimu, paskutinius kilometro žingsnius baig? prie paminklinio akmens Pušyne. Vasario 16-?j? prie nam? plazd?jo trispalv?s. Gal?jo plev?suoti ir gausiau. Ta proga nors 100. Noriu tik?ti, kad palaipsniui išsivaduosime iš baim?s, kuri dar giliai ?leidusi šaknis, ne taip lengvai išraunama. Tam, matyt, reikia daugiau laiko…Toli toli, aukštai pakilusi ? padang?, ritasi virš puš? virš?ni? daina. Jau?iu, kad kartu su mumis, stovin?iais ant samanotos kalvos, ? m?s? dainas iš tolimos praeities ?silieja balsai ir t?, kurie ši? žemel? prieš 74 metus aplaist? savo krauju. Ži?rint ? laužo liepsnos nutviekstus veidus, klausantis miško ošimo ir kartu dainuojant dainas, vis labiau auga tik?jimo viltis, kad dar už šimto met?, 2118 metais vasario 16-?j?, ?ia susirink? m?s? proproan?kiai taip pat k?rens laisv?s laužus, taip pat, plazdant laisvos Lietuvos v?liavai, gal?s dainuoti iš m?s? paveld?tas dainas. Ir b?ti laisvi ne tik politin?je ir ekonomin?je plotm?je. Bus išsilaisvin? ir dvasin?je plotm?je. Ir j? jau nebepan?ios baim?s grandin?s. Mes, b?dami amžinyb?je, susiliej? su puš? ošimu, su kylan?ia ? dang? laužo liepsna, su gimt?ja Lietuvos žemele, gal?sime džiaugtis T?vyn?s laisve ir kartu su jais, savo broliais ir ses?mis, jau b?dami visiškai laisvi, dainuoti iš visos kr?tin?s: „Tegul meil? Lietuvos dega m?s? širdyse…“Kol mes švent?me, vis? šven?i? nepamainoma šeiminink? Vilma Stašinskien? ant ?ia pat sukurto laužo išvir? d?mais kvepian?i? žuvien?. Skanum?lis! Visi pasivaišinome, visiems užteko ir dar liko. A?i? Tau, Vilmute! ?siliepsnos laužai širdyse, aš tikiu!Myl?kim Lietuv?, j? vien? turim!Kaip motin?, vienintel? tiktai,T?vyne mano,mylima motule!