Vasar? vagys nesnaud�ia

Kristina BEND�I?T?
Vasar? pagaus?ja ne tik pramog?, bet ir kriminalini? ?vyki?, b?tent � vagys?i?. Apie tai byloja ir Raseini? r. policijos komisariato ?vyki? suvestin?s. Pasak Raseini? PK vir�ininko K?stu?io U�emecko, �ie metai vagys?i? skai?iumi m?s? rajone ne k? skiriasi nuo pra?jusi?j?, ta?iau vasaros laikotarpiu, kaip ir kasmet, vagys?i? padaug?ja.
�tai laikotarpiu nuo liepos 26 iki rugpj??io 1 dienos ? policijos komisariat? kreip?si net 14 nuo ilgapir�?i? nukent?jusi? rajono gyventoj?.
Vasar? �mon?s poilsiauja, da�niau b?na i�vyk?, tod?l pasitaiko ?silau�im? ? butus, namus. Padaug?jo vagys?i? patenkant ? negyvenamas patalpas � ?kinius pastatus, gara�us.� Beatostogaudami �mon?s praranda budrum?, o ir vagims u�siimti savo ne�variais darbeliais �iltuoju sezonu �ymiai palankiau nei �iem?. 60 % vis? nusikaltim? sudaro vagyst?s, tai lemia ne itin gera ekonomin? situacija.

Raseiniai � ne i�skirtiniai

Nusikalstam? veik? gausa Raseini? rajonas respublikoje n?ra i�skirtinis, palyginus su kitais rajonais, turin?iais pana�? gyventoj? skai?i?. Iki rugpj??io 8 dienos m?s? rajone u�registruoti 458 nusikaltimai, i� j? i�tirta 167, tuo tarpu Kai�iadoryse � 464 (i�tirta 198), Prienuose � 414 (i�tirta 166).
Nusikaltim? skai?iumi m?s? rajone pirmauja Ariogalos seni?nija � ?ia �iemet u�registruota 60 ?vairi? nusikalstam? veik?, d?l kuri? prad?ti ikiteisminiai tyrimai. Bir�el?liep? sunkiais nusikaltimais pagars?jo Girkalnis � ?ia b?ta ir nu�udymo, ir pl?�imo atvejis. Beje, ir pernai Girkalnyje pl?�imo metu buvo nu�udyta moteris. Nemak�?iuose pastaruoju metu taip pat u�registruoti du pl?�imai, vagyst? pagyvenusiai moteri�kei esant namuose. Liepos m?nes? vagi�iai suaktyv?jo Norg?l? ir �arki? kaimuose. Nuo met? prad�ios �iuose kaimuose u�registruotos a�tuonios vagyst?s, ta?iau pernai per tok? pat laikotarp? �iose apylink?se tebuvo pora vagys?i?. Viena i� versij?, kad Norg?l? ir �arki? apylink?se nes?�iningai pelnosi i� anksto susitarusi? asmen? grup?. Paprastai tokie asmenys apvagia vien? du gyventous, realizuoja grob?, o kai pasibaigia pinigai, v?l i�sirengia ? naktin? �yg?.
Kaip teigia Raseini? PK vir�ininkas, nors bendras nusikaltim? skai?ius rajone i�lieka pana�us, ta?iau daugiau padaroma sunki? nusikaltim?.

Pirmauja mobilieji telefonai

Vagys namus ir butus da�niausiai renkasi pagal j? i�or? � balkon?, u�uolaidas, �viestuvus, duris. Ta?iau negalima teigti, kad ilgapir�?i? akiratin da�niau papuola pasiturintys gyventojai, nes jie paprastai daugiau d?mesio skiria turto apsaugai. Vis tik vagi? aukomis da�niau tampa viduriniojo sluoksnio gyventojai, kurie gali sau leisti teis?tai ?sigyti ?vairi? verting? daikt?, ta?iau nepakankamai r?pinasi turto apsauga.
Vagys i� gyvenam? patalp? ar parduotuvi? da�niausiai pasiglem�ia pinigus, juvelyrinius dirbinius, tarp vagiamiausi? daikt? – mobilieji telefonai, populiar?s ir fotoaparatai, ne�iojamieji kompiuteriai. I� negyvenam? patalp? pasigvie�iami ?vair?s elektriniai ar benzininiai darbo ?rankiai, ypa? vejapjov?s, pj?klai, taip pat akumuliatoriai, dyzelinas � viskas, k? galima nesunkiai realizuoti.
�iemet m?s? rajone pavogta 12 automobili?, i� j? surasti tik 3. Kaip ir anks?iau, did�iausio vagi? d?mesio sulaukia voki�ki automobiliai AUDI, VW, ilgapir�?iai ma�iau domisi japoni�kais, pranc?zi�kais, retesni? marki? automobiliais. Da�niausiai jie vagiami detal?ms, kadangi sukontroliuoti autolau�ynus labai sud?tinga � indentifikavimo� numeriai i�pjaunami, o ir ne visos detal?s b?na sunumeruotos.� Nors rajone buvo rasta i�ardyt? vogt? automobili?, ta?iau surasti kaltininkus ir ?rodyti j? kalt? n?ra paprasta.

Telefonini? suk?i? nema�?ja

Viena skaud�iausi? tem? � telefoniniai suk?iai. Nors jie siau?ia jau ne pirmus metus ir apie tai gan da�nai kalbama �iniasklaidoje, ta?iau apgaut?j? atsiranda v?l ir v?l. Prisideng? policininko statusu, telefoniniai suk?iai prane�a apie neva ? b?d? patekus? artim? �mog? ir� i�vilioja i� patikli? gyventoj? pinigus. Komisariato vir�ininko nuomone, �ios nusikaltim? dalies gal?t? ir neb?ti, jei �mon?s b?t? budresni, nei�sig?st?, i� karto kreipt?si ? policij?. K. U�emeckas sak? ne�inantis nei vieno atvejo, kad policija i� karto po nusikaltimo tarpininkaut?, der?t?si d?l �alos atlyginimo. Tai ?manoma tik tokiu atveju, jei yra apklaustas nusikaltim? padar?s �mogus, atliktas ikiteisminis tyrimas – tik tada suteikiama galimyb? tartis d?l �alos atlyginimo, ir tai tik ?statymo nustatyta tvarka.
Aferist? skambu?io sulauk?s �mogus tur?t? pasakyti, kad dabar negali kalb?ti ir papra�yti, kad perskambint? v?liau, o tuo tarpu i� karto prane�ti policijai.
Nema�ai �moni? policijai prane�a apie bandymus apgauti, duoda skambinusi?j? numerius – tai i� dalies palengvina kit? byl? tyrim?, leid�ia atlikti tam tikras analizes.

Darb? apsunkina buitiniai konfliktai

K. U�emeckas neslepia, kad policijos darbui labai trukdo �eimyniniai, kaimyn? konfliktai. Rajone gan nema�ai girtaujan?i? �eim?, kurios savo santykius ai�kinasi prie taurel?s. Toki? i�kvietim? ypa? padaug?ja, kai i�mokamos socialin?s i�mokos. �iemet vien? savait? gesinti buitini? konflikt? pareig?nai vyko net 40 kart?. Policija privalo reaguoti ? tokius i�kvietimus, v?liau apylink?s inspektoriai u�siima skund? tyrimu, tuo tarpu prevenciniam darbui, pavyzd�iui, ?sp?ti vieni�? mo?iut?, kaip apsisaugoti nuo suk?i?, nebelieka laiko. Pasak komisariato vir�ininko, �iuos asmenis sunku paveikti, kad jie savo problemas spr?st? blaiv?s, per teism?. J? parei�kimai paprastai nepasiekia teismo, tyrim? rezultatas � niekinis. Asmenys tik ?sp?jami d?l netinkamo elgesio buityje, o kit? dien? susitaiko.

Saugos priemon?s ne visada apsaugo

Policija imasi prevencini? priemoni? gyventoj? bei j? turto saugumui u�tikrinti, ta?iau to nepakanka. �mon?s ir patys tur?t? labiau pasir?pinti savo turto saugumu � ?sivesti signalizacij?, kuri gali b?ti pajungta ? mobil?j? telefon? ar saugos tarnyb?, ?sibrov?lius gali atbaidyti ?vair?s judesio davikliai, ? judes? reaguojan?ios lempos, steb?jimo kameros. Pagaliau kiem? galima apsitverti, o lojant �uniui pasi�valgyti, ar nevaik�to kas svetimas. Anot K. U�emecko, saugos priemon?s suma�ina vagyst?s tikimyb?, ta?iau vienareik�mi�kai teigti, kad b?site saug?s, irgi negalima. Nusikalsti link? asmenys sugalvoja ?vairiausi? b?d?, kaip apgauti ir apeiti ?vairias apsaugos
sistemas.

Apie ?vyk? prane�kite policijai

Kaip �inoma, ne visi nuo vagi? nukent?j? �mon?s kreipiasi ? policij?. Vis tik gyventojai tur?t? prane�ti apie ?vyk? policijai – bent jau b?t? �inoma, kiek realiai yra apvogt? asmen?. Sulaikiusi vag?, policija pavie�ina pas j? rast? daikt? nuotraukas per �iniasklaidos priemones, ta?iau dalis daikt? taip ir lieka neatpa�inti. Tokiu atveju tie daiktai atgal sugr?�ta vagyst? padariusiam asmeniui, nes ne?rodomas pats vagyst?s faktas. B?na, kad sulaikytieji patys prisipa�?sta, i� kur t? ar kit? daikt? pavog?, tada policija atvyksta pas nukent?jus?j? ir prane�a, kad jo daiktas atsirado.� Ta?iau policijos komisariato vir�ininkas neatsimena atvejo, kad �mon?s, ?sigij? galimai vogt? daikt?, kreipt?si ? policij? su pra�ymu patikrinti.