[1]? vakar? generolui Jonui Žemai?iui-Vytautui atminti rinkosi tie, kam svarbus Jono Žemai?io atminimas, partizanin? kova už laisv?. Toki? buvo nemažai, sunkiai tilpo erdvioje Kaulaki? bibliotekoje.
J.Žemaitis – generolas, Lietuvos laisv?s kov? s?j?džio Tarybos prezidiumo pirmininkas, partizan? vadas, Prezidentas – kovojo d?l laisvos Lietuvos, d?l jos nepagail?jo ir savo gyvyb?s. Jis tik?jo, kad laisvos Lietuvos sulauksime, bet jam pa?iam buvo nelemta jos sulaukti. 1953 m. geguž?s 23 d., išdavus bunker?, jis suimtas. Kalintas KGB kal?jime Lietuvoje ir Maskvoje. ? Maskvos Butyrk? kal?jim? išvežtas ir mirties nuosprendžiui ?vykdyti. 1954 m. lapkri?io 22-?j?, Kariuomen?s dienos išvakar?se, buvo pašauktas „su daiktais“. „Daikt?“ buvo nedaug: tik bunkeryje sud?l?jusi antklod?. Išlikusioje pažymoje surašyta: „Pabaltijo karin?s apygardos Karinio tribunolo 1954 m. birželio 7 d. paskelbtas nuosprendis – mirties bausm? su turto konfiskavimu.“ Nuosprendis J.Žemai?iui ?vykdytas 1954 m. lapkri?io 26-?j?. Malon?s prašym? jis atmet?. Maskvos Butyrk? kal?jime nesiliov? r?k? kaminai. Per d?mus, per pelenus J.Žemaitis gr?žo ? žem?, ? bendr? nežinom? Lietuvos partizan? kap?. Šiais metais minime jo gimimo 110-?sias ir 65-?sias mirties metines.
Raseini? krašto istorijos muziejaus muziejinink? Loreta Kordušien? perskait? pranešim? apie J.Žemai?io gyvenim?, jo kov? d?l laisv?s, jo atminimo puosel?jim?. ? rengin? ji atvyko su eksponatais: daiktais, paimtais iš bunkerio, kai jis 1992 m. Šimkai?i? miške buvo atrastas Jurbarko rajono gyventoj? Vytauto Ma?iulio ir Vytauto Leku?io. Bunkeryje rasti daiktai buvo perduoti muziejui. Kartu muziejinink? atsivež? ir virtualios realyb?s akini?, su kuriais galima nusikelti ? to meto ?vykius. Daugelis po renginio juos išband?.
Laukiamiausi vakaro sve?iai buvo J.Žemai?io gimin?s. Atvyko dukter??ia Aušra Juškait?-Vilkien?, kaip ji pati sako, „vienintel?, ma?iusi Jon? Žemait? gyv?“ iš esan?i? gyv? dar to meto liudinink?. Dalijosi prisiminimais apie j?. Apib?dino, kad buvo gražus, aukštas, visada pasitemp?s, su uniforma ir gr?ždamas jai parveždavo dovan?. A.Vilkien?s an?k? Kotryna palaik? pokalb? užduodama jai klausimus ir paskutinis jai užduotas klausimas buvo toks: ar nenusivilt? J.Žemaitis dabartine Lietuva, jeigu b?t? gyvas? Žemai?io dukter??ia užtikrintai atsak?, kad ne, nenusivilt?. Jis juk siek?, kad Lietuva b?t? laisva, d?l to kovojo.
Jurbarko rajono Eržvilko kult?ros centro Vadžgirio skyriaus meno vadov? Lina Lukošien?, priži?rinti J.Žemai?io bunker?-vadaviet? Šimkai?i? miške ir kasmet Juodojo kaspino dien? prie bunkerio organizuojanti renginius, t? dien? atvyko su duona. Simboliškai su tokia pa?ia, kokia buvo skirta J.Žemai?iui. O istorija tokia: netoli Šimkai?i? miško, vietini? dar vadinamo Šapališk?mis, gyvena V.Lekutis. Jis daug met? priži?r?jo J.Žemai?io bunker?, kol pasidar? per sunku juo r?pintis. Iš jo t? r?pest? per?m? L.Lukošien?. Jai V.Lekutis papasakojo, kad jo šeima r?m? partizanus, 
[2]kepdavo jiems duon?. V.Lekutis žinojo, kad ji skirta J.Žemai?iui, tik su juo niekada nesusitikdavo. Duon? tur?davo palikti sutartoje vietoje. Iškepta duona J.Žemait? tur?jo pasiekti ir t? dien?, kai jis buvo suimtas išdavus bunker?. Duona jo nepasiek?, okupantai buvo pirmesni. Ragavome jos po gabal?l?, o kr?tin? spaud? kažkas sunkaus, lyg akmuo. Nor?josi, kad viskas b?t? susiklost? kitaip, bet, deja…
L.Lukošien? svarst?, ar lengva pasiryžti mirti tokiam jaunam, kai dar daug gyvenimo gal?t? b?ti priešakyje? Jam buvo tik 45-eri
su trupu?iu. Juk jeigu ne mirties nuosprendis, pagal amži? jis dar gal?jo sulaukti laisvos Lietuvos, kaip jos sulauk? kiti jo bendražygiai, kurie nebuvo nužudyti. Laisvos Lietuvos sulauk? ir Marija Žili?t? – slaug?, priži?r?jusi J.Žemait? po insulto ir kartu t? dien? areštuota. Bet J.Žemaitis buvo karininkas, dav?s priesaik?, kurios niekuomet jokiomis aplinkyb?mis nesulauž?. Ir kokie pranašiški buvo jo žodžiai paskutin?je kalboje paskelbus nuosprend?: „Istorija moko, kad kraujas niekada neb?na pralietas veltui. Jei ne dabar, tai už penkiasdešimties, už šimto met? Lietuva, iškovojusi laisv?, ?vertins m?s? siekius ir m?s? darbus. Aš vis tiek laikau, kad kova, kuri? vedžiau devynerius metus, tur?s savo rezultatus.“ To laukti reik?jo apie 50 met?.
L.Lukošien? pristat? savo parengt? fotografij? parod? „Jie gyn? laisv? Lietuvos“, parengt? pagal V.Leku?io asmenin? kolekcij?. Lietuvos partizanai – jie prisi?m? pa?i? didžiausi? atsakomyb? už Lietuvos laisv?s ateit? sunkiausi? jos valand?. Jie ilgiausiai neš? Lietuvos išsivadavimo ir jos ateities vilt? ir neman? pasiduoti. V?liau išžudyti, išniekinti miesteli? aikšt?se j? k?nai sumesti ? šulinius. Nijol? Gaškait?-Žemaitien?, parašiusi biografin? knyg? apie J,Žemait?, j? pavadino „Žuvusi?j? Prezidentas“. Kovojusios, nenusilenkusios, išžudytos Lietuvos Prezidentas. Knyga išleista 1998 m. ir šiais metais perleista jau ketvirt? kart?. Šios knygos tris egzempliorius J.Žemai?io dukter??ia A.Vilkien? su an?ke Kotryna padovanojo Kaulaki? bibliotekai.
? rengin? atvyk?s Raseini? rajono savivaldyb?s meras Andrius Bautronis kalb?jo ne tik apie partizanin? kov?, bet prisimin? ir tuos, kurie kal?jo lageriuose, kent? Sibiro tremtyje. T? dien? Vilniuje buvo laidojami 1863–1864 m. sukilimo vadai ir dalyviai. Ir rajono meras palygino: „Galima sakyti, kad sukil?liai, kaip ir partizanai, nieko neiškovojo. Pralaim?jo daug galingesnei j?gai. Bet tai netiesa, j? kova pad?jo pamatus šiandienai, kad šiandien gal?tume džiaugtis laisve. Ir kod?l J.Žemaitis buvo vežamas ? Maskv? ?vykdyti mirties nuosprend?? Kad nelikt? jo k?no? Argi gali mir?s žmogus dar kam nors pakenkti? Tikriausiai taip, gali“, – svarst? rajono meras. Renginio reng?jams jis padovanojo Lietuvos v?liav?.
Raseini? Marcelijaus Martinai?io viešosios bibliotekos direktor? Daina Sutkevi?ien? sve?iams padovanojo šiais metais išleisto Raseini? krašto kult?ros ir istorijos žurnalo „Rasupis“ antr?j? numer?.
Kovotoj? už Lietuvos laisv? memorialo steig?jas Jaroslavas Banevi?ius jautriai kalb?jo apie duon?, laisv? ir partizan? kov?.
Pagojuk? seni?nijos seni?nas Antanas Valantinas Kaulaki? bibliotekos vyresniajai bibliotekininkei ?teik? pad?k? už ilgamet? nuošird? ir atsaking? darb?, profesionalum?, k?rybišk? ind?l? ? kult?rin?s atminties ir pilietiškumo puosel?jim? bei g?li?.
D?l iš anksto nenumatyt? aplinkybi? ? rengin? neatvyko Lietuvos genocido ir rezistencijos tyrimo centro atstovas.
Vakaro pabaigoje skamb?jo Jurbarko bard? klubo bard?, vadovaujam? Sauliaus Lap?no, dainos, ?teiktos Kaulaki? kaimo bendruomen?s paruoštos dovan?l?s sve?iams, v?liau vyko pokalbiai prie arbatos ar kavos puodelio.
Nuoširdžiai a?i? Pagojuk? seni?nijai, seni?nui A.Valantinui, materialiai prisid?jusiems prie renginio organizavimo.
Zita Gedminien?,
Kaulaki? filialo vyresn. bibliotekinink?